Panašiai, kaip Lietuvoje ....

 

Ką pastoviai  girdime kasdien.? 

Degalų kainos kyla, JAV bombarduoja Iraną, J JAV grasina Iranui , Iranas  - JAV .

Izraelis u infotamcija   apie Irano vadų žudymą lieka antrame plane ...

Sudaromas įspūdis, kad tai JJAV yra šio karo iniciatorius,

Deja yra visai ne taip, o atvirkščiai, kas liečia JAV prezidentą Trampą.

Jeigu  panorėsite sužinoti, kokia yra Trampo  pozicija Izraelio  atžvilgiu- siūlau perskaityti tai, kas apačioje.

Vienkart įvertinant tai, kad prasidėjus karui su Iranu buvo  Žiniasklaidoje kuriam laikui pamiršti Epšreino failai.

O Epšteinas buvo žydas, kaip ir Izraelio žvalgyba geriausia pasaulyje.

Taigi jo archyvas buvo  Izraelio paslaugoms.

O JAV prezidentų tarpe ištvirkėliai ne išimtis -D. Kenedis ( kaip ir jo brolis teisingumo ministras) , B.Klintonas.

Taigi jau taip yra.

Panašiai, kaip Lietuvoje, kur JJAV    ambasadorė    žydė  valdo Seimą, Konstitucinį teismą , na ir + G. Nausėdą ...

O žemiau tai, ką internete rado Dirbtinis intelektas .

**************************

Pirmą savo kadenciją Trampas pasitraukė iš sutartie su Iranu dęl urano sodrinimo. Plačiau apie tai.

Donaldas Trumpas per pirmąją savo prezidento kadenciją (2017–2021 m.) 2018 m. pasitraukė iš vadinamosios Irano branduolinės sutarties, oficialiai – JCPOA (Joint Comprehensive Plan of Action). Štai išsamiau, kas tai buvo ir kodėl jis taip padarė.

---

📜 Kas buvo Irano branduolinė sutartis (JCPOA)?

• Sudaryta 2015 m. tarp Irano ir didžiųjų valstybių (JAV, JK, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos, Kinijos).
• Tikslas: apriboti Irano branduolinę programą, kad jis negalėtų pasigaminti branduolinio ginklo.
• Mainais Iranui buvo:
• panaikintos ekonominės sankcijos
• leista ribotai sodrinti uraną (iki ~3,67 %)

👉 Svarbu: sutartis neleido Iranui turėti branduolinio ginklo, bet leido taikią branduolinę veiklą su griežta priežiūra.

---

🇺🇸 Kodėl Trumpas pasitraukė (2018 m.)?

2018 m. gegužės 8 d. Trumpas paskelbė, kad JAV traukiasi iš sutarties.

Pagrindiniai jo argumentai:

1. „Bloga ir vienašališka sutartis“

Trumpas teigė, kad:

• Iranas gavo per daug naudos (sankcijų panaikinimą)
• JAV gavo per mažai saugumo garantijų

---

2. Laikini apribojimai („sunset clauses“)

• Dalis apribojimų galiojo tik 10–15 metų
• Po to Iranas galėtų plėsti programą legaliai

👉 Kritikai sakė: tai tik atideda problemą.

---

3. Neapėmė kitų grėsmių

Sutartis nekontroliavo:

• Irano balistinių raketų programos
• Irano veiklos regione (Sirija, Libanas ir kt.)

👉 Trumpas norėjo „platesnio susitarimo“.

---

4. „Maksimalaus spaudimo“ strategija

Pasitraukus:

• JAV vėl įvedė griežtas ekonomines sankcijas Iranui
• Tikslas: priversti Iraną derėtis iš naujo, jau griežtesnėmis sąlygomis

---

🌍 Reakcija pasaulyje

• Europa (JK, Prancūzija, Vokietija) nepritarė sprendimui ir liko sutartyje
• Dauguma tarptautinių ekspertų kritikavo pasitraukimą
• Tačiau Izraelis ir kai kurios Persijos įlankos valstybės jį palaikė

---

⚠️ Pasekmės

Po JAV pasitraukimo:

• Iranas palaipsniui ėmė nesilaikyti apribojimų
• Padidino urano sodrinimą
• Įtampa tarp JAV ir Irano smarkiai išaugo

👉 Ilgainiui sutartis faktiškai subyrėjo, o konfliktai regione sustiprėjo.

---

🧠 Svarbi pastaba

Trumpas dažnai teigė, kad sutartis „leido Iranui turėti branduolinį ginklą“, tačiau ekspertai tai vertina kaip netikslų teiginį – sutartis kaip tik turėjo užkirsti tam kelią.

---

📊 Trumpai

• 2015: sudaryta sutartis → riboja Iraną
• 2018: Trumpas pasitraukia
• Po to: sankcijos + didėjanti įtampa

---

 

O kokia buvo Izraelio pozicija šios sutarties atžvilgiu?

 

Izraelis buvo vienas griežčiausių Irano branduolinės sutarties (JCPOA) kritikų nuo pat jos sudarymo 2015 m. Jo pozicija iš esmės buvo neigiama – Izraelis laikė šią sutartį pavojinga savo saugumui.

---

🇮🇱 Kodėl Izraelis nepritarė sutarčiai?

1. Iranas laikomas egzistencine grėsme

Izraelio lyderiai, ypač tuometinis premjeras Benjamin Netanyahu, teigė:

• Iranas siekia sunaikinti Izraelį
• Todėl net ribota branduolinė programa yra nepriimtina

👉 Izraelio požiūris: Iranui apskritai negalima leisti turėti branduolinės infrastruktūros.

---

2. Sutartis „tik atideda problemą“

Izraelis kritikavo vadinamąsias „sunset clauses“:

• apribojimai baigiasi po 10–15 metų
• vėliau Iranas galėtų legaliai plėsti programą

👉 Netanyahu tai vadino:

„kelias į bombą, tik su atidėjimu“

---

3. Per silpna kontrolė

Izraelis teigė, kad:

• inspektoriai negali bet kada tikrinti visų objektų
• Iranas gali slėpti veiklą

👉 Baimė: slapta programa tęsiama nepastebėta.

---

4. Neapima raketų ir regioninės veiklos

Sutartis:

• nekontroliavo Irano balistinių raketų
• nesprendė Irano paramos grupuotėms (pvz., „Hezbollah“)

👉 Izraeliui tai buvo didelė problema, nes tai tiesiogiai susiję su jo saugumu.

---

🗣️ Izraelio veiksmai

🔹 Vieša kritika

• Benjamin Netanyahu aktyviai kampanijavo prieš sutartį
• 2015 m. net kalbėjo JAV Kongrese, ragindamas jos nepasirašyti

---

🔹 Parama JAV pasitraukimui

Kai Donald Trump 2018 m. pasitraukė iš JCPOA:

• Izraelis tai stipriai palaikė
• Netanyahu sprendimą pavadino „istoriniu“

---

🔹 Žvalgybos operacijos

2018 m. Izraelis paskelbė:

• per operaciją iš Irano gavo slaptus dokumentus apie branduolinę programą
• teigė, kad tai įrodo Irano nesąžiningumą

👉 Tai buvo naudojama kaip argumentas prieš sutartį.

---

⚖️ Ar visi Izraelyje sutiko?

Ne visai:

• dalis saugumo ekspertų manė, kad sutartis bent laikinai stabdo Iraną
• tačiau politinis elitas (ypač vyriausybė) buvo aiškiai prieš

---

📊 Esmė

Izraelio pozicija:

• ❌ Sutartis per silpna
• ❌ Leidžia Iranui išlikti „per arti“ branduolinio ginklo
• ❌ Ignoruoja kitus pavojus

👉 Todėl Izraelis:

• priešinosi jos sudarymui
• palaikė JAV pasitraukimą
• siekė griežtesnio spaudimo Iranui

---

 

 

Kokios buvo sutarties s vykdymo garantijos?

 

Irano branduolinė sutartis (JCPOA) neturėjo vienos „klasikinės“ garantijos (pvz., automatinės karinės bausmės), bet buvo paremta labai detalia kontrolės ir sankcijų sistema. Pagrindinė logika: nuolatinė priežiūra + greitas sankcijų grąžinimas, jei Iranas pažeidžia taisykles.

---

🔍 1. Tarptautinė priežiūra (pagrindinis ramstis)

Svarbiausias garantas buvo International Atomic Energy Agency (TATENA).

Ji turėjo teisę:

• tikrinti visus deklaruotus Irano branduolinius objektus
• naudoti kameras, jutiklius, antspaudus
• stebėti urano atsargas ir sodrinimo lygį

👉 Tai buvo viena griežčiausių inspekcijų sistemų pasaulyje.

---

🧪 2. Techniniai apribojimai (kad būtų sunku sukčiauti)

Iranas įsipareigojo:

• sodrinti uraną tik iki ~3,67 % (toli nuo ginklo lygio)
• turėti labai ribotą urano kiekį
• sumažinti centrifugų skaičių
• pertvarkyti reaktorius, kad negamintų plutonio

👉 Net jei bandytų pažeisti – tai būtų greitai pastebima.

---

⚠️ 3. „Snapback“ sankcijų mechanizmas

Tai buvo viena svarbiausių „garantijų“.

Jei Iranas pažeidžia susitarimą:

• bet kuri šalis gali inicijuoti procesą
• per kelias savaites automatiškai grįžta JT sankcijos

👉 Svarbu:

• jų negalima vetuoti (net Rusija ar Kinija negali sustabdyti)

---

🕵️ 4. Prieiga prie įtartinų objektų

Jei kyla įtarimų:

• inspektoriai gali prašyti prieigos prie nedeklaruotų vietų
• Iranas turi ją suteikti per nustatytą laiką (apie 24 dienas max)

👉 Kritikai sakė:

• per tą laiką galima paslėpti įrodymus
  👉 Šalininkai sakė:
• branduolinės veiklos pėdsakus sunku visiškai paslėpti

---

💰 5. Ekonominis spaudimas kaip „garantija“

• Iranas gavo didelę naudą: sankcijų panaikinimą
• Jei pažeidžia → praranda prieigą prie pasaulinės ekonomikos

👉 Tai turėjo būti stipri paskata laikytis taisyklių.

---

🌍 6. Jungtinių Tautų vaidmuo

Sutartis buvo įtvirtinta per United Nations Security Council rezoliuciją:

• suteikė jai tarptautinį teisinį svorį
• įpareigojo šalis laikytis susitarimo

---

⚖️ Silpnosios vietos (kritika)

Nepaisant garantijų, buvo rimtų abejonių:

• ❗ Nėra tiesioginės karinės prievartos mechanizmo
• ❗ Inspekcijos ne visada „bet kada ir bet kur“
• ❗ Apribojimai laikini („sunset clauses“)
• ❗ Neapima raketų programos

👉 Būtent šias spragas akcentavo:

• Donald Trump
• Benjamin Netanyahu

---

📊 Esmė

Sutarties vykdymas rėmėsi trimis dalykais:

1. 🔍 Griežta tarptautinė kontrolė (IAEA)
2. ⚠️ Greitos sankcijos pažeidimo atveju
3. 💰 Ekonominė nauda kaip motyvacija laikytis

👉 Tai buvo ne „geležinė garantija“, o balansas tarp pasitikėjimo, tikrinimo ir spaudimo.

---

 

Ką dar gero Izraeliui padarė Trampas pirmą savo kadenciją?

 

Per pirmąją Donald Trump kadenciją JAV politika Izraelio atžvilgiu buvo viena palankiausių per ilgą laiką. Be pasitraukimo iš Irano branduolinės sutarties, buvo keli labai svarbūs sprendimai:

---

🇮🇱 1. Jeruzalės pripažinimas Izraelio sostine

2017 m. Trumpas oficialiai pripažino Jerusalem Izraelio sostine.

• JAV iki tol laikėsi neutralios pozicijos
• 2018 m. ambasada perkelta iš Tel Avivo į Jeruzalę

👉 Izraeliui tai buvo didžiulis diplomatinis laimėjimas
👉 Palestiniečiai ir dauguma pasaulio šalių tam nepritarė

---

🏛️ 2. JAV ambasados perkėlimas

• JAV ambasada oficialiai atidaryta Jeruzalėje 2018 m.
• Tai simboliškai įtvirtino JAV pozicijos pokytį

👉 Benjamin Netanyahu tai vadino „istoriniu sprendimu“

---

🗺️ 3. Golano aukštumų pripažinimas

2019 m. JAV pripažino Golan Heights kaip Izraelio teritoriją.

• Izraelis šią teritoriją užėmė per Six-Day War
• Dauguma pasaulio ją laiko Sirijos teritorija

👉 JAV tapo beveik vienintele šalimi, kuri tai oficialiai pripažino

---

🤝 4. Abraomo susitarimai (Arabų valstybių ir Izraelio santykių normalizavimas)

Didelis diplomatinis proveržis – vadinamieji Abraham Accords (2020 m.):

Izraelis užmezgė santykius su:

• United Arab Emirates
• Bahrain
• Morocco
• Sudan

👉 Tai sumažino Izraelio izoliaciją regione
👉 Ir sustiprino bendrą frontą prieš Iraną

---

💰 5. Spaudimas palestiniečiams

Trumpas:

• sumažino finansavimą palestiniečių institucijoms
• uždarė Palestinos atstovybę Vašingtone

👉 Tai buvo palanku Izraeliui derybų prasme, bet padidino įtampą

---

🕊️ 6. „Taikos planas“ (palankesnis Izraeliui)

2020 m. pristatytas planas („Deal of the Century“):

• leido Izraeliui išlaikyti dalį Vakarų Kranto teritorijų
• numatė Palestinos valstybę su ribotu suverenitetu

👉 Palestiniečiai planą atmetė
👉 Izraelis jį vertino palankiau

---

⚖️ Apibendrinimas

Trumpas Izraeliui:

• ✔️ suteikė svarbių diplomatinių pripažinimų
• ✔️ sustiprino regioninius ryšius (Arabų šalys)
• ✔️ vykdė griežtą politiką Irano atžvilgiu

👉 Todėl Izraelio vyriausybė, ypač Benjamin Netanyahu, jį laikė vienu palankiausių JAV prezidentų istorijoje.

---

Jei nori, galiu palyginti Trumpą su kitais JAV prezidentais (pvz., Obama ar Bidenu) Izraelio politikos atžvilgiu – skirtumai gana ryškūs.

 

Prašau.

Gerai – palyginkime Donald Trump, Barack Obama ir Joe Biden Izraelio politikos kontekste. Skirtumai tikrai gana ryškūs, ypač tonu, prioritetais ir konkrečiais sprendimais.

---

🇺🇸 JAV prezidentų politika Izraelio atžvilgiu

🟥 Donald Trump (2017–2021)

Labai aiškiai pro-Izraelis, net laužant tradicinę diplomatiją

Pagrindiniai sprendimai:

• Pripažino Jerusalem Izraelio sostine ir perkėlė ambasadą
• Pripažino Izraelio suverenitetą Golan Heights
• Tarpininkavo Abraham Accords (Izraelis + arabų valstybės)
• Nutraukė finansavimą UNRWA

Požiūris:

• Labai artimas Benjamin Netanyahu vyriausybei
• Mažiau spaudimo dėl Palestinos klausimo
• Konfliktą bandė spręsti per regioninius susitarimus, ne per derybas su palestiniečiais

---

🟦 Barack Obama (2009–2017)

Balansuotas, bet dažnai įtempti santykiai su Izraeliu

Pagrindiniai sprendimai:

• Pasirašė didžiausią JAV karinę pagalbą Izraeliui (38 mlrd. USD)
• Spaudė stabdyti gyvenviečių plėtrą Vakarų Krante
• Palaikė Iran Nuclear Deal (Izraelis tam griežtai priešinosi)

Požiūris:

• Siekė „dviejų valstybių sprendimo“
• Santykiai su Benjamin Netanyahu buvo gana įtempti
• Daugiau dėmesio Palestinos klausimui nei Trumpas

---

🟩 Joe Biden (2021–dabar)

Tradicinis pro-Izraelis, bet su daugiau diplomatijos ir spaudimo ribų

Pagrindiniai bruožai:

• Tęsia karinę paramą Izraeliui
• Viešai remia Izraelio teisę gintis (ypač po 2023 Hamas attack on Israel)
• Tuo pačiu spaudžia dėl humanitarinės situacijos Gazoje

Požiūris:

• Bando derinti paramą Izraeliui su spaudimu mažinti civilių aukas
• Grąžino dalį paramos Palestinos institucijoms
• Labiau nei Trumpas remia diplomatinius sprendimus

---

⚖️ Esminiai skirtumai

Klausimas	Trump	Obama	Biden
Jeruzalė	Pripažino sostine	Ne	Paliko Trumpo sprendimą
Santykiai su Netanyahu	Labai artimi	Įtempti	Mišrūs
Palestinos klausimas	Mažai dėmesio	Daug dėmesio	Vidutinis
Iranas	Griežtai prieš	Susitarimas	Bandė atkurti
Diplomatija	Netradicinė	Tradicinė	Tradicinė

---

🧠 Trumpai apibendrinant

• Trumpas → labiausiai palankus Izraeliui, mažai kompromisų
• Obama → bandė balansuoti, bet konfliktavo su Izraelio valdžia
• Bidenas → tarpinis variantas: remia Izraelį, bet labiau rūpinasi pasekmėmis

---

Jei nori, galiu dar giliau palyginti (pvz., karinę paramą skaičiais, JT balsavimus arba Gazos karų reakcijas) – ten skirtumai dar įdomesni.

 

Prašau

Gerai — pažiūrėkime giliau ir konkrečiau: karinę paramą, JT balsavimus ir reakcijas į Gazos konfliktus tarp Donald Trump, Barack Obama ir Joe Biden.

---

💰 1. Karinė parama Izraeliui

🟦 Obama

• Pasirašė rekordinį 10 metų paketą (~38 mlrd. USD) (2016)
• Stiprino Iron Dome finansavimą
• Parama buvo stabili, institucinė, ilgalaikė

👉 Paradoksas: politiniai santykiai įtempti, bet karinė parama – labai didelė

---

🟥 Trump

• Tęsė Obamos patvirtintą finansavimą
• Papildomai stiprino bendradarbiavimą prieš Iraną
• Mažiau sąlygų ar spaudimo Izraeliui

👉 Parama tapo ne tik karinė, bet ir politiškai „besąlyginė“

---

🟩 Biden

• Tęsia finansavimą + papildomi paketai po 2023 Hamas attack on Israel
• Skubiai patvirtino milijardines sumas gynybai (pvz., Iron Dome papildymas)

👉 Parama didelė, bet:

• atsiranda vidinis spaudimas JAV riboti ją dėl humanitarinių priežasčių

---

🏛️ 2. JT (Jungtinės Tautos) balsavimai

🟦 Obama

• Leido priimti UN Security Council Resolution 2334 (susilaikė)
• Rezoliucija kritikavo Izraelio gyvenvietes

👉 Tai buvo rimtas signalas Izraeliui paskutinėmis kadencijos dienomis

---

🟥 Trump

• Aktyviai gynė Izraelį JT
• JAV dažnai vetuodavo rezoliucijas prieš Izraelį
• Atvirai kritikavo JT kaip „šališkas“

👉 Linija: maksimali diplomatinė apsauga Izraeliui

---

🟩 Biden

• Dažnai tęsia veto politiką (kaip Trump)
• Bet:
• kartais spaudžia Izraelį užkulisiuose
• leidžia švelnesnę kritiką

👉 Bandymas balansuoti tarp:

• vidaus politikos
• sąjungininkų spaudimo

---

💥 3. Gazos konfliktai – reakcijos

🟦 Obama (pvz., 2014 Gazos karas)

• Rėmė Izraelio teisę gintis
• Bet:
• kritikavo civilių aukas
• spaudė dėl paliaubų

👉 „Taip, bet…“ politika

---

🟥 Trump

• Beveik visiška parama Izraeliui
• Mažai viešos kritikos dėl Gazos

👉 Aiški pusė: Izraelis teisus

---

🟩 Biden (ypač po 2023)

• Iš pradžių: stipri parama Izraeliui
• Vėliau:
• didėjanti kritika dėl civilių aukų Gazoje
• spaudimas dėl humanitarinės pagalbos

👉 Dinamiška politika:

• pradžia kaip Trump
• vėliau labiau kaip Obama

---

⚖️ 4. Strateginis požiūris į konfliktą

Tema	Trump	Obama	Biden
Konflikto sprendimas	Apeiti palestiniečius	2 valstybės	2 valstybės
Prioritetas	Regioniniai sandoriai	Diplomatinis balansas	Stabilumas
Požiūris į Gazą	Minimalus spaudimas	Spaudimas	Kintantis

---

🧠 Esmė (labai aiškiai)

• Trumpas → pakeitė taisykles:
  👉 „JAV yra Izraelio pusėje – be išlygų“
• Obama → bandė būti tarpininku:
  👉 „Remiame Izraelį, bet ne viską“
• Bidenas → bando suderinti abu:
  👉 „Remiame Izraelį, bet yra ribos“

---

🔍 Įdomus pastebėjimas

Nepaisant visų skirtumų:
👉 visi trys prezidentai išlaikė Izraelį kaip strateginį JAV sąjungininką

Skiriasi ne „ar remti“, o:

• kaip remti
• kiek spausti
• kiek ignoruoti Palestinos klausimą

---