|
„Man atrodo, jau taip gerai gyvenam, kad geriau neįmanoma. Pavojinga norėt
geriau - |
“
, –
žurnalistams trečiadienį Kovo 11-osios minėjimo iškilmėse Seime sakė V. Landsbergis.
Savaime
suprantama, kad apie tai galima spręsti
pagal save, kaip kad tarybinis profesorius.
Jis juk nuo savo jaunystės negalvojo apie kitus.
Ne veltui juk
jo konservatoriai pakišo Nausėdai Gerovės valstybės įdėją ir dalyvavo jo
rinkiminėje kompanijoje.
O štai ką V. Landsbergio cituoja konservatorių
žiniasklaidos priemonė „Laisvas žodis“:
|
„Pamėginkit
pastovėt šeštą valandą ryto prie parduotuvės, kuri dar uždaryta, o kai
atidarys, duos po pusę kepaliuko duonos žmogui. O jeigu esi
močiutė, tai gali atsivest savo anūkėlį, tada gausi du gabaliukus. Gerai buvo? Galėjai gauti
du gabaliukus duonos, jeigu atsivedi anūkėlį. (...) Reikalauti pusę kilogramo
cukraus, už jį dar tau tekdavo bėgt. O paskui tą savo anūkėlį paskolini kitai močiutei,
kuri irgi ateina ir neteisėtu būdu gauna du puskilograminius cukraus. Gal jūs norite atgal? |
Taigi Kazlų
Rūdos bočiai pasiskaitykite, kaip Jūs blogai gyvenote.
Kaip jums
tarybiniais laikais trūko duonos ir cukraus.
Pamiškite tai,
kad tais laikais valgyklose buvo nemokama duona, o einant melžti karvės nešdavosi
pora kepaliukų duonos.
Jokiu būdu
atgal E, nes jūs Landsbergi akyse esate ne žmonės o biomasė, kad jis drįsta
tokį melą skleisti.
O kas u
duona buvo, tai ji buvo skirtinga Vilniuje, o nomenklatūrai buvo kepama
atskirai.
Kai mane
vienas pažįstamas, grįžęs iš rajono, pavaišino valdžios valgoma duona,
prisiminiau močiutės keptą , vien iš ruginių miltų.
Tuo ir
skyrėsi vilniečių valgoma duona, nuo pavyzdžiui Uteniškių valgomos – ruginių miltų
kiekiu.
Ir kiekvieną
kartą vykdamas į kaimą nepamiršdavau lauktuvių vilniečių valgomos duonos.
Ir vis tik
ne čia šio tarybinio profesoriaus, pagal savo biografiją bendradarbiavusio su
KGB , pasakymo esmė.
O esmė tame,
kad jis nieko nepasakė apie tai, kas jį iš kolaboravimo liūno iškėlė į politikos aukštumas.
Manai, kad
netik vienas aš vienas sutikčiau gyventi tapybinių metų apsirūpinimo maistu sąlygomis, kad tik Lietuva
būtų laisva ir lietuviška.
O dabar apie
tai, kaip gerai gyvena Vilniaus Polocko 24 daugiabučio namo gyventojai.
Ką žinote
apie Vilniaus Polocko g. Nr. 24 daugiabučio namo gyventojų problemas? *
paklausiau Dirbtinį intelektą.
Ir štai ką
jis atsakė:
1️⃣ Pastato konstrukcinės problemos (trūkinėjančios sienos / avarinės būklės
požymiai)
2020 m. namą administruojanti įmonė Civinity
(per administratorių Senamiesčio ūkis) paskelbė konkursą darbams
atlikti:
- „pastato
trūkių stabilizavimo darbams“
- dokumentuose
minimas ir „avarijos grėsmės aprašas“ bei pastato būklės
ekspertizė.
Tai reiškia, kad name buvo nustatyti konstrukciniai
trūkimai, dėl kurių reikėjo stabilizuoti sienas ar pamatus.
Tokie darbai paprastai atliekami, kai:
- pastatas sėda
ar juda gruntas,
- atsiranda
laikančių sienų įtrūkimai,
- yra galima
konstrukcijų deformacija.
2️⃣ Namo priežiūros ir valdymo problemos
Gyventojų komentaruose apie šį adresą minėta,
kad:
- nėra
įsteigta bendrija,
- todėl sprendimai
dėl remonto juda labai lėtai,
- vis dar
tik „diskutuojama apie remontus“.
Tokiose situacijose dažniausiai atsiranda
konfliktai tarp gyventojų, nes:
- dalis
nori investuoti į remontą,
- dalis
nenori mokėti ar nesutaria dėl darbų.
**********************************
Kas taip, tai taip.
Tiktai nedidukas klausimas – Kas yra šio namo savininkas?
Vertindamas šios problemos nagrinėjimo patirtį, manau, kad šio namo Registrų centro Nekilnojamo turto
registro išraše nurodyta: Nuosavybė: Dokumentų nėra.
Taigi šio namo savininko NĖRA.
O kas apoliuoja į Civilinį kodeksą , kad daugiabučių namų butų savininkai
yra pastatų savininkai, siūlau paskaityti
|
Civilinis kodeksas 1.1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentuojami
santykiai |
Taigi Civilinis kodeksas reglamentuoja turtinius santykius, o nuosavybės
teises įrodo dokumentai.
O jeigu dokumentų nėra, tai i savininko nėra.
Toks statinys
yra bešeimininkis, o surasti jam savininką yra savivaldybės kompetencija.
Buvo kreiptasi Į Vilniaus miesto savivaldybę,
kad surastų mano gyvenamo daugiabučio namo savininką.
Į tai gavau
atsakymą, kad savivaldybės tarnautojas K. Karosas nustatę, kad namas turi
savininkus.
Po kurio laiko
iš Registrų centro gavau pastato Nekilnojamo turto registro išrašą, tačiau savininkas nebuvo nurodytas.
Tada šiaip ne taip
pavyko įtikinti savivaldybę pripažinti, kad Registrų centro Nekilnojamo
turto registro išrašas yra nuosavybę įrodantis dokumentas.
O savivaldybei
buvo pasiūlyta mano daugiabučio namo atveju elgtis pagal savo kompetenciją – surasti
jo savininką.
Kaip savivaldybė
pasielgs, palaukime ir pamatysime.
Gal atsiras
kitas vietinės reikšmės ekspertas ir ką nors naujo nustatys..
Bet gi yra,
kaip yra – Polocko 24 daugiabučio namo butų savininkams derėtų pasidomėti, kas
gi yra jų gyvenamo namo savininkas.
Ir jeigu
savininko nėra, tai ir veikti atitinkamai.
Tarybiniais
metais šio namo savininkas buvo valstybė LTSR.
Taigi po Kovo
11 jis automatiškai tapo Lietuvos respublikos nuosavybe.
O kadangi butų
privatizavimo sutartyse nieko nėra apie daugiabučio namo bendrojo naudojimo
objektų nuosavybę, tai iš esmės šis namas, kaip ir visi tokie šalies daugiabučiai
namai yra savivaldybės nuosavybė.
Ir čia
tarybinis profesorius šia prasme yra teisus – gyvename taip getai, kad
išlaikome savivaldybės nuosavybę.
O per LRT girdėjau,
kad šio namo gyventojai dėl griūnančio statinio teisiasi ...
Kad bylos
pasiekė Aukščiausiąjį teismą ...
Taigi yra,
kaip yra – Teismai nagrinėja bylas, neišsiaiškinę kieno nuosavybė yra ginčų
objektas.
Betgi ar tai
pavyzdžiu svarbu jam, nes jis toks laimingas.
Ypač po to,
kai buvo su visa Seimo valdyba taip nužemintas Prezidentūroje ...
O gal jis ir
visa Seimo valdyba taip to ir to nesuprato???
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą