|
„ „Aš, Lietuvos
Respublikos Seimo kontrolierius (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti
ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,
savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus
interesus, visada būti nešališkas (-a), saugoti man patikėtas paslaptis.
Tepadeda man Dievas.“
|
Taip yra prisiekęs Seimo
kontrolierius Augustinas Normantas.
Taigi jis yra prisiekęs
vykdyti Konstituciją, kuri nustato:
|
Valdžios įstaigos tarnauja
žmonėms.
Valstybė gina
vartotojo interesus.
|
ir įstatymus, tame tarpe ir Civilinį kodeksą, kuris nustato:
|
6.189 straipsnis.
Sutarties galia
1. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai
joje numatyta, bet ir visa tai, ką
lemia sutarties esmė arba įstatymai.
|
Tokiu būdu, daugiabučių namų šilumos vartotojų su šilumos
tiekėjais sudarytos Šilumos šildymui ir karštam
vandeniui ruošti pirkimo – pardavimo sutartys šilumos tiekėjui turi įstatymo galią.
O Šilumos ūkio įstatymas nustato:
|
12 straipsnis. Atsiskaitymas su šilumos
tiekėju
1. Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už
sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų
atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis..
2. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos
vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas
(išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą
šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus
metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio
dalis tenka tam šilumos vartotojui.
3. Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą arba,
savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už šilumą pranešimas, kuris
išrašomas buitiniams šilumos vartotojams (toliau kartu – sąskaita (mokėjimo
pranešimas). Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo
pranešime) turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria
remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo
suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto
vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad
vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai.
|
T.y. šilumos vartotojams sąskaitose už
šilumą turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria
remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą
šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti.
O Šilumos tiekimo ir vartojimo
taisyklės nustato sąskaitos už šilumą formą ir būtiną rekvizitą:
|
Butui
priskirtas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti
|
Vadovaujantis sveiko
proto logika turėtų būti aišku, kaip du kart du – sąskaitose už šilumą šis rekvizitas turi būti.
Tokiu būdu, vykdydamas Buitinių
vartotojų sąjungos skundo prieš Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės
komisiją dėl jos atsirašinėjimo, tyrimą Seimo
kontrolierius Augustinas Normantas, vykdydamas aukščiau pateiktas
Konstitucijos, Civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, turėjo ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus
interesus – daugiabučių
namų buitinių šilumos vartotojų teises gauti sąskaitas už šilumą tokios formos
ir turinio, kaip tai nustato Civilinis kodeksas, Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.
Deja jis to ne tik, kad nepadarė, bet ir
pateikė su sveiko proto logika
nesiderinančią išvadą, kad Vilniaus daugiabučių namų, kur šilumos punktuose ruošiamas karštas vanduo,
šilumos vartotojams yra tiekiamas centralizuotai paruoštas karštas vanduo ...........
Tai jis padarė nenagrinėdamas daugiabučių namų šilumos vartotojų su
šilumos tiekėjais sudarytų Šilumos
šildymui ir karštam vandeniui ruošti pirkimo – pardavimo sutarčių ......
|
Nuo ko, vadovaujantis sveiko proto ir
teisine logika, ir reikėjo pradėti
tyrimą.
|
Formaliai vertinant Seimo
kontrolieriaus „Pažymą Dėl Buitinių
vartotojų sąjungos skundo prieš Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją,
2018 10 29, Nr. 4D-2018-92, 11 lapų“ galima būtų padaryti išvadą, kad, kas paneigs, Seimo
kontrolierius sulaužė savo priesaiką.
Tačiau labiausiai
tikėtina, kad Seimo kontrolierius pasirašė Pažymą jos nesupratęs, pasitikėdamas
jos rengėju(ais), smarkiai stokodamas žinių apie problemos esmę,
kas yra savaime suprantama.
Vaizdžiai tariant, Seimo kontrolierius pasirašė, kaip
sakoma, ant plytos ..... ant Valstybinio reketo plytos, nes pateikė
išvadą, kad Vilniaus daugiabučiams namams tiekiamas centralizuotai paruoštas karštas vanduo, kas fiziškai yra nebeįmanoma,
nes likviduota prieš keliolika metų ....
Ir jeigu mūsų šalis būtų teisinė valstybė,
tai neabejotinai su „šia Valstybinio
reketo plyta“ jis būtų Seimo nokautuotas ...
O iš esmės ką gi rodo ši, tragikomišką juoką sukelianti,
Pažyma ??
Ji, geriausiu
atveju, ir kas tai paneigs, rodo tragišką
Seimo kontrolieriaus įstaigos „specialistų“ nekompetenciją, kaip ir tą patį
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos .........
Vienkart, kas tai
paneigs, visa tai rodo ir valstybės
tarnautojų sistemos krizę .... ne, ne krizę,
nes tokios sistemos tiesiog nėra.
Nes de fakto nėra valstybės tarnautojų, o yra valdininkai ..................
Ir, kas tai paneigs, labai jau retas
ministras, ar valstybės įstaigos vadovas jiems vadovauja, greičiau jau atvirkščiai
...
Geras pavyzdys Aplinkos ministerija, kuri privalėjo Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus parengti 2014 lapkričio 1dienai, ir kurie iki šiol vis dar neparengti
.....
O ministerijos valdininkai, kas tai paneigs,
labai žiauriai pasityčiojo iš savo
ministro, kuris jų dėka Vyriausybės teikiamą Seimui Geriamojo vandens tiekimo
ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimų – papildymų projektą pateikė, ne kaip
Vyriausybės ir ministerijos, o kaip „vieno
žmogaus (A.A.M.) nuomonę..“
P.s. Vienkart keista ir nesuprantama, kodėl premjeras Aplinkos ministro
nedelsiant viešai, kaip rusai sako, „с позором“ nepasiuntė, kaip liaudis sako, prie „balų varlių skaičiuoti“ ...
*********************************************
Seimo kontrolierius, įstaigos
vadovas
Augustinas Normantas
Gimė 1952 m. Mažeikių raj. Auksodės kaime.
1970 m. baigęs Mažeikių vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus Universiteto Teisės
fakultetą, kurį su pagyrimu baigė 1975 metais ir liko dėstytojauti Valstybinės
teisės katedroje.
1976-1982 m. studijavo Maskvos M. Lomonosovo universiteto
Teisės fakulteto aspirantūroje, apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 1980 m. –
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas, vyr. dėstytojas, docentas.
1993-1996 m. – LR Seimo Valstybės ir teisės komiteto
patarėjas, LR Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas.
Nuo 1996 m. – LR
Konstitucinio Teismo teisėjas.
2005 m. LR Seimo
paskirtas Seimo kontrolieriumi.
2010 m. patvirtintas antrai Seimo kontrolieriaus kadencijai.
Nuo 2013 metų eina
Seimo kontrolierių įstaigos vadovo pareigas.
2016 m. patvirtintas trečiai
Seimo kontrolieriaus kadencijai.
2017 m. antrą kartą paskirtas Seimo kontrolierių įstaigos
vadovu.
A.Normantas yra
socialinių mokslų daktaras, profesorius, Europos ombudsmenų instituto (EOI
valdybos narys.
Vedęs, turi sūnų.
----------------------------------
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą