1941 metais birželio 22 dienos rytą nacistinė nacionalsocialistinė Vokietija užpuolė socialistinę Tarybų sąjungą.
Po draugiško Lenkijos pasidalijimo .....
O Lietuvoje prasidėjo sukilimas tikslu atkurti nepriklausomybę.
O štai ką apie tai internete surado Dirbtinis intelektas:
Kas įvyko 1941 m birželio 22?
1941 m. birželio 22 d. įvyko vienas svarbiausių
Antrojo pasaulinio karo lūžių – prasidėjo Operacija Barbarossa.
Tą rytą nacistinė Vokietija, pažeisdama 1939 m.
Molotovo–Ribentropo paktą, kartu su sąjungininkais pradėjo masinį puolimą prieš
Sovietų Sąjungą. Tai buvo didžiausia karinė invazija istorijoje pagal karių ir
technikos mastą.
Pagrindiniai įvykio bruožai:
- Vokietijos
kariuomenė (Wehrmacht) puolė trimis pagrindinėmis kryptimis: link
Leningrado, Maskvos ir Kijevo.
- Prasidėjo
itin intensyvūs mūšiai Rytų fronte.
- Sovietų
Sąjunga buvo užklupta netikėtai ir patyrė didžiulius nuostolius pirmomis
savaitėmis.
Ši data laikoma karo Rytų Europoje pradžia, kuri
vėliau smarkiai pakeitė visą Antrojo pasaulinio karo eigą.
O kas prasidėjo Lietuvoje?
Lietuvoje 1941 m. birželio 22 d. taip pat
prasidėjo labai svarbus įvykis – Birželio sukilimas.
Kai Vokietija pradėjo puolimą prieš Sovietų
Sąjungą, Lietuvoje kilo ginkluotas sukilimas prieš sovietinę okupaciją. Jį
organizavo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF).
Pagrindiniai dalykai:
- Sukilėliai
užėmė miestus ir strateginius objektus (ypač Kaune ir Vilniuje).
- Buvo
skelbiama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėja.
- Kaune
paskelbta Laikinoji Vyriausybė.
- Sukilimas
truko kelias dienas, kol regioną visiškai perėmė vokiečių kariuomenė.
.
Kaip suprasti - Buvo skelbiama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėja.
Tai reiškia, kad sukilimo metu lietuvių
organizacijos ir sukilėliai viešai paskelbė siekį atkurti nepriklausomą
Lietuvos valstybę, kuri buvo prarasta 1940 m., kai Lietuvą okupavo Sovietų
Sąjunga.
Konkrečiai „nepriklausomybės atkūrimo idėja“
reiškė:
- Buvo
teigiama, kad Lietuva neturi būti nei Sovietų Sąjungos, nei Vokietijos
dalis.
- Siekta
atkurti 1918–1940 m. egzistavusią Lietuvos Respubliką.
- 1941 m.
birželio 23 d. Kaune per radiją buvo paskelbta apie Laikinosios
Vyriausybės sudarymą, kuri laikė save teisėta Lietuvos valdžia.
- Buvo
tikimasi, kad vokiečių kariuomenė leis Lietuvai veikti kaip savarankiškai
valstybei (tai vėliau nepasitvirtino).
Svarbus niuansas: tai buvo politinė
deklaracija ir bandymas atkurti valstybingumą, bet realiai Lietuva tuo metu
neatsikūrė kaip nepriklausoma valstybė – netrukus ją pradėjo valdyti nacistinė
Vokietija.
Prezidentas, Premjerė, Seimo pirmininkas - ar jie kaip
nors pagerbs nužudytus? Ar nuvyks į žudynių vietą ir padės vainikus, ar bent jų
vardu bus padėti vainikai? Prašu atsakyti tik į šį klausimą. Be makaronų.
Trumpas atsakymas: taip, bus pagerbta – ir
įprastai tai daroma valstybiniu lygiu.
- Prezidentas,
Seimo pirmininkas ir Premjeras paprastai dalyvauja Rainių žudynių
minėjimuose arba siunčia oficialius atstovus.
- Dažniausia
praktika: padedami vainikai prie Rainių kančių koplyčios (Telšių r.) ir
kitų memorialų.
- Jei kuris
nors vadovas pats nenuvyksta, vainikai vis tiek būna padedami jų vardu
per Prezidentūros, Vyriausybės ar Seimo protokolą.
Tai nėra „neaišku ar bus“ – pagerbimas vyksta
kiekvienais metais, tik skiriasi, ar jie patys dalyvauja vietoje, ar deleguoja
atstovus.
Jeigu jie nei nuvyks į žudynių vietą, nei vainiką
nusiūs, kaip tai reikia suprasti. Prašau glaustai, be makaronų.
Jei nei nuvyktų, nei būtų padėti vainikai jų
vardu, tai reikštų:
- oficialaus
valstybės pagerbimo tuo metu nėra,
- tai būtų sąmoningas
protokolinis sprendimas nedalyvauti minėjime,
- visuomenėje
tai paprastai būtų suprantama kaip akivaizdus ir neįprastas Rainių aukų
pagerbimo ignoravimas.
*************************
O Raudonosios armijos žudynės nusidriekė per visą
jos atsitraukimo kelią.

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą