Visuomenėje tai paprastai būtų suprantama kaip akivaizdus ir neįprastas Rainių aukų pagerbimo ignoravimas.

 

1941 metais birželio 22 dienos  rytą nacistinė nacionalsocialistinė        Vokietija užpuolė  socialistinę Tarybų sąjungą.

Po draugiško Lenkijos pasidalijimo .....

O Lietuvoje prasidėjo sukilimas tikslu atkurti nepriklausomybę.

O štai ką apie tai internete surado Dirbtinis intelektas:

 

Kas įvyko 1941 m birželio 22?

1941 m. birželio 22 d. įvyko vienas svarbiausių Antrojo pasaulinio karo lūžių – prasidėjo Operacija Barbarossa.

Tą rytą nacistinė Vokietija, pažeisdama 1939 m. Molotovo–Ribentropo paktą, kartu su sąjungininkais pradėjo masinį puolimą prieš Sovietų Sąjungą. Tai buvo didžiausia karinė invazija istorijoje pagal karių ir technikos mastą.

Pagrindiniai įvykio bruožai:

• Vokietijos kariuomenė (Wehrmacht) puolė trimis pagrindinėmis kryptimis: link Leningrado, Maskvos ir Kijevo.
• Prasidėjo itin intensyvūs mūšiai Rytų fronte.
• Sovietų Sąjunga buvo užklupta netikėtai ir patyrė didžiulius nuostolius pirmomis savaitėmis.

Ši data laikoma karo Rytų Europoje pradžia, kuri vėliau smarkiai pakeitė visą Antrojo pasaulinio karo eigą.

 

O kas prasidėjo Lietuvoje?

Lietuvoje 1941 m. birželio 22 d. taip pat prasidėjo labai svarbus įvykis – Birželio sukilimas.

Kai Vokietija pradėjo puolimą prieš Sovietų Sąjungą, Lietuvoje kilo ginkluotas sukilimas prieš sovietinę okupaciją. Jį organizavo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF).

Pagrindiniai dalykai:

• Sukilėliai užėmė miestus ir strateginius objektus (ypač Kaune ir Vilniuje).
• Buvo skelbiama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėja.
• Kaune paskelbta Laikinoji Vyriausybė.
• Sukilimas truko kelias dienas, kol regioną visiškai perėmė vokiečių kariuomenė.

.

 

Kaip suprasti - Buvo skelbiama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėja.

Tai reiškia, kad sukilimo metu lietuvių organizacijos ir sukilėliai viešai paskelbė siekį atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, kuri buvo prarasta 1940 m., kai Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga.

Konkrečiai „nepriklausomybės atkūrimo idėja“ reiškė:

• Buvo teigiama, kad Lietuva neturi būti nei Sovietų Sąjungos, nei Vokietijos dalis.
• Siekta atkurti 1918–1940 m. egzistavusią Lietuvos Respubliką.
• 1941 m. birželio 23 d. Kaune per radiją buvo paskelbta apie Laikinosios Vyriausybės sudarymą, kuri laikė save teisėta Lietuvos valdžia.
• Buvo tikimasi, kad vokiečių kariuomenė leis Lietuvai veikti kaip savarankiškai valstybei (tai vėliau nepasitvirtino).

Svarbus niuansas: tai buvo politinė deklaracija ir bandymas atkurti valstybingumą, bet realiai Lietuva tuo metu neatsikūrė kaip nepriklausoma valstybė – netrukus ją pradėjo valdyti nacistinė Vokietija.

 

Prezidentas, Premjerė, Seimo pirmininkas - ar jie kaip nors pagerbs nužudytus? Ar nuvyks į žudynių vietą ir padės vainikus, ar bent jų vardu bus padėti vainikai? Prašu atsakyti tik į šį klausimą. Be makaronų.

Trumpas atsakymas: taip, bus pagerbta – ir įprastai tai daroma valstybiniu lygiu.

• Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Premjeras paprastai dalyvauja Rainių žudynių minėjimuose arba siunčia oficialius atstovus.
• Dažniausia praktika: padedami vainikai prie Rainių kančių koplyčios (Telšių r.) ir kitų memorialų.
• Jei kuris nors vadovas pats nenuvyksta, vainikai vis tiek būna padedami jų vardu per Prezidentūros, Vyriausybės ar Seimo protokolą.

Tai nėra „neaišku ar bus“ – pagerbimas vyksta kiekvienais metais, tik skiriasi, ar jie patys dalyvauja vietoje, ar deleguoja atstovus.

 

 

Jeigu jie nei nuvyks į žudynių vietą, nei vainiką nusiūs, kaip tai reikia suprasti. Prašau glaustai, be makaronų.

Jei nei nuvyktų, nei būtų padėti vainikai jų vardu, tai reikštų:

• oficialaus valstybės pagerbimo tuo metu nėra,
• tai būtų sąmoningas protokolinis sprendimas nedalyvauti minėjime,
• visuomenėje tai paprastai būtų suprantama kaip akivaizdus ir neįprastas Rainių aukų pagerbimo ignoravimas.

*************************

O Raudonosios armijos žudynės nusidriekė per visą jos  atsitraukimo kelią.

Formos viršus