Kaip Pabaltijo valstybių aneksija pakeitė Tarybų sąjungą atgal ?

 

 1941 metais iš Lietuvos bėgdama Raudonoji armija savo kelią pažymėjo žiauriomis žudynėmis.

Pradedant Pravieniškių kalinių ir prižiūrėtojų žudynėmis.

Taip prasidėjo taip vadinamas Didysis  tėvynės karas.

Lygiai taip prasidėjo ir Rusijos karas prieš Ukrainą.

Kaip ir karas prieš Čečėniją.

 

Taigi aš ir paklausiau  Dirbtinį intelektą:

Ar Seimo pirmininkas, prezidentas, premjere nusiuntė vaikus nuo savęs į Rainių žudynių vietą, tuo pagerbdami nužudytų atminimą? Prašau atsakyti tik į klausimą

 

Ne. Nėra patikimų duomenų, kad Seimo pirmininkas, prezidentas aministrė pirmininkė būtų nusiuntę savo vaikus į Rainių žudynių vietą pagerbti nužudytųjų atminimo. 

Taigi informacijos apie  tai    viešoje  erdvėje nėra.

Ir čia ryšium su tuo į galvą atėjo mintis apie tragišką Lenkijos Prezidento kelionę  lėktuvu  į Rusiją, į lenkų   belaisvių karininkų žudynių vietą.

 

Dirbtinis intelektas prisiminė:

Smolensko katastrofa įvyko 2010 m. balandžio 10 d., kai Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio ir aukščiausių valstybės pareigūnų lėktuvas sudužo Rusijoje, netoli Smolensko, pakeliui į Katynę pagerbti ten 1940 m. nužudytų lenkų karininkų atminimo. Žuvo visi 96 žmonės, buvę lėktuve, įskaitant prezidentą, jo žmoną ir daugelį aukštų valstybės bei kariuomenės vadovų.

Tai buvo viena didžiausių modernios Lenkijos tragedijų ir labai reikšmingas istorinis įvykis, kuris iki šiol minimas kasmet Lenkijoje.

************************

  Taigi ir palyginkime Lenkijos Prezidento lėktuvo skrydį blogu oru su mūsų prezidento vainiko nenusiuntimu į žudynių vietą.

 

Tikras savo šalies patriotas ir politinė menkysta...

Ir čia nereikia viskuo kaltinti ilgo ir gražaus, nes mes jį patį du kartus išrinkome.

Jis yra gyvas simbolis, kad mūsų šalyje politinės visuomenės nėra ....

Taigi buvo Pabaltijo šalių  aneksija.

Ir vargu ar mūsų jaunimėlis, baubiantis už „laisvą žodį“, žino, kaip Pabaltijo šalys, būdamos aneksuotos, paveikė Tarybų Sąjungą?

Čia į pagalbą atėjo Dirbtinis intelektas:

• Iki 1929 m. TSRS buvo įprasta 6 dienų darbo savaitė (paprastai viena poilsio diena – sekmadienis). Darbo savaitė siekė apie 42 valandas (7 val. × 6 dienos).
•  
• Nuo 1929 m. rudens iki 1931 m. daugelyje pramonės įmonių įvesta vadinamoji penkiadienė nepertraukiama darbo savaitė (nepreryvka): 4 darbo dienos ir 1 poilsio diena, tačiau poilsio diena skirtingiems darbuotojams buvo skirtinga, todėl gamyba vyko be sustojimo.
•  
• Nuo 1931 m. lapkričio iki 1940 m. birželio pereita prie 6 dienų darbo savaitės, kur kiekviena šeštoji diena buvo bendra poilsio diena visiems.
•  
• 1940 m. birželį buvo grįžta prie įprastos 7 dienų savaitės su sekmadieniu kaip poilsio diena, tačiau dirbta 6 dienas per savaitę.

 

Taigi Pabaltijo šalių aneksija pastūmėjo  Tarybų Sąjungą atgal .....

O gal tai buvo eilinis įrodymas, kad TSRS ruošiasi   pulti Vokietiją ....