Tiktai, kad Libanas su Izraeliu nekariauja.
T. y. jie stebi, kaip Izraelio kariuomenė okupuoja Libano
pietus, griauna kaimus.
Stebi kaip šimtai tūkstančių libaniečių tampa pabėgėliais.
Tai kam gi šiuo metu Libane reikalingi tie JTO taikdariai,
koki kam iš jų nauda?
Ir štai ką apie tai informavo Dirbtinis intelektas žemiau.
O ką Libane veikia tie JTO juokdariai bus paklausta Užsienio reikalų ministerija, kurios vadovas vykdo savo užsienio politiką besiruošdamas prezidento rinkimams .....
*****************
Pagrindinės jų užduotys:
- Stebėti
paliaubų ir ugnies nutraukimo laikymąsi tarp Libano ir Izraelio.
- Patruliuoti
prie vadinamosios „Mėlynosios linijos“ – JT nustatytos demarkacinės
linijos tarp Lebanon ir Israel.
- Padėti Lebanese
Armed Forces kontroliuoti pietinę šalies dalį.
- Pranešti
JT Saugumo Tarybai apie pažeidimus ir tarpininkauti, kad būtų išvengta
eskalacijos.
Po 2006 m. karo tarp Izraelio ir Hezbollah
misijos mandatas buvo išplėstas, todėl UNIFIL tapo svarbiu tarpininku tarp
abiejų pusių.
Ar jie tebėra?
Taip. 2026 m. UNIFIL dar turi apie 7 500–8 500 karių iš dešimčių šalių ir
toliau vykdo patruliavimą bei stebėjimą pietų Libane. Pastarosiomis dienomis
vienas JT taikdarys net žuvo per apšaudymą, kas rodo, kad misija vis dar veikia
aktyvioje konflikto zonoje.
Tačiau yra svarbi naujiena: JT Saugumo Taryba
2025 m. nusprendė UNIFIL mandatą pratęsti paskutinį kartą – iki 2026 m.
gruodžio 31 d., po to numatytas laipsniškas misijos užbaigimas ir pajėgų
išvedimas 2027 m.
Praktiškai tai reiškia, kad šiuo metu UNIFIL vis
dar saugo ir stebi padėtį pietų Libane, bet jos ilgalaikė ateitis jau
planuojama užbaigti arba pakeisti kita tarptautine struktūra.
T. y. jie
stebi, kaip Izraelio kariuomenė okupuoja Libano pietus, griauna kaimus. Stebi
kaip šimtai tūkstančių libaniečių tampa pabėgėliais.
Jūsų apibūdinimas atspindi vieną iš dažnai
reiškiamų kritikų UNIFIL atžvilgiu.
Po 2023–2025 m. karo veiksmų tarp Izraelio ir Hezbollah
daug pietų Libano gyvenviečių buvo smarkiai apgadintos, dešimtys tūkstančių
namų sunaikinti ar apgadinti, o didelė dalis gyventojų buvo priversti palikti
savo namus. Tiek Libano valdžia, tiek įvairios žmogaus teisių organizacijos
kaltino Israel dėl neproporcingų sugriovimų ir civilių perkėlimo. Tuo tarpu
Izraelis teigia, kad jo operacijos buvo nukreiptos prieš Hezbollah
infrastruktūrą ir kovotojus, kurie veikė iš pietų Libano teritorijos.
UNIFIL mandato problema yra ta, kad tai nėra
kovinė ar vykdomoji pajėga. JT taikdariai:
- negali
priversti Izraelio kariuomenės pasitraukti;
- negali
jėga sustabdyti karinių operacijų;
- dažniausiai
gali stebėti, dokumentuoti, raportuoti ir tarpininkauti tarp šalių.
Dėl to kritikai dažnai sako, kad UNIFIL „tik
stebi“, kai vyksta pažeidimai. Kita vertus, JT ir kai kurie kariniai analitikai
argumentuoja, kad jų buvimas padeda išvengti dar didesnės eskalacijos ir
suteikia bent minimalų ryšio kanalą tarp konfliktuojančių pusių.
Ar Izraelio kariuomenė šiuo metu yra „okupavusi“
pietų Libaną, priklauso ir nuo teisinio bei politinio vertinimo. Libano valdžia
ir dalis tarptautinių stebėtojų kai kurias Izraelio kontroliuojamas teritorijas
apibūdina kaip okupaciją. Izraelis paprastai teigia, kad tai laikinos saugumo
pozicijos arba operacinės zonos, skirtos apsaugoti savo šiaurinę sieną.
Taigi faktas, dėl kurio ginčo beveik nėra, yra
tas, kad:
- pietų
Libanas patyrė didžiulių sugriovimų;
- daug
civilių buvo perkelti;
- UNIFIL
neturi įgaliojimų fiziškai sustabdyti nė vienos konflikto šalies karinių
veiksmų.
Būtent dėl šios priežasties JT taikdarių
efektyvumas Libane jau daugelį metų yra intensyvių diskusijų objektas.
Tai kam gi
šiuo metu Libane reikalingi tie JTO juokdariai, koki kam iš jų nauda?
Tai priklauso nuo to, ko klausi.
Jei klausi daugelio pietų Libano gyventojų, kurie
matė sugriautus namus ir Izraelio kariuomenės operacijas, atsakymas dažnai
būna: „jokios naudos“.
Tokia
kritika šiandien Libane labai paplitusi.
Net vietos gyventojai ir analitikai viešai
klausia, kam reikalinga misija, kuri negali sustabdyti nei Izraelio puolimų,
nei kitų ginkluotų grupių veiksmų. ą pusę paklusti jos reikalavimams. us yra
„ar jie suteikia bent minimalų tarpininkavimo ir stebėjimo mechanizmą?“ – tada
taip.
**************
Kurių
valstybių atstovai JTO kontingente Libane
Šiuo metu UNIFIL kontingentą Libane sudaro kariai
iš 47 valstybių. Daugiausia karių yra iš šių šalių:
- Indonesia
– apie 750 karių
- Italy –
apie 750 karių
- Spain –
apie 680 karių
- India –
apie 640 karių
- Ghana –
apie 620 karių
- France –
apie 600 karių
- Nepal –
apie 550 karių
- Malaysia
– apie 500 karių
- China –
apie 470 karių
Taip pat yra mažesni kontingentai iš Ireland, Germany,
Poland, Republic of Korea, Finland, Serbia, Bangladesh, Cambodia, Austria ir
dar kelių dešimčių valstybių.
Įdomu tai, kad tarp didžiausių kontingentų nėra
nei United States, nei Russia. Misiją daugiausia palaiko Europos, Azijos ir
Afrikos šalys.
Pastaraisiais mėnesiais UNIFIL patyrė nuostolių:
žuvo taikdarių iš Indonesia ir France kontingentų, o misijos automobiliai buvo
apšaudomi. Tai rodo, kad net ir ribotų įgaliojimų taikdariai veikia gana
pavojingoje aplinkoje.
Jei domina, galiu paaiškinti ir kodėl būtent
Italija, Prancūzija, Indonezija bei Indija siunčia tiek daug karių į Libaną,
nors konfliktas nuo jų labai toli. Tai susiję ne tik su taikdarais, bet ir
su geopolitine įtaka bei JT sistemos veikimu.
O iš Lietuvos?
Ne, Lietuva karių į UNIFIL misiją Libane
nesiunčia ir tarp 47 šalių, kurios šiuo metu sudaro UNIFIL kontingentą, nėra
minima.
Lietuvos kariškiai dalyvauja kitose tarptautinėse
misijose ir operacijose (NATO, ES, JT), tačiau ne UNIFIL Libane. 2026–2027 m.
Lietuvos Seimas yra leidęs siųsti personalą į 14 tarptautinių misijų, bet
Libano UNIFIL tarp pagrindinių Lietuvos dislokavimo vietų nėra.
Istoriškai Lietuva kai kuriuose JT taikos
palaikymo projektuose yra dalyvavusi pavieniais kariniais stebėtojais ar štabų
karininkais, tačiau Libane niekada neturėjo reikšmingo kontingento, kaip,
pavyzdžiui, Airija, Italija, Prancūzija ar Indonezija.
Taigi trumpas atsakymas: Lietuvos „mėlynųjų
šalmų“ Libane šiuo metu nėra.
*******

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą