Didžiulis žingsnis atgal l ...........

 

Kada Lietuvoje buvo naikinama vietos savivalda, tuometinis Seimo narys A.  Kubilius  replikavo  Tada nebus ir demokratijos.

 O štai ką pasakė Dirbtinis intelektas apie vietos - seniūnijų savivaldos naikinimą.

 

Klausimas: O jeigu panaikinta vietos - seniūnijų savuvalda, ar tada dar vis šaly e yra demokratija

 

DeepSeek atsakymas

 Puikus ir labai svarbus klausimas. Trumpas atsakymas būtų: Taip, šalyje vis dar gali būti demokratija, bet ji būtų žymiai silpnesnė, neišsivysčiusi ir pažeidžiama.

Pašalinusinus pagrindinį vietos savivaldos lygmenį (seniūnijas), demokratija ne išnyksta, bet ji patiria kelias esmines grėsmes ir trūkumus. Paaiškinkime tai plačiau.

Demokratija nėra tik rinkimai į parlamentą. Ji remiasi į principą, kad valdžia turi būti kuo arčiau žmonių. Vietos savivalda yra vienas pagrindinių šio principo įgyvendinimo būdų.

Štai kas atsitiktų, jei panaikintume seniūnijų savivaldą:

1. Valdžios nutolimas nuo žmogaus

• Nutrūksta tiesioginė jungtis: Būtent seniūnijoje gyventojai gali tiesiogiai bendrauti su savivaldos atstovais, atnešti savo problemas, dalyvautauti vietos gyvenime. Be jos, visi sprendimai priimami toli – savivaldybės ar net valstybės lygmenyje, kur asmeninė pažintis ir supratimas apie konkrečią gatvę ar kaimą išnyksta.
• Burokratizavimas: Sprendimai dėl vietinių reikalų (pvz., kiemo apšvietimo, vaikų žaidimo aikštelės remonto) turėtų keliauti per daugybę savivaldybės institucijų, užtruktų daug ilgiau ir galiausiai būtų priimami be pakankamos vietos žinių.

2. Gyventojų atstovavimo ir įsitraukimo silpnėjimas

• Mažesnė dalyvavimo galimybė: Seniūnijos taryba ar seniūnas yra žmonės, kuriuos renka ir kuriuos žino jų kaimynai. Jie yra pirmas ir prieinamiausias valdžios grandis. Be jų, paprasti žmonės jaučiasi atitolę nuo sprendimų priėmimo.
• Pilietinės visuomenės nykimas: Vietos bendruomenės, iniciatyvos, savanorystė dažniausiai suklesti būtent seniūnijų lygmenyyje. Pašalinus šį lygmenį, sunku suvienyti žmones ir veikti organizuotai.

3. Centrinei valdžiai per daug galios

• Visi svarbūs sprendimai priimami centre: Jei savivaldybė tampa vieninteliu vietos lygmeniu, jos administracija gauna labai daug galios. Tai sukuria grėsmę, kad mažos bendruomenės bus ignoruojamos savivaldybės centre, kuriame dėmesys skiriamas didesniems projektams ir miestų centrams.
• Rizika atsakomybės išsisukimui: Kai valdžia toli, lengviau nukrypti nuo tiesioginės atsakomybės. Gyventojas, kuriam neprižiūrima kaimo kelio, nebežino, tiesiogiai kreiptis į savo seniūną, o turi skųstis į didelį ir anonimišką savivaldybės aparatą.

Ar tai visiškai panaikintų demokratiją?

Ne. Šalis vis tiek galėtų laikytis kai kurių demokratinių principų:

• ** Laisvi ir sąžiningi rinkimai į parlamentą ir prezidentą (jei toks yra).
• Politinių partijų veikla ir opozicija.
• Žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas.
• Nepriklausomas teismas.

Tačiau tokia demokratija būtų nepilnavertė ir elitinė. Ji egzistuotų tik valstybės lygmenyje, o kasdieniame gyvenime žmonės jaustųsi atstumti nuo galios priėmimo. Tai atitinka vadinamąją deleguotąją demokratiją (mes renkame keletą žmonių, kurie viską nusprendžia už mus), bet priešinasi dalyvaujamajai demokratijai (mes galime tiesiogiai daryti įtaką savo artimiausiai aplinkai).

Išvada:

Vietos savivalda (įskaitant seniūnijas) nėra papildomas demokratijos prabangos elementas, o yra jos pagrindinis ir neatsiejamas komponentas. 

 Jos panaikinimas neatimtų šalies demokratinio statuso formaliai, bet tai būtų didžiulis žingsnis atgal link centralizuotos, tolios ir mažiau reaguojančios valdžios, kuri iš esmės susilpnintų demokratijos dvasią ir efektyvumą kasdieniame gyvenime.

*********************************