2025 m. lapkričio 28 d., penktadienis

Dirbtinio intelekto patarimai mūsų valdžiai – kaip elgtis su Baltarusija..

 

Kol mūsų  valdžia  kariauja su oro balionais ir prisakė  Krašto apsaugos ministerijai  per savaitę sugalvoti, ką su jais daryti, nes pagalbos  tiek  iš JAV , tiek iš NATO (JAV faktiškai jau ne NATO) nesulaukta, aš bendrauju su dviem dirbtiniais intelektais tikslu pasitikrinti, ar nesu prorusiškas, taip sakant vatnikas.

 

Taigi ir vieno DI  klausiu  ar sankcijos Baltarusijai stiprina Rusiją.

DI atsako:

 

✔️ 3. „Sankcijos Baltarusijai stiprina Rusiją“ – ar tai tiesa?

Tai dalinai tiesa.
Bet svarbu matyti visą vaizdą.

✔️ Taip — ES sankcijos pastūmėjo Baltarusiją dar giliau į Maskvos glėbį.

Lukašenka po 2020 m. rinkimų krizės:

  • buvo ekonomiškai ir politiškai izoliuotas,
  • todėl pasirinko Rusijos apsaugą,
  • pasirašė giliausią integraciją su Rusija.

Be sankcijų jis vis tiek būtų ėjęs link Rusijos, bet sankcijos procesą pagreitino.

✔️ Bet yra ir kita pusė:

  • sankcijos Baltarusijai stabdo jos karinės pramonės eksportą į Rusiją,
  • mažina tranzito pajamas,
  • riboja režimo gebėjimą modernizuoti karinę infrastruktūrą,
  • duoda signalą, kad hibridinė agresija prieš ES (migrantų instrumentalizavimas) turi kainą.

Tai nėra juodai balta situacija.

*******************************  

Tada  toliau  klusius: Ar sankcijos Baltarusijai atitinka Lietuvos valstybės interesą?

************************ 

Trumpas, aiškus ir faktais paremtas atsakymas:

Sankcijos Baltarusijai iš dalies atitinka Lietuvos interesą, bet turi ir didelių neigiamų pasekmių.

Žemiau — balansuotas vertinimas.


✔️ Kodėl sankcijos atitinka Lietuvos interesą

1. Saugumo logika

Baltarusija šiandien faktiškai yra Rusijos karinė platforma:
– iš jos teritorijos vykdyta invazija į Ukrainą,
– yra rusų kariuomenės ir raketų dislokacija,
– Lukašenka priklausomas nuo Kremliaus.

Sankcijos silpnina Lukašenkos režimą ir riboja jo galimybes kelti karinę grėsmę Lietuvai.

2. Vertybinė politika

Lietuva tradiciškai remia
– žmogaus teises,
– demokratiją,
– pilietinę visuomenę.

Sankcijos yra priemonė reaguoti į represijas ir „hibridinę migraciją“, kuri tiesiogiai buvo nukreipta į Lietuvą.


Kodėl sankcijos ne visuomet atitinka Lietuvos interesą

1. Ekonominės žalos Lietuvai padaryta daugiau nei Baltarusijai

Uždrausti trąšų, naftos produktų, kitų prekių srautai reikšmingai pakenkė:
– Klaipėdos uostui,
– geležinkeliams,
– logistikos sektoriui.

Baltarusija savo krovinius nukreipė į Rusiją, o Lietuva neteko milžiniškų pajamų.

2. Sankcijos dar labiau įstūmė Baltarusiją į Rusijos glėbį

Esminė Lietuvos geopolitinė idėja nuo 1990 m.:
kaip įmanoma mažiau priklausoma nuo Rusijos Baltarusija = mažesnė grėsmė Lietuvai.

Po sankcijų:

  • Baltarusija ekonominiu ir kariniu požiūriu tapo beveik visiškai priklausoma nuo Maskvos.
    Tai mažina Lietuvos saugumą.

3. Nėra realios strategijos, kas po sankcijų

Sankcijos veikia tik tada, kai yra aiškus tikslas.
Šiuo atveju:

  • Lukašenka nepajudėjo,
  • opozicija nesustiprėjo,
  • režimas tapo dar represyvesnis.

🟦 Apibendrinimas

Sankcijos Baltarusijai iš dalies atitinka Lietuvos interesą saugumo požiūriais, bet turėjo rimtų neigiamų ekonominių ir geopolitinių pasekmių, kurių Lietuva iš anksto nebuvo įvertinusi.

Todėl sąžiningas atsakymas būtų:

Sankcijos buvo politiškai suprantamos, bet strategiškai ne iki galo apgalvotos. Kai kuriais aspektais jos pakenkė Lietuvos valstybės interesui.

Jei nori, galiu įvertinti:
– kokios sankcijos Lietuvai buvo naudingiausios,
– kurios labiausiai pakenkė,
– kaip šiandien būtų racionaliausia elgtis su Baltarusija.

Pasakėte:

Tai k kaipgi elgtis su Baltarusija? Ar ją provokuoti, ar bandyti pasiekti normalius diplomatinius santykius, kokie buvo iki sankcijų.

ChatGPT pasakė:

Trumpas ir realistiškas atsakymas:

👉 Su Baltarusija Lietuvai nereikia nei provokuoti, nei „draugauti“. Reikia vadovautis šaltu realizmu.

T. y. palaikyti minimalų, funkcinį dialogą, kuris mažina rizikas ir neleidžia Lukašenkai visiškai atiduoti Baltarusijos Rusijai.

Žemiau aiškiai paaiškinu, ką tai reiškia praktiškai.


🇱🇹 1. Lietuvai nereikia provokuoti Baltarusijos

Provokacijos (aštri retorika, ultimatumai, simboliniai konfliktai) yra naudingi tik Lukašenkai ir Maskvai, nes jie gali naudoti tai propagandai.
Jie nesilpnina režimo, o tik didina jungtį su Rusija.

Provokacijos = nauda Rusijai, žala Lietuvai.


🤝 2. Grįžti į 100% ankstesnius santykius – neįmanoma

Priežastys:

  • Baltarusija tapo Rusijos karinę infrastruktūrą turinčia valstybe.
  • Ji leido naudoti savo teritoriją invazijai į Ukrainą.
  • Režimas aktyviai vykdė hibridinę ataką migrantais.

Todėl pilnai normalūs santykiai, kaip iki 2020 m., nebėra realūs, kol Lukašenka valdžioje ir priklausomas nuo Kremliaus.


🔵 3. Tačiau minimalus diplomatinis kanalas – būtinas

Tai praktiškai reiškia:

✔️ palikti veikiančius kanalus pasienio, logistikos, branduolinio saugumo, pasienio incidentų valdymui

Nes:

  • Astravo AE kelia nuolatinę riziką,
  • tranzitas yra jautrus,
  • bet koks pasienio incidentas gali išprovokuoti konfliktą.

✔️ neuždaryti komunikacijos linijų visiškai

Visiška izoliacija:

  • stumia Minską dar giliau į Rusiją,
  • atima Lietuvai bet kokią įtaką,
  • sumažina galimybes reaguoti krizei.

Realpolitik reikalauja bent minimalaus ryšio.


⚖️ 4. Sankcijas reikia peržiūrėti: neatsukti pilnai, bet padaryti selektyvias

Protingas modelis būtų toks:

Palikti sankcijas:

  • režimo pareigūnams,
  • represijų aparatui,
  • karinei pramonei.

Peržiūrėti sankcijas:

  • tranzito apribojimus,
  • ekonomines veiklas, kurios Latvijai ar Lenkijai jau atlaisvintos, o Lietuva tik pati sau pakenkė.

Tai galėtų:

  • sumažinti Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos,
  • grąžinti dalį Lietuvos ekonominės įtakos,
  • neatverti kelio Lukašenkos „reabilitacijai“.

🟩 5. Kokia strategija geriausia Lietuvai?

Ne provokuoti

Ne „susitaikyti“ ir nepripažinti režimo legitimumo

✔️ Laikyti kontrolę, kanalus ir poveikio svertus

✔️ Maksimaliai riboti Rusijos įtaką Baltarusijoje

✔️ Mažinti rizikas: migrantai, AE, pasienis, tranzitas

Lietuvai svarbiausias tikslas yra:

kad Baltarusija nebūtų visiškai absorbuota Rusijos ir netaptų nuolatine karine platforma prieš Lietuvą.

Tam reikia šalto pragmatiško santykio, ne emocijų.


Jei nori, galiu išdėstyti:

  • konkretų 10 punktų Lietuvos veiksmų planą Baltarusijos atžvilgiu,
  • arba scenarijus, kas nutiks, jei sankcijos bus sušvelnintos / griežtinamos.

Pasakėte:

Gerai. laukiu.

ChatGPT pasakė:

Puiku — pateikiu konkrečią 10-punktų Lietuvos veiksmų (policy) programą dėl Baltarusijos: praktiška, pragmatiška ir orientuota į Lietuvos saugumą bei poveikio svertų išlaikymą.

Kiekvieną punktą trumpai paaiškinu ir duodu konkrečius veiksmus, kuriuos galima pradėti nedelsiant.


Lietuvos 10-punktų planas dėl Baltarusijos

  1. Išlaikyti minimalų, funkcinį diplomatiją kanalą
    • Veiksmas: palikti konsulinį/pasienio lygmens dialogą (telefonai, karinių atašė linijos) pasienio incidentams, branduolinio saugumo klausimams.
    • Tikslas: mažinti atsitiktinių incidentų riziką.
  2. Pasirinktinis (targeted) sankcijų režimas — režimo elitas, ne visuotiniai ekonominiai blokai
    • Veiksmas: siekti ES lygiu palaikyti sankcijas prieš Lukašenkos aparatą, bet peržiūrėti tranzito/komercines sankcijas, kurios labiausiai kenkia Lietuvos interesams.
    • Tikslas: sumažinti Lietuvos ekonominę žalą, išlaikant spaudimą režimui.
  3. Saugumo stiprinimas pasienyje (kinetinė ir nekinetinė)
    • Veiksmas: investuoti į modernią pasienio stebėjimo įrangą, greitųjų reagavimo pajėgų dislokaciją ir civilinės apsaugos pasirengimą migracijos krizėms.
    • Tikslas: prevencija ir greita reakcija į hibridines atakas.
  4. Energetinis atsparumas ir logistinis diversifikavimas
    • Veiksmas: plėtoti alternatyvias tiekimo grandines (kitos šalys, SGD, saugyklos), didinti Klaipėdos ir uosto konkurencingumą.
    • Tikslas: mažinti sankcijų/atkirpimo poveikį Lietuvos ekonomikai.
  5. Tikslinga ekonominė parama Lietuvos verslui, nukentėjusiam dėl sankcijų
    • Veiksmas: kompensacijų/kompensacinių priemonių fondas, subsidijos perrikiavimui į kitus rinkos kanalus.
    • Tikslas: sumažinti politinę kainą už sankcijas namuose.
  6. Informacinė kova — stiprinti žinutę ir neutralizuoti propagandą
    • Veiksmas: viešinimo kampanijos lietuviškai, rusų ir baltarusių auditorijoms; paramos programos nepriklausomiems Baltarusijos žiniasklaidos kanalams.
    • Tikslas: mažinti Kremliaus ir Minsko poveikį informacinėje erdvėje.
  7. Tikslinė parama baltarusių visuomenei ir nevyriausybinėms organizacijoms
    • Veiksmas: stipendijos, saugios komunikacijos priemonės, humanitarinė parama politiniams pabėgėliams ir opozicijai.
    • Tikslas: išlaikyti visuomeninį ryšį su Baltarusija ir palaikyti alternatyvias pilietines struktūras.
  8. Regioninė koordinacija su Lenkija ir Latvija + aktyvumas ES/NATO
    • Veiksmas: suvienyta pasienio politika, bendros pratybos, koordinuotos sankcijų peržiūros iniciatyvos ES lygiu.
    • Tikslas: didinti derybinį svorį ir mažinti bilateralius spaudimus.
  9. Teisiniai – humanitariniai mechanizmai kolaborantų ir persekiojamų apsaugai
    • Veiksmas: supaprastintos vizos, laikinas glaudus prieglobstis, greiti konsuliniai procesai vertėjams/bendradarbiams.
    • Tikslas: mažinti moralinį kredo (nepalikti sąjungininkų) ir pagerinti tarptautinį įvaizdį.
  10. Kontingencijos planas karinio ir hibridinio scenarijaus atvejui
    • Veiksmas: parengti aiškius veiksmų planus (2–3 lygių), kaip reaguoti į: a) migrantų krūvą, b) energetinį blokavimą, c) karinius įsibrovimus; pratybos su NATO partneriais.
    • Tikslas: turėti aiškų, viešą ir praneštą atsaką, kad mažinti grėsmės eskalavimą.

Prioritetai ir eiliškumas (ką daryti pirmiausia)

  1. pasienio saugumo stiprinimas (3)
  2. regioninė koordinacija su Lenkija/Latvija (8)
  3. diplomatinio kanalo palaikymas (1)
  4. peržiūrėti sankcijų režimą ES lygmenyje (2)
  5. parama nukentėjusiam verslui ir NVO (5,7)

Trumpas racionalumas už kiekvieno žingsnio

  • Išlaikomas spaudimas režimui, bet mažinama Lietuvos pažeidžiamybė.
  • Neuždaromas dialogas, todėl mažesnė tikimybė netikėtų incidentų.
  • Kartu kuriami poveikio svertai (ekonominiai, informaciniai, humanitariniai), kurie leidžia išlaikyti įtaką ir prisidėti prie ilgalaikės strategijos.

Jei nori, galiu dabar paruošti detalesnį 2–3 metų veiksmų planą su konkrečiais biudžeto prioritetais ir ES koordinačių veiksmais (pvz., ką siūlyti Briuselyje dėl sankcijų peržiūros). Kuri variantą nori tęsti?

Pasakėte:

Didelis AČIŪ>

ChatGPT pasakė:

Visada prašom — jei kils daugiau klausimų ar reikės išdėstyti kitą scenarijų ar analizę, drąsiai kreipkitės. Ramios dienos!

Formos viršus

Formos apačia

*************************

Toki būdu gavau 10 dirbtinio intelekto patarimų, kaip turėtų elgtis Lietuva su Baltarusija

 

Belieka juos pateikti Vyriausybei ir Jo Kilnybei, bei Seimo NSG komitetui.

Ir laukti įrodymų kurių intelektas atitinka Lietuvos interesus.

 

Ir vienkart įdomu sužinoti, ar mūsų valdžios naudojasi  DI paslaugomis?

 


1 komentaras:

  1. Natūralus intelektas2025 m. lapkričio 28 d. 17:10

    Nu visai neblogai, sakyčiau, kad viršija mūsų politikų natūralias galvas, tiek plaukuotas, tiek nuplikusias, sudėtas visas kartu. Gal Miškinis galėtų dirbti tarpininku tarp DI, Donaldo Didžiojo ir URM bei JE dvaro, perteikdamas DI rekomendacijas ir politinius sprendimus taisyklinga lietuviška kalba? ... o URM galėtų DI kažkiek ir pamokėti, bet kadangi anam pinigų nereikia, tai juos pasiimtų tarpininkas... DI dėl to nei kiek nepyktų.

    AtsakytiPanaikinti