Lietuvos būsto rūmų ir jo prezidento garbės reikalas

Lietuvos Būsto rūmai pergyvena pakilimą.

Tai  įvyko rūmų prezidentu tapus Algiui Čaplikui.

Algis Čaplikas yra diplomuotas inžinierius geodezininkas, buvęs  Seimo narys, Statybos ir urbanistikos  ministras.

O pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė eilė  jo  aktualių ir kvalifikuotų straipsnių daugiabučių namų priežiūros klausimais ir problemomis.

 Štai  straipsnyje  „A. Čaplikas: ar baudų didinimas gali išgelbėti griūnantį būstą Lietuvoje?“    rašoma:

Pažymėtina, kad praėjus  beveik trisdešimčiai metų po butų privatizavimo dar nemaža dalis butų ir kitų patalpų savininkų neidentifikavo savęs pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiais ir atitinkamai su tuo susijusių teisių ir pareigų.  Kai kam dar atrodo, kad už šių objektų būklę atsakingi buvę pastatų ir butų savininkai – valstybė ir savivaldybės.

 

Visai teisingai rašoma - neidentifikavo savęs pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiais.

Tiktai  tam, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai  save  identifikuotų bendraturčiais, vien Civilinio kodekso nuostatų nepakanka.

Jiems privalomai Registrų centras  turi  įteikti  atitinkamą Nekilnojamo turto registro išrašą, kuriuo patvirtinama ne tik jo buto ar patalpos nuosavybė, bet  ir nurodoma jam priklausanti pastato bendrosios dalinės nuosavybės dalis.

O pats daugiabutis namas  Nekilnojamo turto registre  turi būti registruojamas nurodant jo savininkus.

Taip sumoje nustato Civilinis kodeksas, Nekilnojamo turto registro įstatymas, Nekilnojamo turto registro nuostatai.

Deja Registrų centras šių teisės aktų  reikalavimų įžūliai  nevykdo.

Ir dargi atsisako pateikti daugiabučio namo bendraturčių sąrašą, motyvuodamas tuo, kad taip  nustato ES  teisės aktai.

Tokiu būdu yra akivaizdu, kad visų pirma būtina pradėti nuo to – priversti Registrų centrą, kuris yra p faktiškai  valstybė valstybėje,  priversti gerbti ir vykdyti LR teisės aktus.

 Visų pirma būtina Registrų centrą priversti daugiabučių namų butų ir   savininkams pateikti jiems pastate priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalis.

 Kaip tai nustato   Nekilnojamo turto registro nuostatai:

 

102.   Įregistruojant Registre bendrosios dalinės nuosavybės teisę, savininkais nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys.  Registre įregistruojamos tokios kiekvienam bendraturčiui priklausančios nuosavybės teisės dalys, kokios nurodytos dokumente, kurio pagrindu Registre įregistruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė. Jeigu dokumente kiekvieno bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalies konkretus dydis nenurodytas, Registre įregistruojamos lygios bendraturčių nuosavybės teisės dalys.

 

Nes šiuo metu mokėjimai daugiabučių namų priežiūrai i būtų ir patalpų savininkams išdalinami ne proporcingai jų daliai bendroje pastato dalinėje nuosavybėje, o arba proporcingai butų plotams, arba visiems butams po lygiai.

 

Ir taip atlieka ne tik daugiabučių namų bendrijos, bet ir Būsto rūmų nariai –savivaldybių paskirti administratoriai.

Tokiu būdu tiek Būsto rūmų, tiek jų prezidento garbės reikalas yra šią problemą nedelsiant tinkamai spręsti.

Ryšium su tuo ir  viešai kreipiuosi gerbiamą Būsto rūmų prezidentą Algį Čapliką tikėdamas, kad jam pavyks išspręsti šią viešojo intereso problemą.

 

Daugiabučio namo buto savininkas Antanas Miškinis.

 

 *