www. pozicija.lt rašo:
Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną kritikuoja Lietuvos konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, ką tik pats primygtinai siūlęs įvesti nepaprastąją padėtį mūsų šalyje.
Straipsnį komentuoja politologas Vytautas SINICA:
Visų pirma, tai yra aiškus G.Landsbergio nenuoseklumas. Vengrijos pasirengimas suteikti neribotas galias V.Orbanui yra šalies apsisprendimo reikalas.
........................
.................................................
Susidaro įspūdis, kad G.Landsbergis nuolat nori parodyti savo europinių vertybių, kad ir ką jos reikštų, gynimo uolumą. Būtų labai įdomu išgirsti, kokias vertybes jis laiko europinėmis
.
Dar keistesnis buvo G.Landsbergio siūlymas dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje
--------------------------------
Betgi, tai skaitant susidaro įspūdis, lyg tai ponas Vytautas nežinotų, kas yra ponas Gabrielius
Mūsų nuomone šiuo atveju ponui Vytautui turėtų padėti ištrauka iš vienos knygos:
Pirmiausia jie kiekvieną savo oponentą laiko
kvailiu.
Įsitikinę, kad taip nėra, jie patys pradeda
apsimesti kvailiais.
Jei visa tai nepadeda, jie
apsimeta nesuprantantys, kas čia yra, arba pereina į visiškai kitą sritį.
Arba jie nekantriai pradeda
reikalauti sutikti su tuo, kas savaime
suprantama, ir kai tik jūs sutinkate su jais, jie tuoj pat tai pritaiko visai kitam klausimui.
O kai tik juos priremi, jie vėl išvengia ginčo esmės ir
net nenori klausytis, apie ką eina kalba.
Nesvarbu, kaip bandai pričiupti tokį
apaštalą, tavo ranka, atrodo, patenka į skystą purvą.
Šis purvas eina per
jūsų pirštus ir iškart kažkaip vėl priglunda prie jūsų rankų.
Bet štai jums, nors ir sunkiai, pavyko įveikti vieną iš
jų taip, kad jam neliko nieko kito, kaip
sutikti su jumis.
Manote, kad sugebėjote žengti bent vieną žingsnį į priekį.
Tačiau kaip jūs nustebsite kitą dieną!
Rytdienai jis visiškai pamiršta
viską, kas įvyko vakar, jis seka savo pasakas toliau, lyg nieko nebūtų nutikę.
Jei jūs, pasipiktinę tokiu begėdiškumu, nurodote jam šią aplinkybę, jis apsimeta nuoširdžiai
nustebęs; jis visiškai nieko negali atsiminti iš vakarykščių ginčų, išskyrus
tai, kaip jis vakar jums du kart du keturi.... įrodė savo teisybę,
Kartais tai mane visiškai pritrenkdavo.
Aš tiesiog nežinojau, kuo turiu stebėtis:
gerai pakabintu liežuviu ar melo menu.
,,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą