Tiktai pilietinės visuomenės atsiradimas, tiktai pilietinės valdžios išrinkimas, gali užtikrinti valstybės, pilietinės Tautos interesus.

2018 06 17 
      
 2018 m. birželio 3 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje vykstančio Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimo-konferencijos „Su Sąjūdžio idėjomis už Lietuvą“ dalyviai,  paskelbė  pasaulėžiūrinių ir vertybinių nuostatų bei programinių politinių tikslų Deklaraciją „Su Sąjūdžiu – į Tautos forumą“. 

Tuo tarpu  LR Konstitucija nustato:

Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.

Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.

Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.

.Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.

Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų.

-----------

 Todėl sumoje    Konstitucinis teismas 2006 m. lapkričio 13 dieną išaiškino:

Konstitucijoje vartojamų sąvokų „lietuvių tauta“ ir „Tauta“ negalima priešpriešinti. 

Lietuvių tauta yra Lietuvos pilietinės tautos – valstybinės bendruomenės pagrindas, būtina egzistavimo prielaida. 

Pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę valstybėje, atspindi asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei.

 Lietuvos pilietinė Tauta – valstybinė bendruomenė jungia atitinkamos valstybės piliečius (nepriklausomai nuo jų etninės kilmės), o piliečių visuma sudaro Lietuvos pilietinę Tautą. 

Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi Lietuvos Respublikos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei nacijai (yra lietuviai), ar tautinėms mažumoms. 

Visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kad ir kokia būtų jų etninė kilmė, pagal Konstituciją yra lygūs; jų negalima diskriminuoti arba teikti jiems privilegijų dėl jų etninės kilmės, tautybės.“

------------------------

   O lietuviai   skiriasi nuo kitų šalyje gyvenančių tautybių tuo, kad Lietuva yra jų protėvių žemė, kad jie neturi kitos valstybės, kaip Lietuva, kuri yra  jų TAUTOS namai, kad ji  yra Lietuvos pilietinės TAUTOS – valstybinės bendruomenės  pagrindas.

 Todėl „Sąjūdis – į Tautos forumą“ turėtų atitikti visų šalyje gyvenančiųjų, kurie  pripažįsta Lietuvos valstybę, siekius ir interesus.

 Akivaizdu, kad jau senai  lietuviai privalėjo „stoti į taikią, bet ryžtingą kovą už tai, kad išliktų kaip Tauta, o Lietuva amžiams būtų visavertė nepriklausoma valstybė ir lietuvių Tautos namai“.

 Tiktai ši kova  neturi atstumti kitų tautybių, o siekti, kad jos ją  remtų, nes tai turi atitikti ir jų interesus.

  Beje vienas žymus filosofas yra pasakęs: „Dideli įsipareigojimai mus auklėja“.

  Tokiu būdu  galima daug ko reikalauti, daug ko siekti, tačiau  yra, kaip yra – valdžią išrenka   ne piliečiai, ne pilietinė Tauta, o de fakto liaudis ....

   O jeigu jau Seime susidaro daugiau mažiau pilietinė dauguma, tai penktoji kolona,  jai tarnaujančių žiniasklaidos priemonių pagalba, tenkindama negerbtinus žemus liaudies instinktus, gana sėkmingai ją diskredituoja.

    Na ir kaipgi  ką nors iš esmės pakeisti, jeigu  liaudies išrinkta valdžia ir leidžia įstatymus, ir  formuoja  spectarnybų ( Vyriausybė, teismai, policija, žvalgyba, prokuratūra)  institutą.

   Tokiu būdu, vadovaujantis sveiko proto logika,  tiktai pilietinės visuomenės atsiradimas, tiktai pilietinės valdžios išrinkimas,  gali užtikrinti valstybės, pilietinės Tautos interesus.

  O pilietinės visuomenės atsiradimo pagrindas yra vietinė savivalda ( Lietuvoje panaikinta 1994 metais).

  O kokia yra vietinės savivaldos reikšmė  pakankamai tiksliai  apibūdino   dr. Andrejus Novikovas:

  Analizuojant teritorinės savivaldos valdžios santykį su valstybine valdžia, būtų  galima išskirti  kai  kuriuos jos pranašumus:

Pirma, vietinius poreikius geriau išmano vietiniai gyventojai, dalyvaujantys renkant vietos savivaldos institucijas, nes jie tiesiogiai suinteresuoti, kad šios  institucijos veiktų  sėkmingai;

Antra, vietos savivalda skatina piliečius  savarankiškumą iniciatyva ir veda visuomenę  prie aukštesnio išsivystymo lygio (pilietinės visuomenės);

Trečia, vietos savivalda skatina glaudesnius ryšius  tarp vietos administracijos ir gyventojų. Šalia
privačių  interesų atsiranda visuomeniniai. Piliečiams dalyvaujant savo reikalų valdyme, jie būna pasiruošę visuomeninį interesą vertinti ir remti kaip asmeninį;

Ketvirta, vietos savivalda suteikia gyventojams galimybę arčiau susipažinti su praktiniais bendruomenės reikalais;

Penkta, veikiant vietos savivaldai visuomeninis gyvenimas pasiskirsto tolygiai po visą valstybės
teritoriją, o ne dirbtinai sutraukiamas į centrą;

Šešta, vietos savivalda yra „mokykla“, rengianti aukščiausio  valdžios lygio atstovus ir politikus.

-------------------------

Pažymėtina, kad Seimo pirmininkas    V. Pranckietis,  lankydamasis Telšiuose yra pasakęs:

   „Mūsų kaimai, miesteliai turi teisę į normalią, savarankišką egzistenciją.

Mažajai savivaldai būtina perduoti daugiau galių.

Kad savivalda augtų nuo apačios į viršų, o ne atvirkščiai“.

 Taigi didelis, didelis AČIŪ profesoriau už  mūsų periferijos   teisę į normalią, savarankišką egzistenciją.

Kadangi:

  Lietuva šiuo metu yra vienintelė šalis Europoje be vietinės savivaldos ...., 

 seniūnų rinkimai  carinėje Rusijoje (tuo pačiu ir Lietuvos teritorijoje)  buvo įvesti po baudžiavos panaikinimo.

Tai reikia suvokti, kad profesorius pripažįsta,kad,  kaip sakoma,  šioje vietoje Lietuva dar yra baudžiavinės Rusijos lygyje ...  

  Taigi dar kartą AČIŪ profesoriui ...

Todėl nuo vietinės savivaldos atkūrimo ir reiktų pradėti.

****************************************************************