Kas paneigs, kad tokiu būdu prezidentė pritaria „Valstybiniam reketui“, pritaria verslui taikomoms šilumos kainoms, sumažintoms buitinių vartotojų sąskaita.

     Buitinių vartotojų sąjunga 2018 05 10   laišku   Nr. 2  DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2017 METŲ ATASKAITOS informavo LR prezidentę Dalią Grybauskaitę:

  

   Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paviešino 2017 metų veiklos ataskaitą, kurioje  pažymėjo:

„Karštas vanduo: Šilumos ūkio įstatyme taip pat numatyta pareiga Komisijai kasmet nustatyti  karšto vandens kainų dedamąsias.

2017 m. Komisija karšto vandens kainos dedamąsias nustatė 25  karšto vandens tiekėjams.“

  Tuo tarpu Šilumos ūkio įstatymas nustato:

11. Karštas vanduo – iš geriamojo vandens paruoštas, pašildant jį iki higienos normomis nustatytos temperatūros, vanduo.

12. Karšto vandens tiekėjas – asmuo, tiekiantis karštą vandenį vartotojams pagal pirkimo–pardavimo sutartis.

-               13. Karšto vandens tiekimas – centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas ir pardavimas karšto vandens vartotojams.

            14. Kintamoji karšto vandens kainos dedamoji – kintanti karšto vandens kainos dalis, išreiškiama formule, kuri taikoma ne dažniau kaip kas mėnesį, apskaičiuojant konkretų kintamosios dedamosios dydį, atsižvelgus į tiekiamos šilumos ir geriamojo vandens kainų pokytį.

26. Pastovioji karšto vandens kainos dedamoji – pastovi karšto vandens kainos dalis, apskaičiuota karšto vandens kainos galiojimo laikotarpiui.

-------------------------

     Tokiu būdu Šilumos ūkio įstatymas įpareigoja Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją kasmet nustatyti  centralizuotai paruošto, vartotojams pristatyto ir parduoto karšto vandens  kainų dedamąsias.

     Tačiau centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas buvo plačiai naudojamas tik prieš maždaug 15-20 metų, kai į daugiabučius  namus buvo atvesti ne tik centralizuotai paruoštos šilumos (termofikato) lauko vamzdynai, bet ir centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo  du  vamzdžiai, arba  karštas vanduo buvo tiekiamas atvira šildymo sistema.

   Kaip taisyklė, karštas vanduo būdavo ruošiamas daugiabučių namų rajonuose įrengtose, taip vadinamose, grupinėse boilerinėse, kuriose pašildytas geriamas vanduo būdavo tiekiamas aplinkiniams daugiabučiams namams lauko vamzdynais.

    Tačiau šis neefektyvus ir atsilikęs karšto vandens tiekimas iš esmės jau seniai yra panaikintas, o grupinės boilerinės ir lauko vamzdynai demontuoti.

  Šiandien praktiškai beveik visur karštas vanduo ruošiamas pačiuose daugiabučiuose namuose, jų savininkams  priklausančiais  arba jiems naudotis priskirtais šilumos punktų įrenginiais.

   Jokie centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo lauko tinklai į daugiabučiuos namus nėra atvesti, nes jie yra likviduoti.

                     

   Tiesa, dar kur, ne kur, kaip sovietinių laikų reliktas, egzistuoja centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas iš grupinių  boilerinių ( Kupiškio, Pasvalio, Zarasų rajonuose.)  ir atvira šildymo sistema (Panevėžio miesto paskiri  daugiabučiai namai, Visagino miesto 2-as ir 3-ias mikrorajonai, kur šilumos punktai turi būti įrengti iki 2020 metų rugsėjo mėnesio.).

 Tačiau, nežiūrint to, kad centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo ir nėra, ir negali būti, vyksta centralizuotai paruošto karšto vandens kainų nustatymas taikant  Centralizuotai paruošto karšto vandens kainų nustatymo metodiką:

Ø  Šilumos tiekėjai paruošia jų netiekiamo  centralizuotai paruošto karšto vandens kainų projektą.

Ø  Savivaldybių administracijos iš esmės tam neprieštarauja.

Ø  Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato netiekiamo centralizuotai paruošto karšto vandens kainas.

  Tokiu būdu šilumos tiekėjai   taiko neteikiamos paslaugos kainas, o vartotojai moka.

 Tokiu būdu šilumos tiekėjai gauna pelną, kaip sakoma, iš gryno oro, o vartotojai jį apmoka.

 Tačiau tai, kaip sakoma, tiktai viena medalio pusė.

  Kita yra tai, kad nustatant centralizuotai paruošto karšto vandens kainų pastovias dalis į jų sąnaudas yra  įtraukiamos kai kurios šilumos gamybos sąnaudos, ką viešai BNS agentūrai patvirtino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė, bei Kainų komisija raštu.

  Tokiu būdu šilumos tiekėjų šilumos kainos yra  nustatytos neteisingai..

Trečia, kaip sakoma, medalio pusė yra tai, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija visiškai nekontroliuoja, kaip šilumos tiekėjai vykdo Vyriausybės patvirtintų Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių reikalavimus.

   Nors ir Taisyklės nustato, kad licencijų turėtojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, šių taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkio veiklą, šilumos tiekėjai šilumos vartotojams pateikia apmokėjimo už patiektą šilumą dokumentus, kuriuose nėra esminio rekvizito „Butui priskirtas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti“, kaip tai nustato Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, bei Šilumos pirkimo -  pardavimo sutartys su buitiniais šilumos vartotojais.

   Todėl sumoje  yra akivaizdu,  kad tokia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla turi būti atitinkamai įvertinta vertinant jos 2017 metų veiklos ataskaitą.

    Iš esmės pritariant Lietuvos nacionalinės  vartotojų federacijos 2018 05 10   raštui Nr. 3-18 “Dėl karšto vandens tiekimo daugiabučiuose namuose  netinkamo teisinio reguliavimo ir dėl to vartotojų patirtos žalos“,  prašome    vertinant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos  2017 metų ataskaitą iš esmės įvertinti ir Buitinių vartotojų sąjungos, ir  Lietuvos nacionalinės  vartotojų federacijos pateiktą informaciją,  bei pasikviesti  abiejų asociacijų atstovus detalesniam  informacijos pateikimui.“

     Į tai buvo gautas Lietuvos respublikos prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus vedėjos Astos Bogušienės atsakymas:

   „ Su Buitinių vartotojų sąjungos kreipimusi „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos 2017 metų ataskaitos“ ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos kreipimusi „Dėl
karšto vandens tiekimo daugiabučiuose namuose netinkamo teisinio reglamentavimo ir dėl to
gyventojų patiriamos žalos“, adresuotais Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei,
yra susipažinta.

   Dėkojame už Jūsų pateiktą naudingą informaciją ir bendradarbiavimą tobulinant karšto
vandens tiekimo teisinį reglamentavimą.

    Norime pažymėti, kad Jūsų siūlymai ir pastebėjimai, kaip ir kitų asmenų bei institucijų argumentai šiais klausimais, yra vertingi priimant sprendimus.“

  

   Tokiu būdu Prezidento kanceliarijos skyriaus vedėja „ padėkodama už pateiktą naudingą informaciją ir bendradarbiavimą tobulinant karšto vandens tiekimo teisinį reglamentavimą, bei pažymėdama kad Buitinių vartotojų sąjunga  siūlymai ir pastebėjimai, kaip ir kitų asmenų bei institucijų argumentai šiais klausimais, yra vertingi priimant sprendimus“, vertinant prezidentūroje galiojančią tvarką, patvirtino,, kad tiek Buitinių vartotojų sąjungos tiek Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos kreipimusi  prezidentės nepasiekė.

     Kadangi prezidentės valia yra nustatyti jos informavimo tvarką, todėl kas paneigs, kad tokiu būdu  prezidentė pritaria „Valstybiniam reketui“, pritaria  verslui taikomoms  šilumos kainoms sumažintoms buitinių vartotojų sąskaita.

Na, o kad visa tai sumoje niekaip nesiderina su teisinės valstybės samprata ....., ar šalies vadovą domina .....

.