Seimo narys Valdemaras Valkiūnas sutrukdė Seimo posėdį baigti giesme ….

 Vyksta Seimo posėdis,  darbotvarkėje   Įsta­ty­mo „Dėl Šiau­rės At­lan­to su­tar­ties pro­to­ko­lo dėl Šve­di­jos Ka­ra­lys­tės prisijungi­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1892 (pa­tei­ki­mas).

 

 

Pranešėjas viceministras E. Meilūnas.

 

Jį klausia Seimo narys V. Valkiūnas:

 

Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, ar ti­ki­te, kad šve­dai ga­li bū­ti pa­ti­ki­mi part­ne­riai, nes Bir­žų ir Lie­tu­vos is­to­ri­ja ro­do ką ki­ta?

 

Į tai viceministras atsako:

 

  Ger­bia­mas Sei­mo na­ry, aiš­ku, is­to­ri­ja yra to­kia, ko­kia yra, jos ne­pa­kei­si, bet ma­nau, kad da­bar, XXI am­žiu­je, Šve­di­jos Ka­ra­lys­tė, jei­gu kon­kre­čiai kal­ba­me apie dvi­ša­lius san­ty­kius, yra vie­na la­biau­siai pa­ti­ki­mų Lie­tu­vos part­ne­rių, ga­li­me ją va­din­ti stra­te­gi­ne part­ne­re, rė­mu­sia Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės sie­kius ir pa­dė­ju­sia įtvir­tin­ti tą ne­pri­klau­so­my­bę. Tai­gi, ma­nau, Šve­di­jos Ka­ra­lys­tei ir Suo­mi­jos Res­pub­li­kai ta­pus NATO na­rė­mis su­stip­rės ir Lie­tu­vos sau­gu­mas.

 

Tačiau Simo narys  V. Val­kiū­nas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę:

 

Ger­bia­mie­ji, kas mums Šve­di­ja?

Tai ne tik ban­kai mo­no­po­lis­tai ar Lie­tu­vos miš­kų med­kir­čiai.

Šve­dai tai tie, pa­sak is­to­ri­kų, ku­rie gar­bi­na vi­kin­gus, plė­ši­kus ir žmog­žu­džius.

 Ne­aiš­ku, kuo jie bu­vo ge­res­ni už Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ese­si­nin­kus, fa­šis­tus, ho­lo­kaus­to or­ga­ni­za­to­rius.

Šve­dai is­to­ri­jo­je ži­no­mi kaip gro­buo­nys ir plė­ši­kai, ku­rie žu­dė mū­sų pro­tė­vius, grio­vė mū­sų pi­lis ir na­mus, pa­si­sa­vi­no sve­ti­mą tur­tą, pa­tran­kas iš Bir­žų pi­lies, lat­vių pir­mą­ją gy­vą kny­gą.

Da­bar tai įžū­liai va­di­na­ma ka­ro gro­biu ir ne­no­ri­ma grą­žin­ti.

Ar mes ga­li­me ti­kė­ti šve­dais?

 Aš sa­kau, ne.

Da­bar, kai esa­me vie­no­je Są­jun­go­je, vis tiek lie­ka jų el­ge­sio im­pe­ria­lis­ti­nės nuo­sta­tos ir sve­ti­mo tur­to sie­ki­mas.

 Ma­no nuo­mo­ne, jei­gu kar­tu, tai tu­ri elg­tis su mu­mis kaip su bro­liais ir se­sė­mis, ta­čiau taip nė­ra.

 Pa­bus­ki­me iš ver­gų sin­dro­mo.

Ar tu­ri­me tai pa­mirš­ti, iš­trin­ti iš is­to­ri­jos?

Klau­siu vi­sų Lie­tu­vos pi­lie­čių.

Ar tu­ri­me stu­bu­rą, pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo pi­lie­čių jė­ga ir iš­min­ti­mi?

Šian­dien yra pro­ga iš­reikš­ti sa­vo tvir­tą va­lią ir pa­sa­ky­ti ne im­pe­ria­lis­tams ir sve­ti­mo tur­to sie­kė­jams. Bū­ki­me už šlo­vin­gą sa­vo Lie­tu­vą.

 

Tai sunervina Seimo Pirmininkę:

 

Ko­le­ga, aš siū­lau sa­vo nuo­mo­nę reikš­ti kur kas at­sa­kin­giau Sei­mo sa­lė­je.

 

O  Seimo narys V. Mitalas pasipiktina:

 Ger­bia­mas ko­le­ga, tie­siog gė­da klau­sy­tis, tie­siog gė­da klau­sy­tis, kaip jūs sa­vo as­me­ni­nę kaž­ko­kią pa­tran­kų ven­de­tą per­va­di­na­te į vi­sos Šve­di­jos ir Šve­di­jos po­li­ti­kos (na, ne­sa­ky­siu tų žo­džių) …avi­mą.

Gė­da!

Taip Lie­tu­vos par­la­men­ta­ras elg­tis ne­tu­ri, ypač toks par­la­men­ta­ras, ku­riam rū­pi Lie­tu­vos sau­gu­mas.

Man at­ro­do, jis jums ne­rū­pi.

 

Nebeištveria Seimo narė V. Ab­ra­mi­kie­nė:

 

Aš pri­imu ko­le­gos V. Valkiūno pa­si­sa­ky­mą kaip tam tik­rą gat­vės te­at­ro, fol­klo­ro ele­men­tą, nes rim­tai į jį re­a­guo­ti ne­įma­no­ma. ................

Tai jei­gu mes fol­klo­ro ir gat­vės te­at­ro pa­grin­du or­ga­ni­zuo­si­me sa­vo po­sė­džius ir vys­ty­si­me tarp­tau­ti­nius san­ty­kius, tai ma­nau, kad grei­tai Lie­tu­va tap­tų kaž­ko­kiu pa­juo­kos ob­jek­tu.

Siū­lau po­nui V. Val­kiū­nui tie­siog, jei­gu jis ne­tu­ri ką pa­sa­ky­ti, pa­ty­lė­ti.

 

Štai taip, vienu žodžiu Seimą valdančių elgesio bolševikinis standartas – „viena partija, viena tiesa ....

Ko gero jeigu ne V. Vzlkiūnas, Seimo  posėdis būtų  baigtas giesme:

 Lietuva skambės NATO brolijoj
Kaip jos skambiausioji styga.
Lietuva grobikų jau nebijo:
Budriai saugo milžino jėga.

 

Betgi sumoje gerbimas Seimo narys apie šias dvi būsimas NATO nares nepasakė  pačios esmės.

Štai Švedija visai sau naudingai  antrojo pasaulinio karo metais aprūpindavo nacistinę Vokietiją geležies rūda.

O pasibaigus karui perėjo SSSR pusėn – išdavė jai pabaltijiečius, vokiečių kariuomenėje kariavusius su bolševikų orda, kurių dalis, suprasdama, kas jų laukia, nusižudė.

 

O  Suomija elgėsi dar gražiau.

Vokiečių kariuomenei, padėjusiai  jai kovoti su bolševikais, traukiantis šaudė į nugarą....

O po karo taip susidraugavo su sovietais, kad vienas jos prezidentas buvo KGB agentas, o pati Suomija tapo sovietų įrankiu įgyvendinant tarptautinius politinius projektus.

Už ką buvo dosniai atsilyginama, visų pirma mišku.

Ir kaip nustebdavo pabėgėliai į Suomiją, kada juos perduodavo atgal sovietams ....

Ir taip Suomija gyveno tol, kol Putinas uždraudė iš Rusijos eksportuoti neapdirbtą medieną ....

Štai tada Suomijai ir kilo noras įstoti į NATO ....

Ir nieko smerktino šių valstybių elgesyje nėra, jos tiesiog elgėsi ir elgiasi taip, kaip joms naudingiau.

Ir neabejotinai taip elgsis ir ateityje.

Vertinant tai, kad NATO iš esmės yra gyvas lavonas, dar plius dvi narės jo esmės nepakeis,