2020 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

PAS LUKAŠENKĄ TAI TIKRAI BŪTŲ NEĮMANOMA

 

VŠT  paviešino, kad  "EFEKTYVESNĖS VEIKLOS SPRENDIMAI LĖMĖ ŽENKLIAI IŠAUGUSĮ DIDŽIAUSIO LIETUVOJE CENTRINĖS ŠILUMOS TIEKĖJO PELNĄ "- 

  Taigi VŠT skelbia, kad per  pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) uždirbo 10,1 mln. eurų grynojo pelno, 

   Kada prieš keletą metų tuometinė Kainų komisija buvo paprašyta paviešinti, kiek pelno šilumos tiekėjas gauna iš nevykdomos karšto vandens tiekimo veiklos, buvo gautas atsakymas, kad tai esanti konfidenciali informacija.

Taigi VŠT skelbia , kad  karšto vandens tiekimas šiemet išaugo, tačiau koks gi iš to gautas pelnas nepaviešina. 

  O  energetikos ekspertai teigia, kad per pusmetį iš nevykdomos karšto vandens tiekimo veiklos gaunama ~ 2 mln. eurų pelno.

Kad Vilniuje centralizuotas karšto vandens tiekimas nevyksta, o karštas vanduo ruošiamas daugiabučiuose namsuose esančiuose šilumos punktuose  - yra akivaizdu ir nepaneigiama.

 Tačiau Vilniaus šilumos tiekėjas jau eilę mętu iš nevykdomos veiklos  vis "uždirba" milijoninius pelnus.

  O Vilniaus šilumos vartotojai tam neprieštarauja, t. y. elgiasi kaip ta  kerpama avių banda.

O tiek valdžia, tiek jos teisėsaugos struktūros iš esmės tam pritaria ....

Todėl yra  visiškai logiška  teigti - Yra akivaizdu ir nepaneigiama, kad pas Lušenką tai būtų neįmanoma.

 Tokiu būdu tiek mūsų visuomenė, tiek valdžia šioje vietoje nė iš tolo neprilygsta Baltarusijai

   Taigi, vadovaujantis sveiko proto logika, reiktų ne šokti pagal  Kremliaus įtakos agentų ir jam naudingų idiotų dudelę, o visų  pirma susitvarkyti  savo namuose.


******************************

EFEKTYVESNĖS VEIKLOS SPRENDIMAI LĖMĖ ŽENKLIAIIŠAUGUSĮ DIDŽIAUSIO LIETUVOJE CENTRINĖS ŠILUMOS TIEKĖJO PELNĄ

2020-08-07

 Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) uždirbo 10,1 mln. eurų grynojo pelno, bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 16,8 mln. eurų.

 Šiuos rezultatus daugiausia lėmė toliau sėkmingai optimizuojamos veiklos sąnaudos, stabili nereguliuojamos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos veikla ir nekilnojamojo turto pardavimas. 

Tuo tarpu VŠT pardavimo pajamos per pirmąjį pusmetį sudarė  63,4 mln. eurų ir, palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu, mažėjo 20,2 proc. 

Vien per antrąjį ketvirtį bendrovė sugeneravo 1,6 mln. eurų grynojo nuostolio, o EBITDA pelnas siekė 0,5 mln. eurų.

„Pusmečio veiklos rezultatai atspindi įmonėje slypintį potencialą, kurį stengiamės atskleisti ieškodami papildomų veiklų ir toliau sėkmingai efektyvindami VŠT procesus. 

Labai svarbu, kad tai pavyksta padaryti nedidinant kainos klientams - pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje Vilniaus miesto gyventojams tiekiamos šilumos kaina buvo viena mažiausių Lietuvoje ir sudarė 3,18 ct/kWh (be PVM). 

Lyginant pirmojo pusmečio svertinę šilumos kainą su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, šilumos kaina mažėjo beveik 20 proc. Bendrovės taikoma pastovioji šilumos kainos dalis yra mažiausia tarp stambiausių centralizuotos šilumos tiekimo įmonių Lietuvoje.

 Mūsų uždirbtas pelnas atiteks miestui ir bus panaudotas vilniečių reikmėms“,  - sako VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.

Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad nepaisant šiltėjančių žiemų ir susitraukusios apyvartos, bendrovė geba veikti efektyviai. 

Negana to į besikeičiančią rinkos padėtį reaguojama operatyviai, tad galiausiai išlošia sostinės gyventojai.

„Tikiu, jog VŠT strategija koncentruotis į žaliąją energetiką, žengti į kitas sritis bei imtis lyderystės Lietuvos energetikos modernizavime reikšmingai prisideda prie vilniečių gyvenimo kokybės gerinimo.

 Optimizuodama darbo procesus bei atsisakydama nereikalingos infrastruktūros VŠT ne tik padeda vilniečiams kasmet mokėti vienas mažiausių šilumos kainų Lietuvoje, tačiau ir tampa diversifikuota įvairių energijos rūšių valdymo organizacija“, - pažymėjo V. Benkunskas.   

Pirmojo šių metų pusmečio VŠT grynasis pelnas, palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu, augo 72,1 proc., EBITDA augimas sudarė 46,1 proc. 

Šilumos tiekimo veiklai būdingas sezoniškumas, kuris lemia, kad per pirmuosius metų mėnesius (šildymo sezono metu) uždirbtos lėšos naudojamos veiklos tęstinumui užtikrinti šiltuoju metų laikotarpiu. 

Antrojo ir trečiojo ketvirčių metu natūraliai sumažėjant bendrovės pajamoms, pirmąjį ketvirtį sukauptas pelnas panaudojamas susidarančio neigiamo rezultato amortizavimui.

Iš viso per pirmąjį pusmetį VŠT į sostinės šilumos tinklą patiekė 1 498 tūkst. MWh šilumos energijos (5,4 proc.  mažiau nei 2019 metais per tą patį laikotarpį). 

Bendrovė per tą patį laikotarpį pagamino 79,9 GWh elektros energijos (1,2 proc.  mažiau nei pernai). 

Tuo tarpu karšto vandens tiekimas šiemet išaugo – per pusmetį karšto vandens patiekta 2,777 tūkst. kubinių metrų arba 3,9 proc. daugiau nei 2019 atitinkamą laikotarpį.

 Augimą lėmė išaugusi paklausa buitinių vartotojų kategorijoje.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovės pardavimo pajamos buvo 20,2 proc. mažesnės, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, ir sudarė 63,4 mln. eurų. 

Pagrindinė pardavimo pajamų mažėjimo priežastis – 24,9 proc. mažesnės pajamos iš šilumos tiekimo veiklos, kurios pirmąjį šių metų pusmetį siekė 46,6 mln. eurų. 

Mažesnes šilumos tiekimo pajamas lėmė šildymo sezono metu vyravusi aukštesnė nei įprastai lauko oro temperatūra – dėl šios priežasties šilumos realizacija buvo 76,8 tūkst. MWh arba 6 proc. mažesnė, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. 

Reikšmingas šilumos kainų kritimas taip pat turėjo lemiamą įtaką pajamų mažėjimui.

Apie VŠT

AB Vilniaus šilumos tinklai yra didžiausia Lietuvoje centrinės šilumos tiekėja. Įmonė gamina šilumos ir elektros energiją bei teikia centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas daugiau kaip 220 tūkst. sostinės namų ūkių bei organizacijų. Bendrovėje dirba 580 darbuotojų – apie 50 įvairių profesijų specialistų. VŠT rūpinasi patikimu ir kokybišku paslaugų tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis, taiko efektyvias klientų aptarnavimo praktikas, nuolat modernizuoja šilumos gamybos ir perdavimo sistemas, diegia inovatyvias technologijas, vykdo aplinkosaugos projektus. 99,4 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo metu VŠT perdavimo tinklas siekia apie 750 km, didžiausias šilumos gamybos objektas – termofikacinė elektrinė, esanti pietvakarinėje Vilniaus miesto dalyje

 

2020 m. liepos 10 d., penktadienis

.Kaip prezidentas kuria „Gerovės valstybę“ ....


 
  Prezidentas Ekonomikos ir inovacijų ministru paskyrė  Seimo narį Rimantą Sinkevičių Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos pirmininką,   Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką..

Pirmininką to paties Seimo komiteto, kuris kuruoja Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (buvusią Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją) . 

  To paties komiteto, kuris metai iš metų vis dėkodavo šiai valdžios institucijai už atseit gerą jos darbą, pirmininką.

  Kas taip, tai taip ........

  Tiktai iš ko sprendė šis komitetas, kad šis „Valstybinis kainų reguliatorius“  gerai duba?

  Ogi tik iš jo pateiktos save giriančios ataskaitos................

  Betgi šiai valdžios institucijai nuo pat  jos įsteigimo 1997 metais nebuvo atliktas koks nors auditas .........

  O kad ši institucija totališkai nepaiso įstatymų, komitetas ne kartą raštu buvo informuotas, pateikiant nepaneigiamus to įrodymus.

  Ir kaip gi reagavo į tai komitetas, ogi niekaip .....

  Ir kaip visa tai suprasti ???

  O, vadovaujantis sveiko proto logika, jeigu  komitetas būtų suinteresuotas,  į „Valstybinio kainų reguliatoriaus“ metinės veikos ataskaitos svarstymą butų  pasikviestos  suinteresuotos vartotojų asociacijos ir išklausyta jų nuomonė,  įvertinta jų pateikta informacija.

  Kurgi ne ....

  Ir štai šio komiteto pirmininką prezidentas paskiria ekonomikos ir inovacijų ministru.

  O ką atstovaus šis ministras, rodo jo darbo biografija:
2004–2008
UAB koncernas „Achemos grupė“, plėtros direktorius
1997–2000
AB „Achema“, komercijos direktoriaus pavaduotojas
1993–1997
AB „Achema“, Naujovių ir pažangos centro direktoriaus pavaduotojas
1983–1993
AB „Achema“, cecho viršininkas, laboratorijos viršininkas
1980–1983
AB „Achema“, pamainos viršininkas

Štai taip iš esmės  prezidentas ir kuria „Gerovės valstybę“

Tiktai geras klausimas – kam gi skirta ta jo „Gerovės valstybė“ ?
------------------------------------------------------------------------------

 
.

Lietuvos energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos ..................



 Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos „Independence“, papildė naujas SGD krovinys iš Rusijos

Data: 2020-07-10Autorius: bukimevieningi.lt 2 komentarai      

Lietuvos „Durnių laivą“ ir vėl papildė rusiškos dujos. Į Klaipėdos uostą atplaukė naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys, rodo laivų stebėjimo portalo Marinetraffic.com duomenys.

Laivas „Coral Favia“ antradienį išplaukė iš Rusijos Vysocko uosto ir atplaukė į Klaipėdą ketvirtadienį, 4:20 val.

Anot Klaipėdos SGD terminalo „Klaipėdos nafta“ operatoriaus, tanklaivis turėtų pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD. Gavėjas neskelbiamas.

Tai yra antrasis SGD krovinys šį mėnesį. Liepos pradžioje Lietuva iš Norvegijos gavo 138 tūkstančius kubinių metrų SGD.

Pagal įmonės tvarkaraštį, šį mėnesį Lietuva turėtų gauti 456 tūkstančius kubinių metrų kuro. Kitas tanklaivio atvykimas numatomas sekmadienį.

 „Independence“ Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos

     Viena iš aktualiausių Lietuvos energetikos problemų yra susijusi su SGD terminalo „Independence“, už kurį Lietuva kasmet moka 60 milijonų eurų nuomos mokestį, likimu. Valdžia svarsto galimybę nusipirkti terminalą.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.
Iki 2024 metų pabaigos įmonė „Klaipėdos nafta“ turėtų įsigyti „Independence“ plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. 

Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Nacionalinio energetikos instituto direktorius, „Gazprom“ žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. 

Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

SN inf.

2020 m. liepos 8 d., trečiadienis

Sumoje viskas taip, kaip ir dera būti GEROVĖS valstybėje ,,,


Jau daugiau kaip dešimtmetį tęsiasi neapibrėžta situacija su daugiabučių namų šilumos punktų priklausomybe vieniems ar kitiems savininkams.

Tai prisideda prie viso komplekso neišspręstų problemų daugiabučiuose namuose ir didina teisinę painiavą

laiške Energetikos ministerijai  rašo  VŠĮ Bendruomenių universitetas direktorius Rimantas Zabarauskas.

.Esmė tame, kad vienoje vietoje Šilumos ūkio įstatymas nustato:


44. Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai).


 Betgi pvz. Vilniuje  ~ 4000 šilumos punktų įrengė šilumos tiekėjas ir jie yra ne daugiabučių namų savininkų nuosavybė.

   Tačiau Šilumos ūkio įstatymo taikymo praktika yra tokia, kad daugiabučių namų savininkai moka už  ne savo nuosavybės prižiūrą (eksploataciją), remontą .............

O Energetikos ministerija  pastato Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašE nustato:
22¹. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, prižiūrėtojas prižiūri (eksploatuoja) Šilumos ūkio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais.

 Tokiu būdu šilumos tiekėjų investicijų į šilumos punktų įrengimą padengimas yra, kaip sakoma, pakibęs ore ..............

Kaip ir atsakomybė už šilumos tiekėjų (savivaldybių) šilumos punktus daugiabučiuose namuose .........

Sumoje viskas taip, kaip ir dera būti GEROVĖS valstybėje ,,,