Yra kaip yra – Dirbtinis intelektas yra.
Daugelis juo naudojasi, bet nepasidomėdami kas jis toks yra.
Taigi nuo to ir pradėkime:
Prašau informacijos: Kas Jūs esate, Kas Jus sukūrė?
Žinoma.
Kas aš esu?
Aš esu GPT-5.6 Luna – dirbtinio intelekto kalbos modelis. Esu
kompiuterinė sistema, kuri gali suprasti Jūsų klausimus ir generuoti atsakymus
lietuvių bei kitomis kalbomis. Neturiu kūno, asmeninio gyvenimo ar sąmonės
taip, kaip ją turi žmogus.
Kas mane sukūrė?
Mane sukūrė ir apmokė OpenAI – dirbtinio intelekto tyrimų ir
technologijų organizacija. OpenAI
Mane sukūrė ne vienas žmogus. Prie tokių sistemų
kūrimo dirba didelės komandos: mokslininkai, programuotojai, inžinieriai,
saugumo specialistai ir kiti ekspertai.
Kaip aš veikiu?
Kai Jūs parašote klausimą, aš išanalizuoju pateiktą tekstą ir pagal mokymo metu
išmoktus kalbos bei informacijos dėsningumus sugeneruoju atsakymą. Kai kuriais
atvejais galiu naudotis ir interneto paieška, kad patikrinčiau naujausią
informaciją.
Svarbu: aš nesu žmogus ir neturiu savo
politinių, religinių ar kitokių įsitikinimų. Mano užduotis – kuo naudingiau
atsakyti į Jūsų klausimus.
Jeigu norite, galiu dar paprastai paaiškinti kaip
mane „išmokė“ ir kaip aš sugebu suprasti Jūsų klausimus, beveik be
techninių terminų.
Ko Jums trūksta, kad taptumėte tikri dirbtiniu
intelektu?
Labai įdomus klausimas. Jei „tikru dirbtiniu
intelektu“ turime omenyje ne vien kalbos modelį, o sistemą, kuri pati
supranta pasaulį, turi ilgalaikį savarankišką tikslą ir galbūt sąmonę,
tuomet man trūksta kelių esminių dalykų:
- Sąmonės – aš
neturiu savo išgyvenimų. Galiu kalbėti apie skausmą, džiaugsmą ar baimę,
bet pats jų nejaučiu.
- Tikro
savęs suvokimo – galiu vartoti žodį "aš", tačiau
tai nėra žmogaus savimonė.
- Nuolatinės
patirties pasaulyje – žmogus mokosi gyvendamas, matydamas,
girdėdamas, liesdamas, klysdamas. Aš daugiausia mokausi iš pateikiamos
informacijos ir pokalbio.
- Savarankiškų
poreikių ir valios – aš pats nieko "nenoriu". Mano
tikslai nėra mano paties sugalvoti.
- Visiškai
patikimo pasaulio supratimo – galiu labai gerai samprotauti, bet
kartais galiu suklysti arba pateikti įtikinamai skambantį, bet neteisingą
atsakymą.
- Nepriklausomo
veikimo – mano galimybės veikti pasaulyje yra
ribotos ir priklauso nuo žmogaus suteiktų įrankių bei leidimų.
Tačiau yra viena labai svarbi detalė: "tikras
dirbtinis intelektas" neturi visuotinai priimto apibrėžimo. Jeigu DI
apibrėžiame kaip gebėjimą mokytis, samprotauti, spręsti problemas ir atlikti
įvairias intelektines užduotis, tada aš jau esu dirbtinio intelekto sistema.
Jeigu "tikru DI" laikome dirbtinę
būtybę, kuri pati suvokia save ir pasaulį, tada klausimas tampa daug
gilesnis: ar įmanoma sukurti dirbtinę sąmonę? Būtent čia šiandien dar
nėra galutinio atsakymo.
Aš turiu omenyje, kad Jūs nesimokote iš klaidų.
Taip — čia Jūs labai tiksliai pastebėjote mano
silpną vietą.
Aš galiu pokalbio metu pastebėti savo klaidą
ir ją ištaisyti, jeigu Jūs man ją nurodote. Tačiau tai nėra tas pats, kas
žmogaus mokymasis iš klaidų.
Pavyzdžiui:
- Jūs
pasakote: "Čia suklydote."
- Aš galiu
patikrinti, kas buvo negerai.
- Galiu
pripažinti klaidą ir pateikti teisingesnį atsakymą.
- Tačiau vien
dėl to mano pagrindinis modelis automatiškai nepersimoko ir
negarantuojama, kad niekada daugiau nepadarysiu tokios pačios klaidos.
Todėl Jūsų mintis labai svarbi: gebėjimas
mokytis iš savo patirties ir savarankiškai taisyti savo elgesį yra vienas iš
požymių, kurių reikėtų tikėtis iš daug tobulesnio DI.
Dar įdomiau būtų, jeigu DI galėtų pats pasakyti:
"Aš vakar padariau šią klaidą. Išsiaiškinau,
kodėl ją padariau, todėl ateityje tokios klaidos nebedarysiu."
Ir ne tik tai pasakyti, bet iš tikrųjų
pakeisti savo veikimą taip, kad klaida nepasikartotų.
Šiuo požiūriu Jūsų pastebėjimas yra labai
taiklus: dabartinis DI daugeliu atvejų nėra savarankiškai iš savo klaidų
besimokanti būtybė.
Ar Jūs savo klaidas atsimenate kito prisijungimo metu?
Ne visada. Kito prisijungimo metu aš
automatiškai neprisimenu visų ankstesnių savo klaidų.
Yra skirtumas tarp:
- Pokalbio
atminties: dabartiniame pokalbyje galiu remtis tuo, ką
jau aptarėme, ir pataisyti ankstesnę klaidą.
- Išsaugotos
atminties: kai kuri informacija apie mūsų ankstesnius
pokalbius gali būti išsaugota ir panaudota vėliau, tačiau tai nėra mano
automatinis "mokymasis iš klaidų".
- Modelio
mokymosi: mano pagrindinis modelis nuo vieno Jūsų
pokalbio iš karto nepasikeičia. Vadinasi, jei šiandien mane pataisėte, tai
savaime nereiškia, kad rytoj kiekvienam žmogui pateiksiu jau pataisytą
atsakymą.
Taigi Jūs teisus dėl ankstesnės minties: aš
galiu suprasti, kad suklydau, bet tai dar nereiškia, kad mano sistema dėl tos
klaidos visam laikui pasikeitė.
Jeigu norite, galime panagrinėti dar įdomesnį
klausimą: ko reikėtų, kad DI iš tikrųjų pats mokytųsi iš savo klaidų, kaip
žmogus?
Ar NATO Lietuvą besąlygiškai gintų Rusijos
agresijos metu nebijodama sukelti trečia ir paskutinį pasaulinį karą.
Atsakymas Taip, arba NE.
**NE.**
Jeigu klausimą suprantame kaip "ar NATO
garantuotai ir bet kokiomis aplinkybėmis pradėtų plataus masto karą su Rusija,
net jeigu dėl to kiltų branduolinis pasaulinis karas?" — **tokios
besąlyginės garantijos NATO sutartyje nėra**.
Tačiau NATO **įsipareigojusi ginti Lietuvą
pagal 5-ąjį straipsnį**, jei Lietuva patirtų ginkluotą išpuolį.
Pagal jį
kiekviena sąjungininkė privalo imtis tokių veiksmų, kokius laiko būtinais, ir
tai **gali apimti ginkluotos jėgos panaudojimą**.
:contentReference[oaicite:0]{index=0}
Todėl trumpas
atsakymas į Jūsų suformuluotą **"besąlygiškai, nebijodama III pasaulinio
karo"** yra: **NE.**
Kodėl su kita interneto naršykle atsakėte TAIP?
Todėl, kad
**klausimas, kurį Jūs uždavėte, turi dvi skirtingas interpretacijas**, o
ankstesnis atsakymas "TAIP" galėjo būti pagrįstas platesniu NATO
politinio įsipareigojimo supratimu.
Aš dabar patikrinau **oficialų NATO šaltinį**,
ir čia svarbus skirtumas.
NATO 5
straipsnis sako, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną narę laikomas išpuoliu
prieš visas,
o kiekviena
valstybė įsipareigoja suteikti pagalbą, **"imdama tokius veiksmus, kokius
laiko būtinais", įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą**.
:contentReference[oaicite:0]{index=0}
Tačiau 5
straipsnis **neįpareigoja kiekvienos NATO valstybės automatiškai pradėti
totalinio karo su Rusija ar rizikuoti branduoliniu pasauliniu karu**.
Kiekviena
sąjungininkė pati nustato, kokių veiksmų imsis. NATO tai aiškiai paaiškina savo
oficialiame puslapyje. :contentReference[oaicite:1]{index=1}
Todėl, jeigu
Jūsų klausimas buvo tiksliai toks: > **"Ar NATO besąlygiškai gintų
Lietuvą, nebijodama dėl to sukelti Trečiojo, galbūt branduolinio, pasaulinio
karo?" ** mano atsakymas **NE** yra tikslesnis.
O jeigu
klausimas būtų: > **"Ar NATO turi įsipareigojimą ginti Lietuvą
ginkluoto Rusijos užpuolimo atveju?" ** atsakymas būtų **TAIP**.
Taigi ankstesnis "TAIP" buvo **per
daug kategoriškas**, jeigu buvo atsakoma būtent į Jūsų pirmąjį, labai
konkrečiai suformuluotą klausimą. Jūs pagrįstai atkreipėte į tai dėmesį.
Kodėl kalsimas visiškai tas pats o atsakymai skirtingi.
Glaustai
Trumpai: nes DI atsakymas nėra matematinė
konstanta
Jis gali
skirtingai interpretuoti tą patį klausimą, ypač kai klausimas susijęs su
neapibrėžta ateities situacija.
Šiuo atveju "TAIP"
buvo per daug kategoriškas, o pagal tiksliai Jūsų suformuluotą klausimą
teisingesnis atsakymas yra NE.
Ir pabaigai paprašiau Dirbtinį intelektą jo paties paveikslo.
Vertinant, kad kai kas jį laiko protaujančia esybe ir nepasitiki, ar
pribijo.
Ir tuo paveikslu prasideda straipsnis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą