Pats laikas .....

Ryšard Maceikianec rašo, kad "Pats laikas atsiprašyti Lietuvos".

Vienkart, vadovaujantis sveiko proto logika, Kauno smulkiaburžuaziniam,  liumpenpatriotiniam, tautiniu nepilnavertiškumo komplekso apimtam, gaivalui 

irgi pats laikas  atsiprašyti Vilnijos krašto gyventojų.

Už ką ???

Aiškinti neverta, nes lietuviams tai  savaime turi būti suprantama.


*******************************************************

Ryšard Maceikianec. Pats laikas atsiprašyti Lietuvos

Posted: 31 May 2017 06:05 PM PDT

pogon.lt

–  Ot, duočiau jūsų malonybei ramybės… bjauru klausyti! – Lionginas Podbipienta.

Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje http://www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Przemysława Žurawskio vel Grajewskio straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“ pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy“).

Kaip ir reikėjo tikėtis, į šį be galo demagogišką rašinį, apie kurį informaciją pateikė „Lietuvos rytas“, nebuvo beveik jokios reakcijos. Gerai, kad mūsų mokslininkai nesileido į šią temą ir nenusmuko iki lygio, būdingo šio straipsnio autoriui, besipuikuojančiam moksliniais titulais ir profesoriaus vardu, priklausančiam Nacionalinei plėtros tarybai prie Lenkijos prezidento ir reiškiančiam abejones dėl dabartinių Europos sienų, garsiai skelbiančiam atvirus grasinimus mūsų šaliai ir stabmeldiškai garbstančiam tarpukariu Lenkijos įvykdytą dalies Lietuvos okupaciją. Nes šio plauko autoriams kiekvienas atsakymas, be abejo, būtų dingstis sukelti naujai „patriotinio“ ir antilietuviško šurmulio bangai.

Tačiau mums, eiliniams piliečiams, neužsiimantiems politika, nesipuikuojantiems mokslo karūna, todėl nesibaiminantiems, kad ji nukris nuo galvos, reikėtų pateikti savo nuomonę būtent šia tema. Tuo labiau matant, kad nebaudžiamas dezinformacijos skleidimas ir istorijos klastojimas, o ypač prisidengus moksliniais titulais ir aukšta padėtimi valdžioje, yra itin kenksmingas dalykas, nes paprastai sukelia recidyvus ir priešiškai nusiteikę asmenys gali skleisti tai kaip tariamai mokslinius įrodymus. Tad išsakyti savo nuomonę reikia ne tiktai siekiant apginti gerą mūsų Tėvynės vardą, bet ir mąstant apie kaimynę Lenkiją. Nes, kaip savo laiku pastebėjo Ježis Giedroicas, „Lenkijos istorija yra viena iš labiausiai suklastotų istorijų, kokias žinau“, o Žurawskis vel Grajewskis kaip tik eina tolesnio jos teršimo kryptimi. Užuot užpildęs savo žinių spragas ir ieškojęs tiesos.

Pagaliau daugumai šių laikų politologų iš buvusio socialistinio lagerio, kuriuos iš dalies išugdė buvę marksizmo-leninizmo dėstytojai, regis, būdinga nuodėmė yra žinių seklumas, o jų trūkumus kompensuoja triukšmingu „patriotiniu“ akiplėšiškumu ir tariamai „plačiais horizontais įvairiose srityse“.

Taip tarsi būtent apie juos savo laiku eiliavo rusų literatūros klasikas A. Puškinas:

Полу-милорд, полу-купец,
Полу-мудрец, полу-невежда,
Полу-подлец, но есть надежда,
Что будет полным наконец.

Kita dažna didžioji posovietinių politologų nuodėmė, ypač matoma iš Žurawskio vel Grajewskio pavyzdžio, yra mėginimas vertinti istorinius įvykius iš dabartinio intelektinio jų menkavertiškumo pagal šios akimirkos ir darbdavių, kuriems dabar tarnauja, poreikius.

Todėl, kad nebūtume apkaltinti tokiu manipuliavimu, remsimės patikimais asmenimis ir asmenybėmis, kurios buvo Žurawskio vel Grajewskio minimų įvykių liudininkai.

Taigi netiesa, kad Lietuva „[…] subyrėjo į Kauno Lietuvą, Vidurinę Lietuvą ir Baltarusiją“ XX amžiaus antrajame dešimtmetyje, kaip teigia Žurawskis vel Grajewskis; ji buvo perplėšta dėl įvykdytos agresijos ir okupacijos, kai Lenkija sulaužė Suvalkų sutartį, o dabartinė Baltarusija buvo padalyta tarp Lenkijos ir Sovietų pagal Rygos sutartį. Lygiai taip pat netiesa, kad „[…] dabartinis Lietuvos sienų pavidalas yra sovietų okupacijos rezultatas“ – tai tik dalis tiesos ir istorinio teisingumo, nes etninės Lietuvos sienos buvo gerokai platesnės. Asmeniui, kuris vadina save mokslininku ir imasi temos, susijusios su Lietuvos ir Lenkijos santykiais, tokius elementarius dalykus reikėtų žinoti.

Tikriausiai kitaip galėjo atrodyti atkirtis sovietų agresijai, kitaip galėjo susiklostyti Baltijos valstybių likimas po karo, kitokia galėjo būti dabartinė jų padėtis, jeigu nebūtų buvę J. Pilsudskio organizuoto ir L. Želigovskio įgyvendinto užgrobimo, atvėrusio kelią L. Bocianskio siautėjimui.

„[…] Sąmoningai neminiu čia daugybės vadinamosios jogailiškosios idėjos koncepcijų, pateiktų įvairiausiose Lenkijos federalinėse programose. Nes jos (Lenkijos federalinėse programos) turi vieną bendrą bruožą – jas mažesniu ar didesniu laipsniu (čia reikėtų priskirti ir Pilsudskio mėginimus) lėmė nacionaliniai Lenkijos interesai, Lenkijos valstybės interesas kaip dominuojantis, o Lietuva ir Baltarusija gavo tiktai naudos ir privilegijų, tačiau antrojo, o ne suverenaus laipsnio. 

 Tad nebuvo nė kalbos apie uniją, sudarytą lygaus su lygiu, nors šie žodžiai dažnai buvo kartojami. Be to, daugeliui tų koncepcijų buvo persmelktos nenuoširdumu, suktybe, politine taktika, užmaskuota konspiracija, kaip L.K.O atveju, ir galiausiai frazeologija („už mūsų ir jūsų!“), kuri, užuot patraukusi lietuvius ir baltarusius, sužadino jų nepasitikėjimą. 

Suvalkų sutarties sulaužymas ir Želigovskio akcija buvo didžiausia klaida, prislėgusi šios Rytų Europos dalies likimus. O Pilsudskio sukurta Vidurinė Lietuva, kurios visi atstovai, girdėdami žodį „Lietuva“, nuovokiai primerkdavo vieną akį, be abejonės, buvo itin kenksminga komedija“. (Juozapas Mackevičius. Apie tikrą, paskutinį mėginimą ir nušautą Buinickį).

„[…] Tariamas baltiškasis Vilniaus lietuviškumas ir jo krašto 1920–1939 m. Lenkijos įvykdyta okupacija yra mitas. Jis buvo būtinas lietuviams, kuriantiems šiuolaikinę savo tapatybę“, – teigia Žurawskis vel Grajewskis. Laimei, yra liudininkų ir įrodymų, kad Vilnius ir jo krašto okupacija Lietuvai ir čia gyvenantiems lietuviams, įskaitant lenkakalbius, buvo itin nenaudinga, o jos padarinius jaučiame iki šiol. Ir tikrai čia būtų kitokie santykiai tarp žmonių, kitoks kraštovaizdis, kitoks žemės ūkis, kitaip ir veiksmingiau vyktų sovietų valdžios nacionalizuotos žemės grąžinimas, o liumpenproletariatas ir sovietinė-kolūkinė nomenklatūra neturėtų pagrindo ir negalėtų, kaip iki šiol, nebaudžiamai šeimininkauti, įsijautę į „nepalaužiamų lenkų“ vaidmenį.

„[…] Nei valdžia Varšuvoje, nei jos atsiųsti valdininkai nieko šiaurės rytų regionams nedaro, nes neįžvelgia savitos jų vertės, matydami tiktai tamsumą, skurdą ir socialinę atskirtį. Tačiau nesiima jokių žingsnių pakeisti šiai padėčiai. Šiaurės rytų regionai laikomi bemaž kolonijomis; metropolija reikalauja iš jų mokėti mokesčius, teikti rekrūtus, pramonė gali gauti pigios darbo jėgos ir žaliavų, valdininkams leidžiama savivalė, kuri nebūtų toleruojama niekur kitur“... (Andrzejus Stanisławas Kowalczykas. Buvusios Lietuvos Kunigaikštystės reporteris).

„[…] Širdis augo, o kartu degė iš gėdos matant, kaip lietuviai ėmėsi kelti žemės ūkį Vilniaus krašte 1939 m. Per aštuonis mėnesius suspėta iškeisti sėjamus grūdus, pūdą sulaukėjusių grūdų iš skurdžių varpų į pūdą „vokiškų“ (taip valstiečiai vadino sėklas, ir ar taip buvo dėl to, kad Lietuva pirkdavo sėjamus grūdus iš prūsiškų tyrimo stočių, ar dėl psichinio pasipriešinimo, pavydo ir nepalankumo)[…]

Lietuvis agronomas per dvi dienas savaitėje apvažiuodavo ūkį po ūkio, tirdavo žemę, įkainodavo galvijus, patardavo, skaičiuodavo, rašydavo prašymus skirti paskolas trąšoms, statybinėms medžiagoms, padargams, inventoriui. Kaimo veterinaras su motociklu tapo figūra, susiliejusia su savaitės kraštovaizdžiu lygiai kunigas ir mokytojas.

Be to, iš karto buvo organizuoti pieno produktų ir kiaušinių supirkimo punktai, patogiai ir arti, juose kainos buvo grašiu mažesnės už rinkos kainos, taip valstiečiai pagaliau galėjo lengvai prasimanyti grynųjų pinigų, ir tai nepriklausė nuo atstumo iki miesto, nuo nuostolių, patiriamų vežant, „laukinių“ kainų formavimosi, sugižusio pieno bidonuose ir buteliuose, ištižusio sviesto, susukto į skudurus po šiaudais. Visa tai buvo vaikiškai paprasti dalykai, daug nekainuojantys, bet pajamingi, tačiau lenkų administracija negalėjo to pasiekti per dvidešimt metų!“ (Barbara Toporka. Lenkijos politika baltarusių atžvilgiu).

Nežinome, ar Žurawskis vel Grajewskis kada nors laikė rankose vilniškio Juozapo Mackevičiaus knygas, parašytas su mintimi, kad tiktai tiesa yra įdomi. Rašinio turinys veikiau rodo, kad jam svetima šio rašytojo kūryba ir pagrindinė joje puoselėta mintis. Gaila. Nes, kaip matyti, visiškai klaidžioja mūsų raistuose ir brūzgynuose. Vis dėlto rašo, piktžodžiauja ir kelia sąmyšį. Mes jau ilgus metus patyrėme veidmainišką mistifikaciją, kurią į mūsų protus sumaniai bruko įvairios „lenkiškos bendrijos“ ir „pagalbos lenkams Rytuose“ organizacijos, aiškiai vadovaujamos sovietinių tarnybų lenkiškų filialų bendradarbių. J. Skolimowskio atvejis tai nepaneigiamai įrodo. Bet pakanka paimti į rankas Juozapo Mackevičiaus knygas – jos gydo ir leidžia matyti pasaulį, jo didvyrius ir aktorius atitinkamu santykiu ir spalvomis.

„[…] Nėra jokių abejonių dėl to, kad Lietuvos lenkų mažuma, kuri ten yra autochtonas ir Vilnijoje sudaro vietinę daugumą, įėjo į Lietuvos valstybės sudėtį prieš savo valią“, – rašo Žurawskis vel Grajewskis. Tad pamąstykime savo ruožtu, kokio lygio reikalavimai dėl kultūros ir žinių keliami kaimyninėje Lenkijoje, kad jis gali vadintis daktaro vardu ir kartu skleisti niekuo nepagrįstus tokius teiginius, pamiršdamas akivaizdų faktą, kad lietuviai ir Lietuvos lenkai (lenkakalbiai lietuviai), gyvenantys Lietuvoje, aplink Vilnių, ilgus amžius neketino niekur įeiti ir iš niekur išeiti. Savo ruožtu okupantai, užgrobę teritoriją, laikydami rimbą ar revolverį virš autochtono galvos, rengė referendumus bei balsavimus ir nustatė, ko labiausiai trokšta vietos gyventojai. Įdomu tai, kad tų balsavimų rezultatai visada būdavo tokie, kokių norėjo okupantas.

 Pagaliau ne tik Lietuvoje.

Pažymėtina ir tai, kad rašinio autorius vėl mėgina gaivinti seną pseudoteoriją, kurią praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje dienraščio „Czerwony Sztandar“ skiltyse propagavo liūdnai išgarsėjęs Janas Ciechanovičius (Tichonovičius) prieš Lietuvai paskelbiant Nepriklausomybę, įrodinėdamas, kad lenkakalbiai lietuviai yra kilę iš Lenkijos.

Anuomet, prieš ketvirtį amžiaus, nedaugelis atkreipdavo dėmesį į būtent šiuos karšto lenkiškos sovietinės respublikos gynėjo rašliavos fragmentus. Šiandien skaitant Žurawskio vel Grajewskio išvadas ir vertinant jas paskutinių dešimtmečių fone nesunku suvokti, kad tais straipsniais buvo ruošiamas pagrindas autonomijai, Lenko kortai, jie buvo ir tebėra skirti skatinti Lietuvos piliečių susiskirstymui ir sienų tarp jų statymui, nors neturi nieko bendra nei su mokslu, nei su tiesa.

„[...]Visų pirmą ryžtingai atmetu požiūrį į Lietuvos lenkus, kaip „Lenkų tautos atskilusią dalį gyvenančia Lietuvoje“. Ta teorija, kuri kildinama iš kažkokių lenkų persikėlėlių ir karo belaisvių, apsigyvenusių arba apgyvendintų Lietuvos žemėse, man atrodo iš esmės yra klaidinga arba mažų mažiausiai istoriškai labai netiksli, be to, valstybės visuomenėje ši teorija yra mus degraduojanti, nes iš valstybės bendrapiliečių daro mus kolonistais ir politinėse išvadose skriaudžia mus. 

Tai kad įvairiais laikais galėjo būti daug apgyvendintų Lietuvos žemėse, ir kad galėjo kažkur būti atskiri lenkų naujakuriai, – tai yra įmanoma, bet kad tai dabartiniai Lietuvos lenkai yra jų palikuonys ir kad buvo jie apgyvendinami ten kur dabar yra didžiausios lenkų salos arba kalbinės salos, – tam jokių įrodymų ir argumentų nėra“. (Michał Romer. Zeszyty Historyczne, Nr 106. Rok 1993, Paryż)

„[...] Vilniaus apskritis. Abipus Vilijos esanti, visa vakarinė jos dalis tarp Vilniaus ir Ukmergės nusidriekusi, yra labai derlinga, kviečių ir linų gausi, o pietuose dideliais puikiausios rūšies pušynais apaugusi, gyvenama pačių lietuvių. Tačiau lietuvių kalba ištisai vyrauja tik šiaurinėje pusėje, t. y. dešiniajame Vilijos krante; pietuose, prie paties Vilniaus, ją išstūmė lenkų kalba, o toliau tarpusavyje susimaišę lietuviškai kalbantys kaimai su kaimais, kuriuose vartojama lenkų–rusų kalba. Tačiau tarp kaimo žmonių lietuvių kalba šioje apskrityje nustelbia abi paminėtas kalbas. Kai kuriose vietovėse, nors kaimų pavadinimai ir net jų gyventojų pavardės yra grynai lietuviškos, tačiau gimtoji kalba jau pamiršta. 

Senieji inventoriai, t. y. turto aprašai, įrodo, kad šis pokytis prasidėjo per karus su Švedija valdant Jonui Kazimierui, kurie kartu su maro užkratu, siautusiu po jų šalyje, išguldė daug žmonių. Naujakuriai, atvykę iš gilesnės D. Kunigaikštystės rusiškos ir lietuviškos dalies, prisidėjo prie to kalbinio pokyčio tarp kitų gyventojų“. (Starożytna Polska pod względem historycznym, jeograficznym i statystycznym, opisana przez Michała Balińskiego i Tymoteusza Lipinskiego, t.III. W-wa, nakład i druk S. Orgelbranda, 1846., psl. 122–123).

Sunku diskutuoti su asmeniu, kuris ir toliau veikia bei rašo kaip sename anekdote „dramblys ir lenkų reikalas“, nepastebėdamas, kad per praėjusius šimtmečius daug kas pasikeitė, o Lenkija tam tikru laipsniu yra laisva. O bus visiškai laisva ir neįkyrės kaimyninėms valstybėms istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje turėdama laisvus piliečius, matančius pasaulį toliau negu „[…] užgriebia bukas žvilgsnis“.

Kuriant naujus santykius šioje Europos dalyje žmonėms su moksliniais vardais tenka ypatinga atsakomybė, kurios neįmanoma pakeisti patriotiniu tuščiažodžiavimu. Stokojant žinių ir klastojant dabarties bei istorinius įvykius nepavyks sukurti ateities. 

Tai, mūsų nuomone, taikytina visiems Žurawskio vel Grajewskio raštams.

Rašinio autorius pateikia ir sąrašą klausimų, kurių sprendimo, jo nuomone, turi imtis mūsų šalies valdžia, visų pirmiausia, kad švietimas ir „[…] lenkų kalba būtų vartojama lietuviškoje viešojoje erdvėje, įstaigose, rašant pavardes pasuose, dvikalbiuose gatvių, vietovių pavadinimuose, parduotuvių ir paslaugų įmonių iškabose ten, kur didelę gyventojų dalį sudaro lenkai“, ir galima daryti išvadą, kad tai būtų daroma tarpukario okupacijos lygmeniu. 

Neatsižvelgiant į tai, kad tokia padėtis Lietuvos lenkams yra ir bus nenaudinga, nes izoliacija, konkurencijos, diskusijų, žodžio laisvės nebuvimas bei informacinis teroras ir kaimyninės valstybės „penktosios kolonos“ vaidmuo niekada neskatins plėtros. 

Todėl teritorija aplink Vilnių, kurią valdo Rinkimų akcija, gaunanti oficialiosios Lenkijos paramą, išmiršta fiziškai ir degraduoja morališkai. Kartu esame giliai įsitikinę, kad Lenkija neturi jokio moralinio ar formalaus teisinio pagrindo kištis į mūsų šalies vidaus reikalus, o ypač organizuoti gyvenimą Lietuvos sostinės regione. Tuo labiau, kad Lenkijai tai yra tiktai teritorija, kurią ji buvo okupavusi ir kurioje dabar vykdo neatsakingus politinius žaidimus, o Lietuvai tai valstybės širdis.

Žvelgdamas plačiau, iš mūsų planetos Žemės piliečio pozicijos, o ne tiktai iš oficialiosios Lenkijos ir ją valdančios politinės partijos žiūrėjimo taško,  rašinio autorius turėjo matyti, kad lietuvių kalba turi reikšmės ne tik kaip valstybinė mūsų šalies kalba. Skirtingai nuo gerokai jaunesnių slavų kalbų, lietuvių kalba yra vertingas reiškinys Europos ir pasaulio kultūros istorijoje, kelia gyvą mokslininkų susidomėjimą. Todėl šis Europos dalies gyventojai privalo gerbti ir saugoti istorinį jos kultūros kūrimo paveldą, užtikrinti netrikdomą plėtrą, o ne primesti dar vieną lenkinimo etapą.

Žurawskis vel Grajewskis užkabina ir žemės grąžinimo Lietuvos piliečiams klausimą. Nežino ar dedasi nežinąs, kad visi sprendimai ir planai nuo pat privatizavimo proceso pradžios aplink Vilnių buvo priimti palaiminus savivaldybėms, kurias valdo Rinkimų akcija.

Tad pateiksime bent vieną pavyzdį, kaip valdė ir valdo pirmiau paminėti veikėjai.

1997 m. Lietuvos Vyriausybė, siekdama suderinti teritorijų plėtrą, pavedė savivaldybėms išskirti iš privatizavimo planų upių ir ežerų pakrantes įvairiems vietos gyventojų ir jų bendrijų poreikiams. 

Iš 56 šalies savivaldybių šį pavedimą įvykdė 55. Išskyrus vieną – Vilniaus rajono savivaldybę, kurią kaip tik valdo V. Tomaševskis kartu su savo bičiule Janušauskiene-Pačikovska. Šiandien to valdymo padariniai yra labai akivaizdūs, „keliantys Lenkijos nerimą“. Nors būtent čia, prie Vilniaus, valdant „standartiniams lenkams“, karštai remiamiems oficialiosios Lenkijos, buvo inicijuoti ir išplėtoti tokie susitarimai. 

 Mūsų šalies valdžios kaltė yra tiktai ta, kad pirmiau paminėti asmenys ir veikėjai iš jų pagalbininkų bei tarpininkų rato iki šiol sėdi ne ten, kur turėtų sėdėti.

Ir taip organizuotos visuomeninę demoralizuojančios grupės dauginasi, nebaudžiamai šeimininkauja siekdamos įgyvendinti nusikalstamus savo interesus, prisidengusios „lenkų“ partija ir įvairiomis organizacijomis – „lenkiškumo“ gynėjų, „Pasienio“, „lenkiškų kapų“, „lenkiškosios tradicijos“ ir dar bala žino ko.

Nors pagrindinis dalykas, kurį mūsų šaliai prikišo Žurawskis vel Grajewskis, buvo rašinio pavadinime įvardytas Lietuvos lenkų „moskalinimas“ . Pagaliau taip iki galo ir neaišku, ką autorius turėjo omenyje rašydamas apie „moskalinimą“, kurio, kaip pagrasino, „pakęsti neketiname“.

Manome, kad rusų kalbos vartojimas ar kitos televizijos žiūrėjimas dar nieko neliudija. „Moskalinimas“, mūsų supratimu, pirmiausia yra veiksmai, kuriais siekiama dezintegruoti Lietuvos lenkus savo Tėvynėje, padaryti juos svetimus šalyje, kurioje gimė, gyvena ir kurios piliečiai jie yra, pagilinti lietuviakalbių ir lenkakalbių lietuvių atskirtį. Tokių veiksmų neįmanoma kitaip pavadinti kaip kišimusi į mūsų šalies vidaus reikalus, mėginimu sukurti „penktąją koloną“ ir Lietuvos valstybingumo silpninimu.

Ir tokią veiklą oficialioji Lenkija vykdo nuo pat pradžių iki dabar. Ir tai, mūsų nuomone, yra „moskalinimo“ esmė pagal Varšuvą. O ką daro Maskva lenkakalbių lietuvių atžvilgiu – tai atskira kalba.

Kitas dalykas, kad iki šiol Varšuva ir Maskva lenkakalbių lietuvių klausimu veikė ir tebeveikia ta pačia kryptimi, kai kada net nesislėpdamos – kartu ir bendrai. Taip buvo ilgą laiką, kol Lietuvoje ambasadoriavo neseniai pasitraukęs Januszas Skolimowskis, kuris, kaip šiandien žinoma iš spaudos, sąmoningai buvo tapęs sovietinio KGB lenkiško filialo agentas, išugdytas Maskvos sovietinės diplomatijos institute.

Įdomu tai, kad vos jam pradėjus eiti ambasadoriaus Lietuvoje pareigas, oficialioji Lenkija ir Varšuvos „Wspólnota“ ėmėsi priderinti „lenkiškų organizacijų lyderius“ Lietuvoje pagal Skolimowskio „formatą“. Būtent dėl šios priežasties mūsų šalies dangaus skliaute atsirado Michalas Mackevičius, „visų Lietuvos lenkų prezidentas“, buvęs laikraščio „Советскaя Литвa“ redaktorius, dienraščio „Czerwony Sztandar“ redaktorius ir partijos komiteto sekretorius, Maskvos politinės akademijos prie SSKP CK arba Maskvos KGB mokyklos, auklėtinis, tiesa, nuo bendrapiliečių ir rinkėjų tai kruopščiai slepia. Šiandien jis priimamas Lenkijoje aukščiausiu lygiu ir statomas garbingiausiose tribūnose šalia Dudos ir Kaczyńskio, kaip sektinas pavyzdys Lietuvos lenkams…

Panašiai yra ir su V. Tomaševskiu. Oficialioji Lenkija nesitvėrė džiaugsmu, kad dėl jos finansavimo ir politinės paramos jis buvo išrinktas į Europos Parlamentą. O pirmasis Tomaševskio žingsnis buvo toks, kad pagrindiniu savo patarėju ir padėjėju paskyrė į KGB atsargos majorą Balakiną, kuris paskui, išrinktas su Tomaševskio sąrašu, ketverius metus atstovavo „Lietuvos lenkams“ Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. O oficialioji Lenkija ir toliau plojo katučių ir nepaprastai džiaugėsi. Ji džiaugiasi iki šiol, nes su jos pagalba pavyko primesti Lietuvos lenkams sovietinės-kolūkinės nomenklatūros valdžią.

Tas varšuvietiškas „moskalinimas“, kaip mums atrodo, yra itin grėsmingas Lietuvos lenkams, nes nepaprastai giliai juos demoralizuoja, „[…] išstumdama mus iš šalies bendrapiliečių padėties į svetimų kolonistų vaidmenį“. Nes tai patiekiama su tariamo rūpinimosi lenkais padažu, pridėjus pasipūtimo dėl visko, kas lenkiška, svarbos, apkaičius „riteriška laikysena ir poelgiais“, vienos [...]iš labiausiai suklastotų istorijų, kokias žinau“ pagrindu.

Taip veikė ir liūdnai pagarsėjęs Stelmachowskis, kuris atvyko į Vilnių ginti KP ant vadinamosios Maskvos platformos CK sekretoriaus L. Jankelevičiaus. Tiesą sakant, kartu su pirmuoju Lenkijos ambasadoriumi Lietuvoje J. Widackiu, buvusiu mokyklos, rengusios kadrus sovietinio KGB lenkiškajam filialui, dėstytoju.

Ir taip iki šios dienos. Juk dabartinis Lenkijos ambasadorius J. Czubińskis, taip pat Lenkijos Liaudies Respublikos laikų diplomatas, nuo pat pradžių aiškiai seka J. Skolimowskio pėdomis. Vos įžengęs į senosios Lietuvos sostinės mūrus organizavo ir surengė provokacines eitynes per Vilniaus širdį su politiniais šūkiais ir Lenkijos vėliavomis – „pasimelsti į Aušros Vartus“. Galima įsivaizduoti, kokia būtų Lenkijos politikų reakcija, jeigu vokiečiai su Vokietijos ambasadoriumi Lenkijoje, nešini Bundesrepublik Deutschland vėliavomis, mėgintų pražygiuoti per miestą pasimelsti Vroclave, Ščecine, Gdanske arba Bydgoščiuje, jau nekalbant apie Varšuvą.

Tiesą sakant, tų pretenzijų, reikalavimų, paslėptų ir atvirų grasinimų Žurawskio vel Grajewskio rašiniuose yra kur kas daugiau, ir tai, mūsų nuomone, tėra pavergto proto demagogijos pavyzdys.

Laisvas ir išsilavinęs žmogus, gerbiantis save ir valstybę, kuriai jis atstovauja, nors su trupučiu kultūros ir inteligencijos, nieko panašaus, mūsų nuomone, negalėtų parašyti.

* * *

Po daugiau kaip ketvirtį amžiaus lenkiškose žiniasklaidos priemonėse trunkančių išpuolių prieš Lietuvą, o kiekviena pasitaikiusia proga – ir dalyvaujant politikams, kyla klausimas – kas toliau? Tuo labiau, kad aptariamu Žurawskio vel Grajewskio rašiniu, kaip pažymėjome pirmiau, mėginama primesti mūsų šaliai veiksmus jau iš jėgos pozicijos, iškeliant abejonių net dėl dabartinių Europos sienų. „[…] Kantrybė, kurią rodė Lenkija, suvokdama savo potencialo persvarą, turėjo prasmę, tačiau nuo to laiko, kai Rusija įvykdė agresiją Ukrainoje, juodieji konfliktų Rytuose scenarijai tampa tikėtini ir daro Lenkijos ir Lietuvos problemų sprendimą neatidėliotina užduotimi. Kantrumo dorybė tampa yda“.

Žvelgiant į esamą situaciją ir mąstant apie ateitį iš asmenų, tiesiogiai neužsiimančių politika, pozicijos aiškiausiai matyti, kad dabartinė Lenkijos valdžia – be bufonados ir pasipūtimo, paprastai ir žmogiškai turi atsiprašyti Lietuvos ir jos gyventojų už sulaužytą Suvalkų sutartį, už tarpukariu įvykdytą Vilniaus, Trakų ir šalia esančių teritorijų okupaciją, už okupuotų teritorijų gyventojų persekiojimą bei trėmimą be teismo ir tyrimo į Bereza Kartuskos koncentracijos stovyklą ir t. t., ir pan. Iškilmingai pasižadant, kad niekada daugiau. Taip, kaip 2009 m. padarė a. a. Lechas Kaczyńskis, kuris 20 valstybių, tarp jų Vokietijos ir Rusijos, vadovų akivaizdoje 2009 m. rugsėjo 1 d. Vesterplatėje atsiprašė čekų už dalyvavimą grobstant jų šalį, turėdamas omenyje 1938 m. Lenkijos užimtą Zaolzę.

Pagaliau jeigu Lenkija ketina siekti mūsų regiono lyderės vaidmens, ji privalo tokiu pačiu būdu pasielgti ir su dviem kitomis valstybėmis, atsiradusiomis istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, – Baltarusija ir Ukraina.

Atsiprašyti Baltarusijos už 1920 m. bolševikams atiduotą Minską ir šalia esančias teritorijas, kurių gyventojai pirmieji istorijoje užpildė leninines koncentracijas stovyklas, kurių pavyzdžiu vėliau pasinaudojo Hitleris. Už bendrai su bolševikais pagal Rygos sutartį per pusę pasidalytą Baltarusiją ir Ukrainą, už tai, kad 1937 m. daugiau kaip šimtas cerkvių buvo uždarytos, išniekintos ir sudegintos, o tai padarė „Ozonas“ tyliai pritariant tuometei lenkų valdžiai, ir t. t., ir pan.

Atsiprašyti ukrainiečių, per amžius persekiotų ir žemintų, už tai, kad neleido puoselėti savo valstybingumo, už dvi nusikalstamas pacifikacijas tarpukario laikotarpiu, už tai, kad vien 1938 m., per antrąją pacifikaciją, buvo išniekintos ir sugriautos 127 stačiatikių cerkvės, kurių dalis buvo istoriniai paminklai, ir t. t., ir pan.

Ir tai vienintelis, mums regis, būdas pradėti kurti naujus partneriškus ir draugiškus santykius – atvirus ir be nutylėjimų, garantuojančius abipusiškai naudingą bendradarbiavimą ir saugumą. 

Taip pat reikia prisiminti, kad ne nuo Lenkijos priklauso, ar ji taps regiono lydere, o tik nuo rytinių kaimynių, jeigu jos pritars tokiam dalykui.

Nes, skirtingai nuo Lenkijos, jos turi ir kitą pasirinkimą – atkurti glaudžius ryšius istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rėmuose, kas, mūsų nuomone, būtų nepaprastai svarbus geopolitinis įvykis, stabilizuojantis Vakarų Europos ir Rusijos santykius. Tuo labiau, kad tos valstybės, su Latvija ir Estija, šiandien neturi ir istorinėje atmintyje nelaiko jokių pretenzijų ar traumų, todėl natūraliai gali susitelkti į save ir kartu būti reikšmingu žmogiškuoju, teritoriniu, ekonominiu ir kariniu potencialu. Jeigu prie jų dar prisijungtų Suomija, stabilizuojamoji Europos zona, į kurią įeitų viena kitai palankios valstybės ir tautos, siektų nuo Šiaurės jūros iki Juodosios jūros.

Vilniaus okupavimas, Minsko perdavimas bolševikams ir gyventojų išsiuntimas į leninines koncentracijos stovyklas, Baltarusijos ir Ukrainos pasidalijimas su bolševikais, holodomoras, pacifikacijos, šventovių griovimas ir deginimas, Krymo okupavimas ir propagandinės atakos šalyse, kurios yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įpėdinės, kartu su tuo, kas paminėta pirmiau, būtent yra veiksmai, nukreipti prieš šios Europos zonos stabilizavimą ir normalizavimą, prieš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atgimimą nauju pavidalu, ir mėginimai išrauti ją iš mūsų istorinės atminties. Mums atrodo, kad to padaryti niekam nepavyks.

* * *

Ir baigiant – keli žodžiai apie žmonių dėkingumą bei toną, būdingą Žurawskio vel Grajewskio rašinys, kurio paskelbimas atgaivino mūsų atmintyje seną Juozapo Mackevičiaus straipsnį „Kultūroje“, parašytą siekiat apginti vilniškį Vladislavą Studnickį, puolamą grupės staugūnų. Tuos veiksmus, nukreiptus prieš silpnesnį asmenį, J. Mackevičius apibūdino kaip kiauliškus-neriteriškus. Būtent toks kiauliškas-neriteriškas tonas yra gija, einanti per visą Žurawskio vel Grajewskio rašinį, skirtą mūsų šaliai.. Tiesą sakant, tokio tono buvo ir kitų autorių straipsnių, kalbų bei reiškiamų pažiūrų.

Oponuodamas Žurawskiui vel Grajewskiui dėl pirmiau paminėto rašinio atsakė tik Vidmantas Valiušaitis – kukliai, daugiausia gindamasis, kad Lietuvos žmonės svetingai priėmė lenkus 1939 m. rugsėjį, kai jų šalį okupavo hitlerininkai ir bolševikai.

Akivaizdu, kad Lietuva ir lietuviai su tais, kurie neseniai buvo okupantais, tada pasielgė išimtinai žmogiškai, riteriškai ir tauriai, „[…] nes riteriškumas, kaip mus mokė, kalbant patetiškai: „nuo lopšio“, yra taurumas silpnųjų atžvilgiu. Tačiau metalinis šio posakio garsas pirmiausia ataidi iš didžiadvasiškumo, parodyto mūšio lauke nugalėtam priešui. Kuo didesnis buvo priešas, tuo didesnis ir riteriškumas, taip atrodė anuomet kažkada. – Šiandien tas išpurvintas žodis valkiojamas lenkų spaudoje ypač dažnai.“ (Juozapas Mackevičius. Vladislavas Studnickis).

Tiktai V. Valiušaičio straipsnyje, parašytame „atsiprašome, kad dar gyvi“ tonu, iš tiesų nieko nepaaiškinama, vien tik pakartojama visuotinai žinoma istorijos ištrauka, sudarant įspūdį, kad tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuva aukojosi lenkams, atsidūrusiems sunkioje padėtyje.

Tačiau net diletantui, besigilinančiam į Lietuvos ir Lenkijos santykius, kurie klostėsi šimtmečius, pradedant nuo XIV amžiaus, nekyla abejonių, kad už viską, ką šiandien turi Lenkija, dideliu laipsniu ji turi būti dėkinga Lietuvai – Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei pirmiausia. Faktiškai Lietuva pasiaukojo Lenkijos gerovei.

Lietuviai broliai Jogaila ir Vytautas Didysis prie Žalgirio sėkmingai pašalino didžiausią pavojų, kilusį Lenkijai iš Vakarų, kad paskui kelis šimtmečius gintų Lenkiją iš Rytų, prarasdami savo teritorijas ir žmones, nes lenkai turėjo „prastų vizijų“, neturėjo noro, valios ir pinigų, kad taip pat galėtų ateiti į pagalbą Lietuvai. Jogailos ir jo palikuonių valdymo laikotarpis buvo Lenkijai „aukso amžius“.

Tačiau tarpukario laikotarpiu iš tų teritorijų Lenkija tiesiogine prasme išsiurbė viską, neduodama nieko mainais. Paprastų žmonių, gyvenusių dar prie caro, atmintyje išliko, kad gyvenimas „lenkų laikais“ tarpukario laikotarpiu buvo nepalyginamai sunkesnis. Pilsudskio kareivos okupuotose teritorijose su žmonėmis, neatsižvelgdami į jų vartojamą kalbą, leido sau tokią „[…] savivalę, kuri nebūtų toleruojama niekur kitur“.

Susidorojimas su nepaklusniaisiais „nežinomų nusikaltėlių“ rankomis, trėmimas į Bereza Kartuskos koncentracijos stovyklą, tarp kitų – ir „Słowo“ redaktoriaus Stanislavo Mackevičiaus (Cato), arba atviras susidorojimas su Stanislavu Civinskiu, kurį pradėjo kankinti liūdnai pagarsėjęs Dąb-Biernackis, o baigė tokie patys sovietiniai budeliai – tai tik keli iš daugybės žinomų pavyzdžių tokiomis sąlygomis, kai net už skundą, pateiktą siekiant apsiginti, grėsė tolesnis persekiojimas.

Iš karto po karo daugiau kaip 200 tūkst. lenkakalbių lietuvių išvyko į Lenkiją pagal 1944 m. rugsėjo 22 d. sutartį tarp Lenkijos nacionalinio išsivadavimo komiteto ir Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vyriausybės dėl Lenkijos piliečių evakuacijos iš Lietuvos TSR ir Lietuvos gyventojų evakuacijos iš Lenkijos teritorijos, atkurti vadinamosioms Atgautoms žemėms, o tai, kad Lenkija jas susigrąžino, Žurawskio vel Grajewskio žodžiais tariant, buvo „[…] sovietų okupacijos rezultatas“. 

Analogiškos sutartys taip pat buvo sudarytos su Baltarusija ir Ukraina, nors tai buvo čiabuviai gyventojai, kurie Lenkijos piliečiais tapo tiktai tarpukario okupacijos laikotarpiu.

Ir šiandien veriantys riksmai bei krokodilo ašaros, liejamos rūpinantis „lenkų likimais Rytuose“, jų mokymu tiktai lenkų kalba, ir liūdnai pagarsėjusių „Lenko kortų“, paliudijančių tariamą priklausymą „lenkų tautai“, brukimas – yra ne kas kita, kaip dar vienas Lietuvos išsiurbimas ir pasiruošimas jos sąskaita turėti darbo jėgos rezervą Lenkijai. Tas pats vyksta Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Turėdami omeny, kas čia buvo išdėstyta, raginame Žurawskį vel Grajewskį ir panašius į jį baigti kiauliškus – neriteriškus išpuolius prieš Lietuvą.

Nes tam nėra pagrindo, tai neparemta faktais ir kenkia pačiai Lenkijai. N

es niekur kitur, kaip tik prie „rytinės sienos“, Lenkija gali rasti draugų. 

Todėl reikia ne tiktai rašyti, bet ir skaityti bei užpildyti savo žinių trūkumus.

O pirmiausia mąstyti ir tik tada – rašyti.

 Nes iš tiesų bjauru klausyti.

pogon.lt 

ЧМО ...........................

Krašto apsaugos ministerija:

Strateginės partnerės Lietuva ir JAV pasirašė susitarimą dėl JAV ginkluotųjų pajėgų statuso Lietuvos teritorijoje

2017.01.17

Sutarties tekstas lietuvių ir anglų k.

Vaizdo medžiaga (aut. j. eil. Lukas Tamošiūnas, KAM)

Susitarimą dėl JAV ginkluotųjų pajėgų statuso Lietuvos teritorijoje sausio 17 d. Krašto apsaugos ministerijoje pasirašė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall.

Po to jau ypatingos skubos tvarka  veikė Seimas ir Prezidentė:

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ projektas (Nr. XIIIP-342(2)); priėmimas
(dokumento tekstas, susiję dokumentai)

Pranešėjas(-ai):
Vytautas Umbrasas, Viceministras, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 
Juozas Bernatonis, Komiteto pirmininkas, Užsienio reikalų komitetas, Lietuvos Respublikos Seimas

Formuluotė: dėl įstatymo priėmimo
Balsavimo laikas: 14:34:23
Balsavo Seimo narių: 111 iš 140.
Balsavimo rezultatai: už - 111, prieš - 0, susilaikė - 0, pritarta
.............................................................................

Tokiu būdu 111 Seimo narių sulaužė savo duotą priesaiką laikytis ir gerbti Lietuvos  respublikos Konstituciją, kuri draudžia mūsų šalies teritorijoje steigti karines bazes.

Šių priesaikos laužytojų tarpe buvo ir Seimo narė Aušra Maldeikienė, kitus Seimo narius išvadinusi "avinais", mat jie  atseit nežino už ką balsuoja.

Mūsų nuomone, kas gali paneigti, kad dauguma šių Seimo narių  vis tiktai suvokė, ką reiškia šio susitarimo ratifikavimas.

Betgi mes turime tiktai ponios Aušros nuomonę:

„Dėl, kaip jūs teigiate, „JAV karinių bazių“ turiu pasakyti, kad jų niekas čia ir nesteigia.

 JAV kariai bus įsikūrę Lietuvos krašto apsaugos pajėgų bazėse ir tai niekaip nesikerta su Lietuvos Konstitucija.

Lietuva yra NATO dalis ir, mano nuomone, Lietuva privalo būti aktyvi šio gynybinio aljanso narė.

Būdama aljanso nare ji privalo vykdyti tiek finansinius, tiek kitus savo įsipareigojimus, tarkime,  dalyvaudama NATO misijose.

JAV karinių dalinių buvimas Lietuvoje sumažina karinių konfliktų su, manyčiau, agresyviais Rytų kaimynais riziką. 

Manau, kad Jūsų interpretacija, kad JAV turės karines bazes Lietuvoje, yra klaidinga ir klaidinanti.“

  Tokiu būdu yra akivaizdu ir nepaneigiama, kad ponia Aušra yra iš tos pačios jos taip pagarbintos kompanijos ....

Pavadinti ją tuo pačiu, kuo ji vadina kitus Seimo narius, mūsų nuomone būtų protingų gyvūnų įžeidimas ....

Todėl, kas paneigs, kad šiuo atveju labai tiktų rusiškas pavadinimas  "ЧМО"........ 
------------------------------------------- 
P.S.
Ar JAV ratifikuos šį susitarimą yra dar didelis klausimas.
Greičiau tai bus eilinis "spriktas į nosį"  mūsų Jos Kilnybei.
Toks pat, kaip Astravo AE elektros energijos  blokada ...


-----------------------------------------------------------------------------------------------

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS    IR JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS

DĖL BENDRADARBIAVIMO GYNYBOS SRITYJE


Preambulė

I. Taikymo sritis ir tikslas

II. Apibrėžtys

III. Galimybė patekti į infrastruktūros objektus ir zonas, dėl kurių susitariama, ir jais naudotis

IV. Išankstinis gynybos įrangos, atsargų ir materialinių išteklių išdėstymas

V. Nuosavybė

VI. Saugumas

VII. Atvykimas ir išvykimas

VIII. Logistinė parama

IX. Transporto priemonės

X. Pažymėjimai

XI. Orlaivių, laivų ir transporto priemonių judėjimas

XII. Baudžiamoji jurisdikcija

XIII. Sulaikymas ir galimybė palaikyti ryšius

XIV. Drausmė

XV. Ieškiniai

XVI. Tarnybinėms reikmėms taikomos mokestinės išimtys

XVII. Asmeninėms reikmėms taikomos mokestinės išimtys

XVIII. Įvežimas ir išvežimas tarnybiniais tikslais

XIX. Įvežimas ir išvežimas asmeniniais tikslais

XX. Muitinės procedūros

XXI. Karinės tarnybos veikla

XXII. Karinio pašto skyriai

XXIII. Valiuta ir jos keitimas

XXIV. Įdarbinimas

XXV. Sutarčių sudarymo procedūros

XXVI. Rangovų statusas

XXVII. Aplinkos apsauga, sauga ir sveikata

XXVIII. Komunalinės paslaugos ir ryšiai

XXIX. Įgyvendinimas ir ginčų sprendimas

XXX. Susitarimo įsigaliojimas, pakeitimai ir galiojimo trukmė

A PRIEDAS Infrastruktūros objektai ir zonos, dėl kurių susitariama


Turinys
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Lietuva) ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė (toliau – Jungtinės Valstijos), toliau abi kartu vadinamos Šalimis, o kiekviena atskirai – Šalimi,

suvokdamos savo teises ir įsipareigojimus pagal Šiaurės Atlanto sutartį;

atsižvelgdamos į tai, kad JAV karinės pajėgos, jų išlaikytiniai ir JAV rangovai gali būti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kad tokio JAV karinių pajėgų buvimo tikslas yra remti Šalių pastangas palaikyti taiką ir saugumą abiem Šalims svarbiose ir naudingose srityse, įskaitant dalyvavimą vykdant bendras gynybos užduotis;

pripažindamos, kad JAV karinių pajėgų buvimas padeda stiprinti Lietuvos Respublikos ir regiono saugumą ir stabilumą;

norėdamos dalytis atsakomybe už paramos minėtoms JAV karinėms pajėgoms, kurios gali būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikimą;

pripažindamos 1951 m. birželio 19 d. Londone pasirašytą ir 1953 m. rugpjūčio 23 d. įsigaliojusį Šiaurės Atlanto sutarties Šalių susitarimą dėl jų karinių pajėgų statuso (toliau – NATO SOFA), taip pat jo nuostatas dėl susitarimą papildančių atskirų susitarimų;

pripažindamos 2006 m. gegužės 22 d. Štutgarte ir 2006 m. gegužės 31 d. Vilniuje pasirašytą, o 2006 m. gegužės 31 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamento susitarimą dėl logistinės paramos, atsargų ir paslaugų teikimo (toliau – LSA);

pripažindamos 1995 m. lapkričio 21 d. Vilniuje pasirašytą ir 1995 m. lapkričio 21 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės saugumo sutartį dėl saugumo priemonių slaptajai karinei informacijai apsaugoti (toliau – Informacijos saugumo sutartis);

pripažindamos būtinybę stiprinti abiejų Šalių saugumą, prisidėti prie tarptautinės taikos ir stabilumo užtikrinimo ir didinti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse;

norėdamos sudaryti susitarimą dėl glaudesnio Jungtinių Valstijų ir Lietuvos bendradarbiavimo,susitarė:


I straipsnis

Taikymo sritis ir tikslas

Šiuo Susitarimu nustatomi Jungtinių Valstijų ir Lietuvos glaudesnės partnerystės ir bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityse pagrindai bei papildomos NATO SOFA nustatytos nuostatos ir sąlygos, kuriomis reglamentuojamas JAV karinių pajėgų ir jų išlaikytinių buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat JAV rangovų buvimas ir veikla Lietuvos Respublikoje šiame Susitarime nurodytais atvejais.


II straipsnis

Apibrėžtys

Šiame Susitarime vartojamų sąvokų reikšmės yra tokios:

1. „JAV karinės pajėgos“ – subjektas, kurį sudaro karinės pajėgos ir civilių komponentas, taip pat visas Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis JAV ginkluotųjų pajėgų turtas, įranga ir materialiniai ištekliai (įskaitant Jungtinių Valstijų ar jų vardu valdomas transporto priemones, laivus ir orlaivius).

2. Sąvokos „karinės pajėgos“ reikšmė nustatyta NATO SOFA I straipsnio 1 dalies a punkte.

3. Išskyrus atvejus, kurie apibrėžti šio Susitarimo XII ir XV straipsniuose, sąvokos „civilių komponentas“ reikšmė nustatyta NATO SOFA I straipsnio 1 dalies b punkte ir taip pat apima: a) ne Lietuvos nekomercinių organizacijų darbuotojus, kurie yra Jungtinių Valstijų piliečiai arba įprastai gyvena šioje šalyje, kurie įprastai negyvena Lietuvoje ir kurie vien tik siekdami prisidėti prie JAV karinių pajėgų gerovės, moralės ar švietimo vyksta kartu su minėtomis karinėmis pajėgomis į Lietuvos Respublikos teritoriją ir b) JAV karinių pajėgų įdarbintus išlaikytinius, įskaitant šio Susitarimo XXI ir XXII straipsniuose nurodytas karinės tarnybos paslaugas teikti įdarbintus asmenis, ir šioje dalyje minimų nekomercinių organizacijų įdarbintus išlaikytinius.

4. „JAV rangovai“ – fiziniai asmenys, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečius arba įprastai jos teritorijoje gyvenančius asmenis, arba juridiniai asmenys ir jų darbuotojai, kurie nėra Lietuvos piliečiai ir kurie įprastai negyvena Lietuvos Respublikoje, kurie yra sudarę su šiame Susitarime nurodyta veikla susijusią rangos ar subrangos sutartį su JAV gynybos departamentu.

5. Sąvokos „išlaikytinis“ reikšmė nustatyta NATO SOFA I straipsnio 1 dalies c punkte ir taip pat apima karinių pajėgų ar civilių komponento nario šeimos narį, kuris: a) finansiškai, teisiškai ar dėl sveikatos būklės priklauso nuo tokio nario ir yra jo išlaikomas, b) naudojasi minėto nario gyvenamąja patalpa ir c) yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėdamas karinių pajėgų vadovybės sutikimą.

6. „Infrastruktūros objektai ir zonos, dėl kurių susitariama“ – Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys ir Lietuvai priklausantys šio Susitarimo A priede išvardyti tokie infrastruktūros objektai ir zonos, įskaitant pastatus ir konstrukcijas, kuriais, turėdami Lietuvos sutikimą, naudojasi JAV karinės pajėgos, JAV rangovai, išlaikytiniai ir kiti asmenys, dėl kurių abipusiškai susitariama.

7. „Vykdomasis atstovas“ – Jungtinėse Valstijose – Gynybos departamentas, o Lietuvoje – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija arba atitinkami jų atstovai.

8. „Oficiali JAV informacija“ – Jungtinių Valstijų Vyriausybei priklausanti, jos nurodymu sukurta ar jos pačios sukuriama arba jos kontroliuojama informacija.

9. „Oficialios pareigos“ – pareigos, prievolė ar veiksmas, kuriuos būtina ar leidžiama atlikti pagal statutą, reglamentą ar aukštesniosios karinės vadovybės ar civilių komponento nario, vykdant priežiūros funkciją, duotą įsakymą. Sąvoka „oficialios pareigos“ neapima visų veiksmų, kuriuos asmuo atlieka eidamas pareigas, o tik tuos veiksmus, kuriuos būtina ar pavedama atlikti kaip vieną iš to asmens atliekamų pareigų ar prievolių funkcijų.


III straipsnis

Galimybė patekti į infrastruktūros objektus ir zonas, dėl kurių susitariama, ir jais naudotis

1. JAV karinės pajėgos, JAV rangovai, išlaikytiniai ir kiti asmenys, dėl kurių abipusiškai susitariama, naudojasi infrastruktūros objektais ir zonomis, dėl kurių susitariama, vadovaudamiesi šio Susitarimo nuostatomis ir visiškai gerbdami Lietuvos Respublikos suverenitetą ir teisės aktų reikalavimus. JAV karinėms pajėgoms, JAV rangovams, išlaikytiniams ir kitiems asmenims, dėl kurių abipusiškai susitariama, suteikiama teisė naudotis infrastruktūros objektais ir zonomis, dėl kurių susitariama, rengiant vizitus, mokymus, pratybas, manevrus, vykstant tranzitu, teikiant paramą ir vykdant susijusią veiklą, papildant orlaivius degalais, papildant laivų atsargas, orlaiviams leidžiantis ir teikiant jiems techninę pagalbą, laikinai remontuojant transporto priemones, laivus ir orlaivius, apgyvendinant personalą, užtikrinant ryšių palaikymą, sutelkiant ir dislokuojant karines pajėgas ir materialinius išteklius, iš anksto išdėstant įrangą, atsargas ir materialinius išteklius, teikiant paramą, kuri būtina saugumui užtikrinti, ir bendradarbiaujant, vykdant jungtinius ir daugiataučius mokymus, vykdant humanitarinę veiklą ir atliekant nelaimės padarinių likvidavimo veiksmus, vykdant operacijas ypatingomis aplinkybėmis, vykstant statyboms, kurios vykdomos kaip parama veiklai, dėl kurios abi Šalys susitarė, ir kitais tikslais, dėl kurių Šalys arba jų vykdomieji atstovai gali susitarti, įskaitant Šiaurės Atlanto sutartyje nustatytus tikslus. Lietuva tokius infrastruktūros objektus ir zonas, dėl kurių susitariama, gali leisti naudoti išimtinai tik JAV karinėms pajėgoms arba JAV karinėms pajėgoms ir Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms bendrai.

2. Siekdama užtikrinti saugą ir saugumą Lietuva, remdama minėtą veiklą ir tikslus, leidžia JAV karinėms pajėgoms kontroliuoti patekimą į infrastruktūros objektus ir zonas, dėl kurių susitariama ir kuriais leista naudotis išimtinai tik JAV karinėms pajėgoms, ir derinti su Lietuvos institucijomis patekimą į infrastruktūros objektus ir zonas, dėl kurių susitariama ir kuriais bendrai naudojasi JAV karinės pajėgos ir Lietuvos ginkluotosios pajėgos.

3. Gavęs prašymą Lietuvos vykdomasis atstovas remia JAV karines pajėgas, palengvindamas JAV karinių pajėgų ir JAV rangovų laikiną patekimą į valstybei priklausančią žemę ir infrastruktūros objektus (įskaitant kelius, geležinkelius, uostus ir aerodromus), kurie nepriklauso infrastruktūros objektams ir zonoms, dėl kurių susitariama, įskaitant ir Lietuvos valstybės ar savivaldybių turimus ar kontroliuojamus infrastruktūros objektus ir zonas bei privačią žemę ir infrastruktūros objektus (įskaitant kelius, uostus ir aerodromus).

4. Šalys, sudarydamos galimybę patekti į infrastruktūros objektus ir zonas, dėl kurių susitariama, ir naudodamosi minėtais objektais ir zonomis, tinkamai atsižvelgia į su veikla ir saugumu susijusius poreikius.

5. Lietuva, nereikalaudama nuomos ar kitokių mokesčių iš JAV karinių pajėgų, leidžia joms naudotis visais infrastruktūros objektais ir zonomis, dėl kurių susitariama, įskaitant tuos, kuriais bendrai naudojasi JAV karinės pajėgos ir Lietuvos ginkluotosios pajėgos.

6. JAV karinės pajėgos ir JAV rangovai, siekdami vykdyti šio Susitarimo III straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą ir tikslus, infrastruktūros objektuose ir zonose, dėl kurių susitariama, gali atlikti statybos darbus, pakeitimus ir patobulinimus. JAV karinės pajėgos, vadovaudamosi abipusiškai sutarta tvarka, konsultuojasi su Lietuvos kompetentingomis institucijomis dėl tokių statybos darbų, pakeitimų ir patobulinimų ir remiasi abiem Šalims svarbiu tikslu, kad JAV karinių pajėgų ar jų vardu įgyvendinamam bet kuriam tokiam projektui taikomi techniniai reikalavimai ir statybos standartai atitiktų abiejų Šalių reikalavimus ir standartus. JAV karinės pajėgos tokiems statybos darbams, pakeitimams ir patobulinimams atlikti gali naudoti savo karinių pajėgų narių darbo jėgą.

7. JAV karinės pajėgos padengia infrastruktūros objektuose ir zonose, dėl kurių susitariama ir kuriais leidžiama naudotis išimtinai tik JAV karinėms pajėgoms, atliekamų statybos ir plėtros darbų išlaidas bei jų eksploatavimo ir priežiūros išlaidas, jei nesusitariama kitaip.

8. Šalys, jei jų vykdomieji atstovai nesusitaria kitaip, padengia infrastruktūros objektų ir zonų, dėl kurių susitariama ir kurie skirti bendrai naudoti arba kuriais leidžiama bendrai naudotis JAV karinėms pajėgoms ir Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms, eksploatavimo ir priežiūros išlaidas proporcingai jų naudojimui.

9. JAV karinių pajėgų įgyvendinami statybos projektai finansuojami pagal JAV įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais reglamentuojamas lėšų naudojimas.

10. Lietuvos vykdomasis atstovas padeda JAV karinėms pajėgoms vykdyti minėtą veiklą parūpindamas tokiems JAV karinių pajėgų ar jų vardu atliekamiems statybos darbams, pakeitimams ir patobulinimams Lietuvoje būtinas licencijas ir leidimus bei įvykdydamas visus kitus tokiems darbams, pakeitimams ir patobulinimams Lietuvoje taikomus reikalavimus. Gavusios prašymą JAV pajėgos arba JAV rangovai operatyviai pateikia informaciją, kuri būtina minėtoms licencijoms ir leidimams gauti.

11. Šalys bendradarbiauja planuodamos infrastruktūros objektų ir zonų, dėl kurių susitariama, apylinkėse ir netoliese esančių teritorijų panaudojimo ir plėtros galimybes siekdamos užtikrinti šio Susitarimo įgyvendinimą ilguoju laikotarpiu.


IV straipsnis

Išankstinis gynybos įrangos, atsargų ir materialinių išteklių išdėstymas

1. JAV karinės pajėgos gali vežti, iš anksto išdėstyti ir sandėliuoti gynybos įrangą, atsargas ir materialinius išteklius („iš anksto išdėstyti materialiniai ištekliai“) infrastruktūros objektuose ir zonose, dėl kurių susitariama, ir kitose vietose, dėl kurių susitariama. JAV karinės pajėgos iš anksto praneša Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms apie tokių iš anksto išdėstytų materialinių išteklių, kuriuos JAV karinės pajėgos ketina vežti ar iš anksto išdėstyti Lietuvos Respublikos teritorijoje, rūšį, kiekį ir pristatymo tvarkaraščius, taip pat apie minėtus išteklius pristatančius JAV rangovus.

2. JAV karinių pajėgų iš anksto išdėstytais materialiniais ištekliais ir jiems laikyti skirtomis patalpomis naudojasi išimtinai tik JAV karinės pajėgos. JAV karinės pajėgos turi išimtinę teisę kontroliuoti priėjimą prie tokių iš anksto išdėstytų materialinių išteklių, jų naudojimą ir perdavimą, taip pat turi nevaržomą teisę bet kada išvežti tokius iš anksto išdėstytus materialinius išteklius iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

3. JAV karinės pajėgos ir JAV rangovai turi teisę nevaržomai patekti į saugojimo patalpas ir jomis naudotis visais su išankstiniu išdėstymu ir su iš anksto išdėstytų materialinių išteklių laikymu susijusiais tikslais, įskaitant tokių iš anksto išdėstytų materialinių išteklių pristatymą, tvarkymą, patikrinimą, naudojimą, remontą ir išvežimą, neatsižvelgiant į tai, ar minėtos saugojimo patalpos yra infrastruktūros objektai ir zonos, dėl kurių susitariama. JAV karinių pajėgų ar jų vardu valdomiems orlaiviams, transporto priemonėms ir laivams sudaroma galimybė patekti į Lietuvos Respublikos aerodromus ir uostus bei kitas vietas, dėl kurių susitariama, prireikus pristatyti, saugoti, atlikti techninę prižiūrą bei išvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos JAV karinių pajėgų iš anksto išdėstytus materialinius išteklius.


V straipsnis

Nuosavybė

1. Visi pastatai, nekilnojamosios konstrukcijos bei infrastruktūros objektuose ir zonose, dėl kurių susitariama, surinktos ir pastatytos konstrukcijos, įskaitant JAV pajėgų pakeistus ar patobulintus pastatus, nekilnojamąsias konstrukcijas bei infrastruktūros objektuose ir zonose, dėl kurių susitariama, surinktas ir pastatytas konstrukcijas, lieka Lietuvos nuosavybėje. Visi tokie JAV karinių pajėgų pastatyti pastatai, konstrukcijos ir surenkamosios konstrukcijos tampa Lietuvos nuosavybe juos pastačius, tačiau JAV karinės pajėgos jais naudojasi tol, kol jie JAV karinėms pajėgoms tampa nebereikalingi.

2. JAV karinės pajėgos visus infrastruktūros objektus ir zonas, dėl kurių susitariama, ar kurią nors jų dalį, įskaitant JAV karinių pajėgų pastatytus pastatus, nekilnojamąsias ir surenkamąsias konstrukcijas, grąžina kaip išimtinai Lietuvai priklausantį ir neįkeistą turtą, kai jie tampa nebereikalingi, jei Jungtinės Valstijos dėl to nepatirtų išlaidų. Šalys ar jų vykdomieji atstovai tariasi dėl bet kurio infrastruktūros objekto ar zonos, dėl kurių susitariama, grąžinimo sąlygų, taip pat dėl Jungtinių Valstijų atliktų patobulinimų ar statybų likutinės vertės kompensavimo.

3. JAV karinėms pajėgoms ir JAV rangovams priklauso nuosavybės teisė į visą įrangą, materialinius išteklius, atsargas, kilnojamąsias konstrukcijas ir kitą kilnojamąjį turtą, kuriuos jos įsivežė arba įsigijo Lietuvos Respublikos teritorijoje šio Susitarimo įgyvendinimo tikslais, tol, kol jos neatsisako tokių teisių.

4. Šalys arba jų atstovai gali konsultuotis dėl galimybės perkelti ar įsigyti JAV karinių pajėgų įrangą, kuri laikoma pertekline atsižvelgiant į Jungtinių Valstijų poreikius, jei tokia galimybė būtų nustatyta JAV įstatymuose ir kituose teisės aktuose.


VI straipsnis

Saugumas

1. Lietuva imasi tokių priemonių, kurios yra būtinos JAV karinių pajėgų, JAV rangovų, išlaikytinių ir iš anksto išdėstytų materialinių išteklių apsaugai, saugai ir saugumui užtikrinti bei oficialios JAV informacijos apsaugai ir saugumui užtikrinti. Vykdydamos šį įsipareigojimą Lietuvos ir JAV karinės institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti saugumą ir apsaugą.

2. Lietuva leidžia JAV karinėms pajėgoms naudotis visomis teisėmis ir įgaliojimais, kurie būtini JAV karinėms pajėgoms naudojantis infrastruktūros objektais ir zonomis, dėl kurių susitariama, juos eksploatuojant, ginant ar kontroliuojant, taip pat taikyti atitinkamas priemones siekiant palaikyti ar atkurti tvarką ir apsaugoti JAV karines pajėgas, JAV rangovus ir išlaikytinius. Jungtinės Valstijos ketina derinti tokias priemones ir derina pajėgų apsaugos planus su atitinkamomis Lietuvos institucijomis.

3. Šalys abipusiškai susitaria, kad Lietuvai tenka pagrindinė atsakomybė už saugumo užtikrinimą teritorijose, kurios yra už infrastruktūros objektų ir zonų, dėl kurių susitariama, ribų.


VII straipsnis

Atvykimas ir išvykimas

1. Lietuva nereikalauja patvirtinti papildomu parašu judėjimo įsakymų pagal NATO SOFA III straipsnio 2 dalies b punktą.

2. Vadovaudamasi NATO SOFA, Lietuva nereikalauja, kad karinių pajėgų nariai, turintys reikiamą asmens tapatybės kortelę ir galiojantį judėjimo įsakymą, atvykdami į Lietuvos Respubliką ir išvykdami iš jos pateiktų pasus ar vizas. Civilių komponento nariams, išlaikytiniams ir JAV rangovams, norintiems atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar iš jos išvykti, pakanka turėti galiojančią JAV gynybos departamento išduotą tapatybės kortelę, judėjimo įsakymą arba Jungtinių Valstijų kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, kuriuo patvirtinamas jų kaip civilių komponento nario ar išlaikytinio, ar JAV rangovo statusas, ir galiojantį pasą. Lietuvos kompetentingos institucijos civilių komponento narių, JAV rangovų ir išlaikytinių pasuose daro atitinkamas žymas, kurios būtinos vadovaujantis Lietuvos teisės aktais.

3. JAV karinėms pajėgoms, JAV rangovams ir išlaikytiniams užsieniečių registravimą ir kontrolę reglamentuojančios nuostatos netaikomos.

4. Jei JAV karinių pajėgų narys miršta Lietuvos Respublikos teritorijoje arba palieka ją dėl perkėlimo, tokio nario išlaikytiniai nepraranda pagal šį Susitarimą suteikto išlaikytinių statuso 90 dienų nuo mirties ar perkėlimo. Jei išlaikytiniai vaikai lanko švietimo įstaigas Lietuvos Respublikos teritorijoje iki nario mirties ar perkėlimo, patys išlaikytiniai nepraranda išlaikytinių statuso ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo mokslo metų pabaigos arba mokslo nutraukimo dienos.


VIII straipsnis

Logistinė parama

1. JAV karinių pajėgų prašymu Lietuva, atsižvelgdama į savo vidaus nacionalinius reikalavimus ir turimas galimybes, deda visas pastangas, siekdama JAV karinėms pajėgoms užtikrinti logistinę paramą, kuri būtina vykdant veiklą pagal šį Susitarimą.

2. Atitinkamai tokia logistinė parama teikiama ir už ją atsilyginama, vadovaujantis LSA arba paskesniais susitarimais, jei dėl to nesusitariama kitaip.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos logistinės paramos atveju JAV karinės pajėgos ir JAV rangovai padengia pagrįstas išlaidas, atsiradusias paprašius logistinės paramos ir ją gavus. Šiuo atveju Lietuva JAV karinėms pajėgoms taiko ne mažiau palankias sąlygas nei tos, kurias ji taiko Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms, be to, JAV karinėms pajėgoms ir JAV rangovams taiko ne mažiau palankius tarifus, nei tie, kurie taikomi Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms už panašią logistinę paramą atskaičius mokesčius, rinkliavas ar panašius mokėjimus.


IX straipsnis

Transporto priemonės

1. Lietuvos institucijos pripažįsta JAV karinių ir civilinių institucijų išduotus JAV karinių pajėgų, JAV rangovų ir išlaikytinių transporto priemonių ir priekabų registracijos ir teisę vairuoti suteikiančius pažymėjimus. JAV karinių institucijų prašymu, Lietuvos institucijos neatlygintinai išduoda tokius karinius transporto priemonių registracijos numerius JAV karinių pajėgų oficialioms nekovinėms transporto priemonėms, vadovaudamosi Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms taikoma tvarka, ir registracijos numerius JAV karinių pajėgų, JAV rangovų ir išlaikytinių asmeninėms transporto priemonėms, kurie nesiskirtų nuo Lietuvos gyventojams įprastai išduodamų registracijos numerių. Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose nacionalinės teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl transporto priemonių registravimo nebus taikomi.

2. JAV karinės institucijos imasi atitinkamų saugos priemonių dėl transporto priemonių ir priekabų, kurias jos registravo ir kurioms suteikė leidimus arba kuriomis JAV karinės pajėgos naudojasi Lietuvos Respublikos teritorijoje.


X straipsnis

Pažymėjimai

1. Pažymėjimas ar leidimas, kurį JAV institucijos išdavė JAV karinių pajėgų nariui ar JAV rangovui ir kuriuo leidžiama jo turėtojui valdyti karinių pajėgų transporto priemones, laivus ar orlaivius, galioja Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekamoms operacijoms.

2. Lietuvos institucijos, nereikalaudamos išlaikyti vairavimo egzamino ar sumokėti mokesčio, pripažįsta Jungtinių Valstijų, bet kurios valstijos ar valstybinių darinių išduotus vairuotojo pažymėjimus galiojančiais ir suteikiančiais teisę JAV karinių pajėgų nariams, jų išlaikytiniams ir JAV rangovams vairuoti asmenines transporto priemones, jei vairuotojo pažymėjimo turėtojas yra ne jaunesnis nei 18 metų. Reikalavimas turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą netaikomas.

3. Lietuva nereikalauja, kad JAV karinių pajėgų nariai ar JAV rangovai įgytų Lietuvoje išduodamus profesionalaus vairuotojo pažymėjimus tam, kad jie, vykdydami savo oficialius ar sutartinius įsipareigojimus, galėtų teikti paslaugas JAV karinėms pajėgoms ir jų išlaikytiniams arba JAV rangovams ar kitiems asmenims, dėl kurių susitariama.


XI straipsnis

Orlaivių, laivų ir transporto priemonių judėjimas

1. JAV karinių pajėgų ar išimtinai jų nurodymu valdomos transporto priemonės ir laivai gali nevaržomai atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvykti iš jos ir joje judėti vadovaujantis atitinkamomis sausumos ir jūrų saugumą bei judėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis, atsižvelgiant į asmeninės nuosavybės privatumą ir nurodytas saugomas zonas. JAV Vyriausybės orlaiviams ir civiliniams orlaiviams, kurie tuo metu vykdo skrydžius išimtinai pagal sutartį su JAV gynybos departamentu, Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama skristi virš jos teritorijos, skrydžio metu pasipildyti degalų atsargas, nutūpti ir pakilti, laikantis atitinkamų skrydžių saugą ir navigaciją reglamentuojančių nuostatų. Į JAV Vyriausybės orlaivius, laivus ir transporto priemones negali būti patenkama ir jie negali būti tikrinami neturint JAV institucijų leidimo.

2. Šalių kompetentingos institucijos bendradarbiauja, rengdamos tvarką, kuria vadovaudamosi JAV pajėgos galės vežti ginklus, sunkią įrangą ir pavojingas medžiagas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. JAV Vyriausybė orlaiviams ir civiliniams orlaiviams, kurie tuo metu vykdo skrydžius išimtinai pagal sutartį su JAV Gynybos departamentu, Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose ir valstybei priklausančiuose ir jos valdomuose aerodromuose oro navigacijos mokesčiai, rinkliavos ar kiti mokesčiai (pavyzdžiui, mokesčiai už skrydžius, maršruto mokesčiai ar terminalo navigacijos paslaugų mokesčiai) netaikomi; be to, tokiems orlaiviams netaikomas mokestis už nusileidimą ar stovėjimo vietą. JAV karinių pajėgų ar jų valdomiems ar išimtinai jų nurodymu valdomiems laivams Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose ir valstybei priklausančiuose ir jos valdomuose uostuose laivavedybos paslaugų ar uosto mokesčiai, laivo iškrovimo ir pakrovimo lichteriu mokesčiai, uosto rinkliavos ar kiti panašūs mokesčiai netaikomi. JAV karinės pajėgos ir JAV karinėms pajėgoms dirbantys JAV rangovai moka pagrįstus mokesčius už paslaugas, kurių buvo paprašyta ir kurios buvo suteiktos, o tie mokesčiai neturi būti didesni už tuos, kuriuos moka Lietuvos ginkluotosios pajėgos atskaičius mokesčius ir panašias rinkliavas.


XII straipsnis

Baudžiamoji jurisdikcija

1. Lietuva pripažįsta JAV karinių institucijų JAV karinių pajėgų nariams taikomos drausmės kontrolės ypatingą svarbą ir tokios kontrolės poveikį operacinei parengčiai. Todėl, Jungtinių Valstijų prašymu ir vykdydama savo įsipareigojimą užtikrinti abipusę gynybą, Lietuva savo valia atsisako jai priklausančios pirminės teisės vykdyti baudžiamąją jurisdikciją, kaip nustatyta NATO SOFA VII straipsnio 3 dalies c punkte. Konkrečiais Lietuvos Respublikai ypač svarbiais atvejais Lietuvos institucijos gali panaikinti šį teisės atsisakymą kompetentingoms JAV karinėms institucijoms pateikdama rašytinį pareiškimą bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau nei per 21 dieną nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos. Lietuvos institucijos gali pateikti pareiškimą ir nelaukdamos minėto pranešimo.

2. JAV karinės pajėgos praneša Lietuvos kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną atvejį, kuris patenka į šio straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sritį, nebent lengvų pažeidimų atveju yra taikoma konkreti tvarka.

3. Jei Lietuvos institucijos patraukia baudžiamojon atsakomybėn karinių pajėgų ar civilių komponento narį ar išlaikytinį, jurisdikciją vykdo Lietuvos bendrosios kompetencijos, ne kariniai teismai.

4. Karinių pajėgų ar civilių komponento nariai ir jų išlaikytiniai neteisiami jiems nedalyvaujant, jei jie nėra davę tam sutikimo, išskyrus atvejus, kai jie neteisėtai vengė atvykti į teismą gavę tinkamai įteiktą pranešimą, kuriuo buvo informuoti apie atvykimo į teismą datą, arba netinkamai pasišalino iš Jungtinių Valstijų karinės institucijos.

5. Nustatant, ar įtariamas baudžiamasis nusikaltimas galėjo būti padarytas dėl veikimo ar neveikimo JAV karinių pajėgų nariui vykdant oficialias pareigas pagal NATO SOFA VII straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktį, atitinkamos Lietuvos Respublikoje esančios Jungtinių Valstijų aukščiausios karinės institucijos paliudijimas, kad minėtas veikimas ar neveikimas įvyko vykdant oficialias pareigas, laikomas galutiniu fakto patvirtinimu. Jei Lietuvos teismo institucijos mano, kad atsižvelgiant į aplinkybes būtina persvarstyti oficialių pareigų paliudijimą, Lietuvos ir Jungtinių Valstijų institucijos nedelsdamos dėl to tariasi. Lietuvos institucijos turi teisę prašyti dar aukštesnės JAV karinės institucijos patvirtinimo.

6. Šiame straipsnyje sąvoka „civilių komponentas“ neapima Lietuvos Respublikos piliečių ir asmenų, kurie įprastai gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.


XIII straipsnis

Sulaikymas ir galimybė palaikyti ryšius

1. Jei Lietuvos institucijos suima ar sulaiko JAV karinių pajėgų narį arba išlaikytinį, jos nedelsdamos praneša apie tai JAV karinėms institucijoms. JAV karinėms institucijoms nedelsiant sudaroma galimybė susisiekti su tokiu asmeniu, jei jos to prašo, ir leidžiama dalyvauti visuose procesuose, taip pat Lietuvos institucijų atliekamose tokio nario ar išlaikytinio apklausose.

2. JAV karinių pajėgų narys ar išlaikytinis, dėl kurio atliekamas tyrimas arba kuris yra Lietuvos institucijų teisiamas, yra toliau JAV karinių institucijų kontroliuojamas, jei minėtos karinės institucijos to prašo, kol baigsis visi su tuo asmeniu susiję teismo procesai (taip pat ir apeliaciniai procesai). Tokiais atvejais prašymas teikiamas tik tada, jei JAV karinės institucijos patvirtina, kad jos gali užtikrinti JAV karinių pajėgų nario ar išlaikytinio dalyvavimą visuose Lietuvos institucijų vykdomuose procesuose, kuriuose jam gali reikėti dalyvauti. Jei Lietuvoje vykstantis teismo procesas trunka ilgiau nei metus skaičiuojant nuo jo pradžios, JAV karinėms institucijoms panaikinami visi šioje dalyje joms nustatyti įpareigojimai. Minėtas laikotarpis gali būti pratęstas išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių susitaria JAV karinės institucijos ir atitinkamos Lietuvos institucijos.

3. Laikotarpis, kurį asmuo praleido sulaikytas Lietuvos institucijų arba suimtas JAV karinių institucijų, išskaičiuojamas iš bet kokios laisvės atėmimo bausmės, kuri galiausiai skiriama tuo atveju, trukmės.

4. Išskyrus atvejus, dėl kurių Šalys susitaria kitaip, Lietuvos teismo JAV karinių pajėgų nariui ar išlaikytiniui skirtą laisvės atėmimo bausmę jis ar ji atlieka vienoje ar keliose Lietuvos įkalinimo įstaigose, kurias Šalys pasirenka šiam tikslui. Lietuvos institucijos leidžia JAV karinių institucijų atstovams aplankyti tokius asmenis kitu laiku nei įprastinės lankymo valandos ir teikti jiems pagalbą, taip pat pasirūpinti jų sveikata, gerove ir dvasine būkle, parūpinti drabužių, maisto, patalynės, pasirūpinti, kad jie gautų medicinos ir odontologo pagalbą bei religinę paramą, suderinus tai su atitinkamais Lietuvos pareigūnais. Lietuvos institucijos leidžia šeimos nariams aplankyti tokius asmenis įprastinėmis lankymo valandomis ir tuo metu, dėl kurio gali būti specialiai susitariama, ir teikti jiems pagalbą, taip pat pasirūpinti jų sveikata, gerove ir dvasine būkle, parūpinti drabužių, maisto, patalynės, pasirūpinti, kad jie gautų medicinos ir odontologo pagalbą bei religinę paramą, suderinus tai su atitinkamais Lietuvos pareigūnais.


XIV straipsnis

Drausmė

JAV karinės institucijos atsakingos už JAV karinių pajėgų drausmės palaikymą ir gali infrastruktūros objektuose ir zonose, dėl kurių susitariama ir kuriuose dislokuotos JAV karinės pajėgos, įsteigti karinės policijos padalinius. JAV karinės institucijos taip pat gali leisti panaudoti tokius padalinius netoli karinių infrastruktūros objektų ir zonų, kuriuose dislokuotos JAV karinės pajėgos, esančiose bendruomenėse, suderinus tai su Lietuvos pareigūnais.


XV straipsnis

Ieškiniai

1. Karinių pajėgų nariai ir civilių komponentas negali būti įtraukiami į jokius procesus, susijusius su dėl tokių asmenų veikimo ar neveikimo jiems einant oficialias pareigas pradėtais civiliniais ieškiniais ar administracinėmis nuobaudomis. Tokie ieškiniai gali būti teikiami atitinkamoms Lietuvos institucijoms ir nagrinėjami, vadovaujantis NATO SOFA VIII straipsnio nuostatomis.

2. Šiame straipsnyje sąvoka „civilių komponentas“ apima visus asmenis, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar gyvenamąją vietą, kurie yra JAV Vyriausybės darbuotojai, einantys JAV karinių pajėgų jiems paskirtas oficialias pareigas, tačiau neapima JAV rangovų, kitų rangovų ir rangovų darbuotojų ar nekomercinių organizacijų, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar gyvenamąją vietą.

3. Jei dėl oficialių pareigų arba jei dėl tinkamo nedalyvavimo teismo procese pateisinimo karinių pajėgų nariams ir civilių komponentui leidžiama laikinai nedalyvauti nagrinėjant ne baudžiamojo pobūdžio bylas, teismo sprendimai dėl karinių pajėgų narių ir civilių komponentų jiems nedalyvaujant nėra priimami, taip pat nesiimama jų interesus pažeisti galinčių veiksmų.

4. Nustatant, ar galima civilinė atsakomybė atsirado dėl veikimo ar neveikimo karinių pajėgų nariui ar civilių komponentui vykdant oficialias pareigas, atitinkamos Lietuvos Respublikoje esančios Jungtinių Valstijų aukščiausios karinės institucijos paliudijimas, kad minėtas veikimas ar neveikimas įvyko vykdant oficialias pareigas, laikomas galutiniu fakto patvirtinimu.


XVI straipsnis

Tarnybinėms reikmėms taikomos mokestinės išimtys

1. JAV karinėms pajėgoms ar jų vardu įsigyjant materialinių išteklių, atsargų, paslaugų, įrangos ir kito turto: a) kuriais naudosis tik JAV karinės pajėgos, b) kurie bus sunaudoti įgyvendinant su JAV karinėmis pajėgomis ar jų vardu sudarytą sutartį arba c) kurie bus integruoti į JAV karinių pajėgų naudojamus daiktus ar objektus, netaikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM), pardavimo mokesčiai, naudojimo mokesčiai, akcizo mokesčiai arba panašūs ar juos pakeičiantys mokesčiai. JAV karinės pajėgos pateikia Lietuvos kompetentingoms institucijoms atitinkamą patvirtinimą, dėl kurio jos yra abipusiškai susitarusios, kad tokie materialiniai ištekliai, atsargos, paslaugos, įranga ir kitas turtas, yra skirti JAV karinėms pajėgoms.

2. Išimtys taikomos pirkimo vietoje, jei, sudarant sandorį, pateikiamas atitinkamas 1 dalyje nurodytas patvirtinimas. Jei perkamos akcizais apmokestinamos prekės, tos prekės nuo mokesčio atleidžiamos pirkimo vietoje tik tuo atveju, jei prekės yra įsigyjamos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje ir, sudarant sandorį, pateikiamas minėtas atitinkamas patvirtinimas. Visais kitais atvejais išimtis taikoma grąžinant sumokėtą mokestį arba kitu būdu, dėl kurio abipusiškai susitariama.


XVII straipsnis

Asmeninėms reikmėms taikomos mokestinės išimtys

1. JAV karinių pajėgų nariai ir išlaikytiniai neprivalo mokėti jokių mokesčių, rinkliavų, licencijų mokesčio ar panašių mokesčių Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant PVM, kurie gali būti taikomi nuosavybei į materialų kilnojamąjį turtą, kuris buvo įsivežtas į Lietuvos Respubliką arba Lietuvos Respublikoje įsigytas asmeniniams poreikiams, tokio turto turėjimui, naudojimui, apsikeitimui ar perdavimui mirties atveju. Išimtis bus taikoma vadovaujantis tvarka, dėl kurios Šalys tarpusavyje susitaria. JAV karinių pajėgų nariai ir išlaikytiniai, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje turi garso ir vaizdo transliacijos imtuvus ir prie interneto jungiamus prietaisus ar jais naudojasi, atleidžiami nuo mokesčių, rinkliavų, mokesčių už pažymėjimą ar kitų su nuosavybe ar naudojimu susijusių mokesčių. JAV karinių pajėgų narių ir išlaikytinių transporto priemonėms netaikomi Lietuvos kelių mokesčiai, registracijos ar licencijų mokesčiai ir panašūs mokesčiai, tačiau išimtis netaikoma mokesčiams už naudojimąsi keliais, tiltais ir tuneliais, kuriuos moka visi gyventojai.

2. Apmokestinant pajamas, taikomos NATO SOFA, ir 1998 m. sausio 15 d. Vašingtone pasirašytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo nuostatos, kaip ir taikytinos abiejose valstybėse galiojančių teisės aktų nuostatos, jei šiame Susitarime nenustatyta kitaip.

3. NATO SOFA X straipsnyje nustatyta pajamų mokesčiui taikoma išimtis taip pat taikoma pajamoms, kurias JAV karinių pajėgų nariai, išlaikytiniai ir JAV rangovai gauna dirbdami šio Susitarimo II straipsnio 3 dalyje nurodytoms organizacijoms ir vykdydami XXI ir XXII straipsniuose nurodytą veiklą, bei pajamoms, kurios gaunamos iš ne Lietuvos Respublikoje esančių šaltinių.

4. Išskyrus šio Susitarimo XXIV straipsnyje nurodytus atvejus, pajamoms, kurios yra neapmokestinamos Lietuvos Respublikoje, netaikomos Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, kuriomis darbdavys ar savarankiškai dirbantis asmuo įpareigojamas išskaičiuoti ar iš anksto sumokėti pajamų mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.

5. Šio straipsnio nuostatomis nedraudžiama susigrąžinti už pirkinius sumokėtą mokestį, juos išsivežant.



XVIII straipsnis

Įvežimas ir išvežimas tarnybiniais tikslais

1. Remiantis NATO SOFA XI straipsniu, materialinius išteklius, atsargas, įrangą ir kitą turtą: a) kuriuos įsiveža JAV karinės pajėgos, b) kurie skirti naudoti tik JAV karinėms pajėgoms ar tik jų vardu, įskaitant tuos, kurie skirti šio Susitarimo XXI ir XXII straipsniuose nurodytai karinės tarnybos veiklai remti, c) kurie bus panaudoti ar sunaudoti, įgyvendinant su JAV karinėmis pajėgomis ar jų vardu sudarytą sutartį arba d) kurie bus integruoti į JAV karinių pajėgų naudojamus daiktus ar objektus, leidžiama įvežti į Lietuvos Respubliką. Tokio įvežimo atveju netaikomos rinkliavos, importo ar registracijos mokesčiai bei kiti panašūs mokesčiai, įskaitant naudojimo mokesčius, akcizus ir PVM, bet jais neapsiribojant. Prireikus Šalys bendradarbiauja, norėdamos užtikrinti, kad įsivežamų materialinių išteklių, atsargų, įrangos ir kito turto kiekis būtų nuosaikus. JAV karinės pajėgos pateikia Lietuvos institucijoms atitinkamą pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad tokie materialiniai ištekliai, atsargos, įranga ir kitas turtas atitinka išimties taikymo pagal šią dalį sąlygas. Lietuvos muitinės pareigūnai priima tokį pažymėjimą, kuris pateikiamas kaip nurodyta NATO SOFA XI straipsnio 4 dalyje, vietoj vežamų daiktų muitinės deklaracijos. Jei materialinius išteklius, atsargas, įrangą ir kitą turtą įsiveža rangovai pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas, JAV karinės pajėgos reikalauja, kad rangovai tuos daiktus naudotų vien tik su JAV karinėmis pajėgomis sudarytoms sutartims įgyvendinti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems materialiniams ištekliams, atsargoms, įrangai ir kitam turtui netaikomi jokie mokesčiai ar kitos rinkliavos, kurie priešingu atveju būtų apskaičiuojami tokiam turtui po įsivežimo ar įsigijimo.

3. Išvežant iš Lietuvos Respublikos šio straipsnio 1 dalyje nurodytus materialinius išteklius, atsargas, įrangą ir kitą turtą, Lietuvos eksporto mokesčiai netaikomi.

XIX straipsnis

Įvežimas ir išvežimas asmeniniais tikslais

1. JAV karinės pajėgos, išlaikytiniai ir JAV rangovai gali įsivežti savo asmeninius daiktus, baldus, po vieną asmeninę transporto priemonę kiekvienam 18 metų sukakusiam ar vyresniam asmeniui ir kitus daiktus, kurie skirti jų asmeninėms reikmėms arba naudotis ar vartoti namuose, netaikant muito mokesčio ir rinkliavų tarnybos Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu. Ši privilegija taikoma ne tik tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems daiktams, bet ir jiems kaip dovanos siunčiamiems daiktams arba daiktams, kurie jiems pristatomi pagal sutartis, sudarytas su už Lietuvos Respublikos ribų gyvenančiais asmenimis, vadovaujantis abipusiškai nustatyta tvarka. Tokių įvežamų daiktų turi būti tiek, kiek yra pagrįstai būtina asmeninėms reikmėms, o jų pobūdis ar kiekis neturi kelti įtarimų, kad jie gali būti įvežami komerciniais tikslais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai ir kiti neapmokestinant mokesčiais ir (arba) rinkliavomis įsigyti daiktai negali būti parduodami arba kitaip perduodami Lietuvoje Respublikoje esantiems asmenims, kurie neturi teisės įsivežti tokių daiktų nemokant mokesčių, nebent tokį perdavimą leidžia atitinkamos Lietuvos institucijos. Minėto leidimo labdarai atiduodamiems daiktams nereikia. Už bet kokių mokesčių, kuriuos privaloma mokėti, kai sandorį atlieka teisės įsivežti tokius daiktus neturintys asmenys, sumokėjimą atsakingas galutinis tokių daiktų gavėjas. JAV karinių pajėgų nariai, išlaikytiniai ir JAV rangovai gali nevaržomai perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą vieni kitiems, o toks perdavimas neapmokestinamas jokiais mokesčiais ir (arba) rinkliavomis. JAV karinės pajėgos registruoja tokius jokiais mokesčiais ir (arba) rinkliavomis neapmokestinamų daiktų perdavimus. Lietuvos institucijos pripažįsta tinkamai surašytas policijos ataskaitas kaip neginčijamą įrodymą, kad JAV karinių pajėgų narių, išlaikytinių ir JAV rangovų mokesčiais ir (arba) rinkliavomis neapmokestinamas daiktas buvo pavogtas; tai atleidžia asmenis nuo atsakomybės už mokesčio ar rinkliavos sumokėjimą.

3. JAV karinių pajėgų nariai, išlaikytiniai ir JAV rangovai gali nemokėdami eksporto mokesčių ar rinkliavų pakartotinai išvežti (arba išsivežti) daiktus, kuriuos jie įsivežė (arba įsigijo) į Lietuvos Respubliką tarnybos laikotarpiu.


XX straipsnis

Muitinės procedūros

1. Lietuva imasi visų atitinkamų priemonių, siekdama užtikrinti, kad muitinės formalumai šiame Susitarime nurodytais įsivežimo ir išvežimo atvejais būtų atlikti sklandžiai ir greitai. Bet koks muitinės patikrinimas atliekamas operatyviai.

2. Muitinės patikrinimai pagal šį Susitarimą atliekami, laikantis procedūrų, dėl kurių tarpusavyje susitaria atitinkamos Lietuvos institucijos ir JAV karinės pajėgos. Visus JAV karinių pajėgų narių arba išlaikytinių įsivežamo ar išsivežamo asmeninio turto patikrinimus Lietuvos muitinė atlieka, kai tas turtas yra pristatomas į asmens gyvenamąją vietą ar iš jos išvežamas arba vadovaudamasi abipusiškai sutarta tvarka.

3. JAV karinių pajėgų įslaptinta informacija gali būti įvežama į Lietuvos Respubliką ir išvežama iš jos neatliekant jokių muitinės patikrinimų. Sąvoka „įslaptinta informacija“ apibrėžta Informacijos saugumo sutarties 3 straipsnyje; įslaptinta informacija turi būti tvarkoma, laikantis joje ar vėlesnėse sutartyse nustatytų sąlygų.

4. JAV karinės institucijos parengia infrastruktūros objektuose, kuriuose dislokuotos JAV karinės pajėgos, taikytinas priemones, kurios būtinos, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui teisėmis, suteiktomis pagal NATO SOFA muitinės nuostatas ir šį Susitarimą. JAV karinės institucijos ir Lietuvos institucijos bendradarbiauja tirdamos bet kokį galimo muitinės nuostatų pažeidimo atvejį.


XXI straipsnis

Karinės tarnybos veikla

1. JAV karinės pajėgos gali tam tikrose Lietuvos Respublikos vietose, dėl kurių Šalys tarpusavyje susitaria, įsteigti kariams paslaugas teikiančius prekybos centrus, parduotuves ir kitokias pardavimo vietas, atidaryti karines valgyklas, socialinius ir švietimo centrus bei poilsio organizavimo paslaugų centrus, kuriais naudotųsi JAV karinių pajėgų nariai, išlaikytiniai ir kiti tam leidimą turintys darbuotojai, dėl kurių Šalys tarpusavyje susitaria. JAV karinės institucijos gali vykdyti ir prižiūrėti karinės tarnybos veiklą tiesiogiai arba sudarydamos sutartis su kitomis organizacijomis. Lietuva nereikalauja jokių licencijų, leidimų, patikrų ar kitokios veiklos kontrolės, vykdant minėtą karinės tarnybos veiklą.

2. JAV karinės pajėgos gali sudaryti sutartis su finansų įstaigomis dėl bankininkystės ir kitokios finansinės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, kad patenkintų išimtinai tik JAV karinių pajėgų, JAV rangovų ir išlaikytinių poreikius.

3. Šiame straipsnyje nurodytai veiklai ir organizacijoms taikomos tokios pat mokesčių ir muitų lengvatos, kokios taikomos JAV karinėms pajėgoms. Tokia veikla yra vykdoma vadovaujantis, o organizacijos veikia vadovaudamosi galiojančiais JAV reglamentais. Nereikalaujama, kad tokios veiklos subjektai ir organizacijos rinktų ar mokėtų mokesčius ar kitokias rinkliavas už veiklas, susijusias su jų darbu.

4. JAV karinės pajėgos nustato atitinkamas priemones, kuriomis užtikrinama, kad, vykdant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą veiklą į Lietuvos Respublikos teritoriją įsivežti ar įsigyti arba šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų organizacijų į Lietuvos Respublikos teritoriją įsivežti ar jų įsigyti daiktai ir turtas nebūtų parduoti leidimo dalyvauti tokioje veikloje ar organizacijose neturintiems asmenims.


XXII straipsnis

Karinio pašto skyriai

1. Jungtinės Valstijos gali įsteigti, išlaikyti ir eksploatuoti karinio pašto skyrius, kuriais naudotųsi JAV karinės pajėgos, išlaikytiniai ir JAV rangovai.

2. Tokio skyriaus išsiunčiama korespondencija gali būti ženklinama JAV pašto ženklais.

3. JAV karinių pajėgų oficiali korespondencija negali būti tikrinama, apieškoma ar areštuojama.



XXIII straipsnis

Valiuta ir jos keitimas

1. JAV karinės pajėgos turi teisę įsivežti, išsivežti ir naudotis JAV valiuta arba JAV valiuta išreikštomis priemonėmis neribotai.

2. JAV karinės institucijos gali JAV karinių pajėgų nariams ir išlaikytiniams platinti arba keisti valiutą ir priemones, kurios išreikštos valiuta, į valiutą, kuri galioja:

a) Jungtinėse Valstijose;

b) Lietuvos Respublikoje;

c) euro zonoje ir

d) bet kurioje kitoje valstybėje, tačiau tiek, kiek reikia kelionei turint leidimą, įskaitant atostogų kelionę.

3. JAV karinių pajėgų nariai ir išlaikytiniai gali:

a) įsivežti ir išsivežti JAV valiutą ir JAV valiuta išreikštas priemones ir

b) išsivežti iš Lietuvos Respublikos bet kokią valiutą ir tokia valiuta išreikštas priemones, jei tie JAV personalo nariai ar išlaikytiniai įsivežė tą valiutą ar priemones į Lietuvos Respubliką arba gavo iš JAV karinių pajėgų.



XXIV straipsnis

Įdarbinimas

1. Šio Susitarimo XXI ir XXII straipsniuose nurodytą karinės tarnybos veiklą vykdančios JAV karinės pajėgos ir organizacijos gali susirasti ir įdarbinti išlaikytinius ir teisę įsidarbinti Lietuvos Respublikos teritorijoje turinčius asmenis, taip pat gali valdyti tokius darbuotojus, vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis. Išlaikytiniai turėti darbo leidimą neprivalo.

2. JAV karinės pajėgos ir tokios organizacijos nustato įdarbinimo sąlygas, vadovaudamosi galiojančiais JAV įstatymais ir kitais teisės aktais ir atsižvelgdamos į vyraujančius atlyginimus ir Lietuvos Respublikos darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, įskaitant ir dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų, Su minėtomis įdarbinimo sąlygomis supažindinami būsimieji darbuotojai, jiems kreipiantis dėl darbo. Atlyginimas ir darbo užmokestis, papildomos išmokos ir jų didinimas nustatomi, vadovaujantis JAV įstatymais ir kitais teisės aktais. Vietos civilių darbuotojų valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos, vadovaujantis abipusiškai sutarta tvarka. JAV karinių pajėgų įdarbinti vietos civiliai darbuotojai neturi teisės streikuoti.



XXV straipsnis

Sutarčių sudarymo procedūros

1. JAV karinės pajėgos gali sudaryti sutartis dėl bet kokių materialinių išteklių, atsargų ir įrangos tiekimo ar paslaugų (įskaitant statybos paslaugas) teikimo Lietuvos Respublikoje ir nevaržomos gali pasirinkti rangovą, tiekėją ar asmenį, kuris tiektų tokius materialinius išteklius, atsargas ir įrangą ar teiktų paslaugas. Tokias sutartis kviečiama sudaryti, jos sudaromos ir valdomos remiantis JAV įstatymais ir kitais teisės aktais.

2. Lietuva JAV karinėms pajėgoms taiko ne mažiau palankias prekių, paslaugų ir komunalinių paslaugų viešųjų pirkimų sąlygas nei tos, kurios taikomos Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms.



XXVI straipsnis

Rangovų statusas

JAV rangovų sąlygoms, kuriomis jie įdarbinami darbui pagal sutartis su JAV karinėmis pajėgomis, taip pat verslo ir įmonių, kurie užsiima vien tik prekių tiekimu ir paslaugų teikimu Lietuvos Respublikoje esančioms JAV karinėms pajėgoms, licencijavimui ir registravimui Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos netaikomos. Tokiems rangovams taip pat netaikomi jokie pelno mokesčiai ir akcizai, atsirandantys vien tik iš JAV karinėms pajėgoms tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų arba iš JAV karinėms pajėgoms skirtų objektų statybų. Tokiems rangovams Lietuva ar jos valstybiniai dariniai taip pat netaiko jokių pajamų ar pelno mokesčių tai pajamų ar pelno daliai, kuri gauta pagal rangos sutartį arba subrangos sutartį su JAV karinėmis pajėgomis.



XXVII straipsnis

Aplinkos apsauga, sauga ir sveikata

1. Šalys ketina įgyvendinti šį Susitarimą taip, kad būtų užtikrinama aplinkos apsauga, žmogaus sveikata ir sauga. Jungtinės Valstijos patvirtina, kad, vykdydamos savo veiklą, jos ketina laikytis atitinkamų Lietuvos teisės aktų, kuriais reglamentuojama aplinkos apsauga, sveikata ir sauga, nuostatų. Lietuva patvirtina, kad įgyvendins įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat standartų, kuriais reglamentuojama aplinkos apsauga, sveikata ir sauga, nuostatas, tinkamai atsižvelgdama į JAV karinių pajėgų, išlaikytinių ir JAV rangovų sveikatą ir saugą. Šalių kompetentingos institucijos ketina tartis dėl su aplinka, žmogaus sveikata ir sauga susijusių klausimų.

2. Lietuva, norėdama padėti aplinkai saugiu būdu tvarkyti pavojingas atliekas, paveda atlikti kompetentingos institucijos funkcijas subjektui, kuris teiktų pranešimus pagal 1989 m. kovo 22 d. Bazelyje priimtą Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės ir ją įgyvendinančius teisės aktus. JAV pajėgos teikia informaciją, kuri būtina Lietuvai vykdant prisiimtus įsipareigojimus.


XXVIII straipsnis

Komunalinės paslaugos ir ryšiai

1. JAV karinėms pajėgoms ir JAV rangovams leidžiama naudotis vandeniu, elektra ir kitomis viešosiomis komunalinėmis paslaugomis, įskaitant tarifus ar rinkliavas, ne mažiau palankiomis sąlygomis nei tos, kurios panašiomis aplinkybėmis taikomos Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei nereikalaujant mokėti mokesčių arba kitokių valstybės mokesčių ar rinkliavų. JAV karinėms pajėgoms tenkanti išlaidų dalis turi būti proporcinga naudojimosi tokiomis komunalinėmis paslaugomis daliai.

2. Šalys pripažįsta, kad JAV karinėms pajėgoms gali prireikti pasinaudoti radijo spektru. Jungtinėms Valstijoms leidžiama naudotis savo telekomunikacijų sistemomis (taip, kaip sąvoka „telekomunikacijos“ yra apibrėžta 1992 m. Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatuose ir konvencijoje). Tai apima teisę pasinaudoti tokiomis priemonėmis ir paslaugomis taip, kad būtų užtikrinta visapusiška galimybė naudotis telekomunikacijų sistemomis, ir teisę šiuo tikslu naudoti visą reikiamą radijo spektrą. Siekdamos išvengti abipusiškai žalingų trikdžių, JAV pajėgos suderina su Lietuvos vykdomuoju atstovu naudojamus dažnius, išskyrus atvejus, kai nėra galimybės derinti kilus būtinybei nedelsiant vykdyti operatyvines užduotis. Jungtinės Valstijos radijo spektru naudojasi nemokamai.


XXIX straipsnis

Įgyvendinimas ir ginčų sprendimas

1. Visi šiame Susitarime nurodyti įsipareigojimai vykdomi, atsižvelgiant į turimas šiam tikslui patvirtintas asignuotas lėšas.

2. Prireikus Šalys arba jų vykdomieji atstovai, siekdami įgyvendinti šio Susitarimo nuostatas, gali sudaryti įgyvendinimo susitarimus.

3. Šalys arba jų vykdomieji atstovai kartą per metus susitinka abipusiu susitarimu pasirinktoje vietoje pasitarti dėl santykių gynybos srityje, pagal šį Susitarimą vykdomos veiklos ir kitų abiem Šalims svarbių dalykų.

4. Siekiant tinkamo šio Susitarimo įgyvendinimo, vykdomieji atstovai, jei reikia, konsultuojasi, tačiau ne rečiau nei kartą per metus. Vykdomieji atstovai parengia procedūras, kuriomis vadovaudamiesi jų atitinkami darbuotojai tarpusavyje konsultuojasi dėl visų su veiksmingu Susitarimo įgyvendinimu susijusių dalykų.

5. Ginčai sprendžiami kuo žemesniu lygiu, o prireikus perduodami spręsti vykdomiesiems atstovams, kurie nagrinėja ginčą ir priima sprendimą. Ginčai, kurių vykdomieji atstovai išspręsti negali, atitinkamai perduodami Šalims, kurios nagrinėja ginčą ir priima sprendimą.

6. Ginčai ir kiti klausimai, dėl kurių konsultuojamasi pagal šį Susitarimą, neperduodami spręsti jokiam nacionaliniam teismui ar tarptautiniam teismui, tribunolui ar panašiai institucijai arba kokiai nors kitai trečiajai šaliai.



XXX straipsnis

Susitarimo įsigaliojimas, pakeitimai ir galiojimo trukmė

1. Šis Susitarimas įsigalioja dieną, kurią gaunama paskutinė iš notų, kuriomis kiekviena Šalis praneša viena kitai, kad atliko šiam Susitarimui įsigalioti reikalingas vidaus procedūras.

2. Įsigaliojęs Susitarimas pakeičia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimą dėl patekimo į Lietuvos Respublikoje esančius infrastruktūros objektus ir zonas ir naudojimosi jais, kuris sudarytas 2015 m. birželio 15 d. ir 18 d. Vilniuje pasikeitus notomis.

3. Šis Susitarimas, įskaitant jo nuostatas dėl Susitarimo galiojimo trukmės, gali būti keičiamas Šalių rašytiniu susitarimu. Bet kokie pakeitimai įsigalioja šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

4. Šis Susitarimas sudaromas pradiniam dešimties metų laikotarpiui. Jam pasibaigus, Susitarimas toliau galioja, tačiau bet kuri Šalis gali jį nutraukti prieš metus diplomatiniais kanalais pateikdama kitai Šaliai rašytinį pranešimą.

5. Šio Susitarimo A priedas yra neatskiriama šio Susitarimo dalis; jis gali būti keičiamas rašytiniu Šalių susitarimu.



TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti atitinkamų Vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.



Pasirašyta 2017 m. sausio 17 d. Vilniuje dviem egzemplioriais lietuvių ir anglų kalbomis, abu tekstai yra autentiški.



LIETUVOS RESPUBLIKOS                                   JUNGTINIŲ  AMERIKOS VALSTIJŲ

VYRIAUSYBĖS VARDU                                                   VYRIAUSYBĖS VARDU


----------------------------------------

A PRIEDAS

Infrastruktūros objektai ir zonos, dėl kurių susitariama

• Klaipėdos mokomoji zona

• Pabradės mokomoji zona

• Ruklos karinis poligonas

• Gaižiūnų mokomoji zona

• Šiaulių oro pajėgų bazė

• Mumaičių atsargų saugykla

• Marijampolės aprūpinimo centras

• Kazlų Rūdos mokomoji zona ir poligonas

• Zapalskių atsargų saugykla

• Linkaičių aprūpinimo centras ir atsargų saugykla

• Panevėžio buvusi Pajuostės oro pajėgų bazė

• Kauno specialiųjų operacijų pajėgų karinė bazė

• Specialiųjų operacijų pajėgų Vilniaus mokymo centras

• Kiti krašto apsaugos sistemos infrastruktūros objektai ir zonos, dėl kurių abipusiškai susitariama.

...................................................................................

STT monkės biznis ....

Specialiujų tyrimų tarnyba tęsia Antikorupcijos vadovo verslui (AVV) pristatymo renginių ciklą.

Birželio 13 d. ji kviečia privataus verslo atstovus į diskusiją „Kodėl verta kurti korupcijai atsparią aplinką versle?“ Klaipėdoje.

AVV rengiant prisidėjo:

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA),
AB DNB banko,
UAB „Ernst & Young Baltic“,
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos,
Teisingumo ministerijos,
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus,
AB Telia Lietuva (buvusi AB TEO LT),
Nacionalinės antikorupcijos asociacijos,
„Baltosios bangos“,
UAB „Algoritmų sistemos“
atstovai,
skirtingų sričių ekspertai, atsižvelgiant į viešojo ir privataus sektoriaus patirtį kovojant su korupcija (taip rašo STT....).

Betgi visų šių aukščiau išvardintų organizacijų dalis darbuotojų yra "Valstybinio reketo" dalyviai.

Jie nuolankiai moka neteikiamos paslaugos centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo mokestį ......

Todėl, vadovaujantis sveiko proto logika, būtų tikrai beprotiškai juokinga iš tokių renginių, iš tokio "Antikorupcijos vadovo verslui".

Betgi iš kitos pusės, vadovaujantis ta pačia sveiko proto logika, tikrai yra labai ir labai liūdna ..............

Nes visa tai, ką sugalvojo ir vykdo STT ( gerai informuota apie jos darbuotojų dalyvavimą "Valstybiniame rekete", ir begėdiškai dėl to atsirašinėja), yra tikras "monkės biznis", kaip kad viename "Cukrinio avinėlio" romane yra pasakęs vienas jo personažas, sugrįžęs į Lietuvą iš Amerikos ( kaip kad ir vienas mūsų šalies prezidentas .....)

O jei kas dar prisimena sovietmetį, tai tokie renginiai tada buvo vadinami pilstymu iš tuščio į kiaurą ...

Tiktai tada nebuvo tiek daug iš tuščio į kiaurą pilstančių organizacijų ......

-------------------------------------------------------------------
P.s.  
   Beje Klaipėdos gamtinių dujų vartotojai moka už jas tiek pat kiek ir Gazpromo dujų vartotojai, tačiau SGD terminalo gamtinės dujos yra ~ 4 procentus  kaloringesnės     ...................

  Na ir kas  apie tai rašoma STT "Antikorupcijos vadove verslui" ......???

  Arba kas rašoma tame "vadove" apie tai, kad Gazpromo dujų kainos nuolaidą gavo keli pramonės vartotojai, kuriems ji nepriklausė ..... 

 Na o jau centralizuotai tiekiamą geriamą vanenį tikrai naudoja daugelis STT ir kitų paminėtų organizacijų darbuotojų.

Tiktai kodėl jie moka akivaizdžiai  neteisėtą mėnesinį geriamo vandens mokestį ???

Ar tai ne dar vienas "Valstybinio reketo" atvejis ???

O kaip tas STT "vadovas" vertina tai, kad geriamo vandens kainos nustatytos per didelės, nes geriamo vandens tiekėjai labai jau nenoriai įrenginėja apskaitos prietaisus butuose ....

Jei tai ne korupcija, tai kas tada ???

*****************************************************

Tęsiant Antikorupcijos vadovo verslui (AVV) pristatymo renginių ciklą, š. m. birželio 13 d. kviečiame privataus verslo atstovus į diskusiją „Kodėl verta kurti korupcijai atsparią aplinką versle?“ Klaipėdoje.

Renginyje bus pristatytas AVV, kuris parengtas STT iniciatyva, įgyvendinant Nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą. AVV rengiant prisidėjo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA), AB DNB banko, UAB „Ernst & Young Baltic“, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Teisingumo ministerijos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, AB Telia Lietuva (buvusi AB TEO LT), Nacionalinės antikorupcijos asociacijos, „Baltosios bangos“, UAB „Algoritmų sistemos“ atstovai, skirtingų sričių ekspertai, atsižvelgiant į viešojo ir privataus sektoriaus patirtį kovojant su korupcija.

Diskusijoje taip pat  bus apžvelgiamos EBPO iniciatyvos, skatinančios skaidraus ir atsakingo verslo principų diegimą, aptariami įmonių elgesio standartai, kova su papirkinėjimu, prekyba poveikiu ir pan.

Diskusijoje dalyvaus STT, Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų, UAB „Ernst & Young Baltic“, Vilniaus politikos analizės instituto, AB DNB banko, AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO), Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA), Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro, Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Klaipėdos universiteto, „Baltosios banga“ atstovai.

Tikimasi, kad diskusijos metu privataus sektoriaus įmonėms pateikti gerosios praktikos pavyzdžiai ir rekomendacijos bus naudingos, kuriant ir vystant korupcijai atsparų verslą.

Diskusija vyks š. m. birželio 13 d. viešbutyje Aurora, Nemuno g. 51, Klaipėda. Renginio pradžia 15 val. (dalyvių registracija nuo 14.30 val.).

Maloniai prašome registruotis iki š. m. birželio 7 d. el. paštu leonas.barisauskas@stt.lt.

Renginio darbotvarkė: http://www.stt.lt/lt/naujienos/?cat=1&nid=2585.
http://avv.stt.lt/