Turėtų būti nustatyta įstatymu ..

  

Kad  taip vadinama „kultūrininkų“ bendruomenė veikia kaip Trečio fronto pastumdėliai ir šabesgojai, man abejonių nekelia.

Tikra  jų baimė slypi, kad bus patikrinta, kaip naudojamos biudžeto lėšos.

Štai keletas pavyzdžių iš praeities.

Premjeru būnant konservatoriui A . Kubiliui Valstybinis operos ir baleto teatras pasikvietė koncertuoti pasaulinio lygio maestro Rostropovičių.

Ir sumokėjo jam už tai milžinišką sumą, kad nebeliko už ką daugiau iš užsienio garsenybių pasikviesti.

Na ir kaip manote pasielgė maestro?

Jis sau pasiliko tiek, jam įprastai buvo už tai mokama, o likusią sumą pervedė į A. Kubiliaus žmonos fondą.

Ir, kaip sakė A.M.B. – Vsio zakonnp.

Kitas žiniasklaidos paviešintas faktas susijęs su Valstybinio  dramos teatro remontu, kaip buvo švaistomos tam skirtos lėšos.

Ir tai jokia čia naujiena -10 procentų otkatams tai minimali norma ...

O tuo tarpu Valstybės interesas reikalauja, kad pradėjęs darbą ministras būtinai atliktų nepriklausomą (kiek įmanoma)  savo ministerijos biudžeto naudojimo finansinį ir veiklos auditą.

Tai turėtų būti nustatyta įstatymu.

Turėtų, bet nėra ir nebus, kaip ir pilietinės visuomenės, o tik Kazlų Rūdos bočiai ......

Ryšium su tuo siūlai perskaityti buvusio kultūros ministro straipsnį.

********************************* 

Site logo image bukimevieningi.lt

Ignotas Adomavičius atveria kultūros ministerijos „skalbyklos” duris

By bukimevieningi.lt on 2025-10-08

Ignotas Adomavičius:

"Ar tikrai toks vadovas vertas visuomenės pasitikėjimo?

Šiandien, kai iš kultūros įstaigų vadovų pagrįstai tikimės aukščiausių skaidrumo ir atsakomybės standartų, Nacionalinio dramos teatro direktoriaus veikla kelia rimtų abejonių. Nepaisant to, kad dar 2023 m. vidaus auditas atskleidė pažeidimus, direktorius toliau užima savo postą, vadovaudamas teatrui jau daugiau nei penkiolika metų. Ar galima tokį ilgametį vadovavimą laikyti tęstinumu, kai tai vis labiau primena neatskaitomumą?

Nustatyta, kad vadovas sistemingai pasirašydavo sutartis su artimais asmenimis, apeidamas interesų konfliktą. Pavyzdžiui, scenografijas rengė jo sutuoktinė, o dokumentinę medžiagą bei filmavimo paslaugas buvo perkama iš jo paties sūnaus projektui Meksikoje. Direktorius neužtikrino visų privalomų nusišalinimo procedūrų, taip pažeisdamas viešųjų ir privačių interesų derinimo principus.

Dar daugiau klausimų kelia teatro rekonstrukcija – projektas, kuriam skirta 40 mln. eurų viešųjų lėšų. Audito duomenimis, už paslaugas, kurios nebuvo pilnai atliktos. Informacija apie šiuos sandorius nebuvo paviešinta teisės aktuose numatytu laiku. Visa tai rodo tendenciją – kur sukasi dideli pinigai, ten skaidrumo trūkumas, dokumentų stokos ir žiūrėjimas „pro pirštus“ į procedūras tampa norma.

Viešojo intereso požiūriu toks elgesys yra nepriimtinas. Kultūros įstaigos vadovas privalo būti ne tik profesionalus, bet ir nepriekaištingos reputacijos, skaidriai valdantis lėšas bei laikantis įstatymų. Nacionalinis teatras – ne privati įmonė. Tai visuomenei svarbi institucija, todėl jos vadovas negali sau leisti ignoruoti atsakomybės, ypač kai kalbama apie milijoninius projektus ir interesų konfliktus.

Ar tikrai galime laikyti šį žmogų nepakeičiamu?"

Comment

bukimevieningi.lt © 2025.