|
Telšių kalėjime iš 162 kalinių buvo 76 NKGB tardyti
kaliniai. Dar birželio 23 d. visus kalinius norėta išvežti. Tuo rūpinosi
kalėjimo viršininko pareigas ėjęs politinis vadovas A. Vaitkus. Šis
planas žlugo, nes vietiniai komunistų partijos, NKVD ir NKGB vadovai
pabėgo iš miesto. Jokių transporto priemonių kaliniams išvežti neskyrė. NKGB darbuotojams kilo sumanymas išžudyti kalinius. Birželio 24 d. rytą
kalėjimas buvo apsuptas raudonarmiečių, kuriems vadovavo Raudonosios
armijos majoru pasivadinęs Doncovas (Doncov) (?) (galima manyti, kad tai
buvo SSRS 8-osios armijos 123-iosios divizijos dalinio vadas). Raudonarmiečiams kalėjimo rūsys pasirodė esąs per mažas egzekucijai
vykdyti. Toliau parengiamiesiems darbams vadovavo KGB Kretingos
apskrities viršininko pavaduotojas ltn. Jermolajevas (Ermolaev). Rainių
miškelyje iškasus duobes, į kalėjimą atvyko NKGB Telšių apskrities
viršininkas Petras Raslanas, jo pavaduotojas ltn. Ždanovas (Ždanov),
SSRS 8-osios armijos politinio skyriaus vadovas Kompanecas (Kompanec). Kartu buvo ir Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas Domas Rocius. Jie
peržiūrėjo bylas ir formaliai patvirtino mirties nuosprendžius. P.
Raslanas, kuris šiuo metu nuo teisingumo slapstosi Rusijoje, teigė: „Aš
esu įsitikinęs, jog ten nebuvo nė vieno nekalto“ (iš P. Raslano 1942 m.
spalio 7 d. paaiškinimo LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui). Raudonarmiečiai iš kamerų kalinius vedė į sargybos būstinę. Čia jiems
buvo surištos rankos ir užkimštos burnos. Paskui kalinius vieną ant kito
suguldė sunkvežimiuose. Jau švintant birželio 25-ajai, mašinos su
kaliniais pasuko Luokės link, į Rainių miškelį. Kas vyko toliau, gerai
nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko
nė vieno gyvo liudytojo. Liudijo tik egzekucijos vykdytojai. D. Rocius
teigė: „Sušaudymą vykdė raudonarmiečiai. Iš mūsų ten buvo: NKGB skyriaus
viršininkas Raslanas Petras, operatyvinis įgaliotinis Galkinas (Galkin)
ir kalėjimo prižiūrėtojas Pocevičius (iš D. Rociaus 1942 m. spalio 7 d.
paaiškinimo LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui).
Tik birželio 28 d. suradus ir atkasus duobes
paaiškėjo, kad visi žmonės buvo kuo žiauriausiai nukankinti. Kai kuriems
jų nupjautos ausys, išbadytos akys, 35 žmonėms sužaloti lyties organai. Dauguma galutinai nužudyta sutriuškinus galvas arba subadžius
durtuvais. Tik 10 kalinių buvo sušaudyti. Dėl sužalojimų 46 lavonai taip
ir nebuvo atpažinti. Be to, nukankintieji nebuvo atpažinti dar ir
todėl, kad dalis jų buvo Kretingos apskrities gyventojai, perkelti iš
Kretingos kalėjimo. Artimieji apie jų nužudymą sužinojo tik po
laidotuvių.
Rainių miškelyje rasti 75 kalinių palaikai. Nužudyti
broliai Antanas, Jonas ir Juozas Antanavičiai, Liudvikas Bachmanas,
broliai Povilas ir Stasys Balsevičiai, Albinas Baltramiejūnas, Kazys
Baltrimaitis, Juozas Beimavičius, Steponas Bubelė, Kostas Bučius, Juozas
Bumblys, Adolfas Butkevičius (Butkus), Andrius Čiurinskas, Antanas
Čiužas, Stasys Daknevičius, Pranas Daukša, Antanas Dibisteris, Vaclovas
Gailius, Kazys Galdikas, Augustinas Gaudutis, Ignas Gelžinis, Henrikas
Glazauskas, Pranas Gužauskas, Juozapas Jablonskis, Adolfas Jagminas,
Jonas Jakštas, Aleksas Jankauskas, Stanislovas Jocys, Povilas Kardelis,
Kazimieras Katkus, Kazimieras Kaulius, Vladas Kaveckas, broliai
Boleslovas ir Petras Kavoliai, Povilas Kazlauskas, Georgijus
Kiriličevas, Karolis Kisevičius (Kizevičius), Boleslovas Korza, Bronius
Križinauskas, Leonas Kusas, Juozas Kvedaras, Mikas Lengvinas
(Lengvenis), Vitoldas Lileikis, Pranas Lukauskas, Liudas Malakauskas,
Petras Maskolenka, Jonas Milius, Antanas Montvydas, Vladislovas Motuzas,
Motiejus Norvaišas, Vaclovas Pabarčius, Liudvikas Pakalniškis, Zigmas
Parafionovičius, Kazys Paulauskas, Vladas Petronaitis, Kazys Puškorius,
Adomas Rakas, broliai Andrius ir Jonas Rudokai, Zigmas Sakelis, Adomas
Simutis, Julius Simutis, Feliksas Stukas, Vladas Sungaila, Zenonas
Šakenis, Edmundas Šalčius, Česlovas Šalkauskas, Jonas Šleinius, Zenonas
Tarvainis, Jonas Telšinskas, Juozas Truška, Jurgis Vičius, Povilas
Vilčinskas ir Hermenegildas Žvirgzdinas.
Netoli užkasimo vietos buvo rasti užkasti 3
raudonarmiečių palaikai su šautinėmis žaizdomis pakaušyje. 65
nukankintųjų palaikai buvo palaidoti senosiose Telšių miesto kapinėse, 10 žmonių palaikus artimieji palaidojo Kelmės, Plungės ir Telšių r. bei
Rietavo savivaldybės teritorijose esančiose miestelių ir kaimų kapinėse,
šeimos mauzoliejuje. Rusų kariškių palaidojimo vieta nėra išaiškinta. Vienų liudininkų teigimu jie buvo palaidoti Rainių miškelyje, kitų –
Telšių mieste.
Naktį iš birželio 24 į 25 d. iš Telšių kalėjimo
pabėgę 3 kaliniai – Pranciškus (Pranas) Razgus, Petras Sūdžius ir
Aleksandras Vyšniauskas – buvo nušauti Raudonosios armijos kareivių
Telšių aps. Telšių vls. Džiuginėnų k. apylinkėse. Jų palaikai užkasti
Džiuginėnų k. miško pakraštyje, birželio 30 d. palaidoti Beržoro kaimo
kapinėse (Plungės r.).
Koplyčia
1941 m. birželio naktį iš 24 į 25 d. Rainių miškelyje NKVD ir jų
pagalbininkų nužudytiems 75 Telšių kalėjimo politiniams kaliniams, taip
pat Lietuvos sūnums ir dukroms-ištremtiems, nužudytiems ir negrįžusiems
atminti. Telšių r. Viešvėnų sen. Rainių k. Architektūrinio projekto
(1943 m.) autorius Jonas Virakas. Projekto įgyvendinimo aut. architektas
Algirdas Žebrauskas, dailininkas skulptorius Antanas Kmieliauskas,
skulptorius Remigijus Midvikis, dailininkas vitražistas Algirdas
Dovydėnas. Atidengta 1991 m. birželio 23 d. Žemaičių kultūros draugijos
rūpesčiu. Fotogr. A. Beresnevičius, 1999
 1
941 m. naktį iš birželio 24 į 25 d. Rainių miškelyje nukankintų Telšių kalėjimo politinių kalinių kūnai. Fotografjos iš LCVA
Rainių miškelyje nužudytų Telšių politinių kalinių bendras kapas Telšių katalikų kapinėse. Fotografjos iš LCVA
Parengta pagal
A. Anušauskas,
Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940–1958 metais, V., 1996,
Lietuvos gyventojų genocidas 1939–1941, 1 tomas, V.: LGGRTC, 1999,
Rainių tragedija, V.: LGGRTC, 2000,
Lietuvos ypatingojo archyvo ir LGGRTC medžiaga.
Atsisiųsti (plėtinys „.pdf“, 2,26 MB) |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą