Jau vyksta rinkimai į Europos sąjungos parlamentą.
Jeigu didžioji dauguma rinkėjų nežino LR Konstitucijos, tai kokios gi yra Europos parlamento galios – juo labiau.
O tos ES
institucijos galios tokios:
|
Europos Parlamentas (EP) – viena pagrindinių Europos Sąjungos institucijų. Kartu su Europos Sąjungos Taryba atlieka įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Parlamentas leidžia ES teisės aktus, priima ES biudžetą, prižiūri Europos Komisijos veiklą, tvirtina jos pirmininką. Europos Parlamentą sudaro 705 nariai. Parlamento nariai susiskirstę į frakcijas ir pasidalinę į tam tikras sritis prižiūrinčius nuolatinius komitetus. Nuo 1979 m. Parlamentą, remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kas penkerius metus renka Europos Sąjungos piliečiai Europos Parlamentas (kaip ir ES Taryba) turi įstatymų leidybos galią, tačiau neturi iniciatyvos teisės – galimybės siūlyti teisės aktus. Iniciatyvos teisė yra tik Europos Komisijos prerogatyva. Parlamentas yra Europos Sąjungos „pirmoji institucija“ (pirmoji paminėta ES sutartyse ir turi viršenybę kitų ES institucijų atžvilgiu), kuri su ES Taryba dalijasi lygiomis teisėkūros ir biudžetinėmis galiomis. Europos Komisija, kuri yra ES vykdomoji valdžia, yra atskaitinga Parlamentui. Parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą Komisija ir ją atstatydinti. Europos Parlamentui vadovauja pirmininkas. Penkios didžiausios Parlamento frakcijos: Europos liaudies partijos frakcija (ELP), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S&D), frakcija „Atnaujinkime Europą“ (Renew), Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas (Žalieji/ELA) ir Tapatybės ir demokratijos frakcija (ID). Europos Parlamento būstinė įsikūrusi Strasbūre, Prancūzijoje.\ Strasbūre vyksta plenarinės, Briuselyje – neeilinės sesijos, komitetų ir frakcijų posėdžiai. |
Taigi iš esmės europarlamentas mūsų išrinktiems yra „nusipelniusių pagyventi geriau“ prieglauda.
Taip sakant sinekūra.
O ta sinekūra atrodo taip:
|
Jeigu jus išrinktų į Europos Parlamentą, gautumėte ne tik uždirbti gerą algą, bet ir pensiją. Pagal bendrąjį statutą EP nario mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) atlyginimas yra 9975,42 euro (nuo 2023 m. sausio 1 d.). Jis mokamas iš parlamento biudžeto. Visi EP nariai moka ES mokesčius ir draudimo įmokas, po kurių atlyginimas sudaro 7776,06 euro. . Be kita ko, parlamento nariai turi teisę gauti senatvės pensiją, kai jiems sukanka 63 metai. Pensija sudaro 3,5 proc. atlyginimo už kiekvienus pilnus kadencijos metus, bet iš viso ne daugiau kaip 70 proc. Šių pensijų išlaidos padengiamos iš Europos Sąjungos biudžeto. EP nario kadencija trunka 5 metus. Taigi, jei politikas tiek išdirba, jis užsitikrina 1745 eurų dydžio pensiją (su ja gali būti mokama ir įprasta lietuviška pensija). Primename, kad šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 539 eurai. Kad žmogus gautų tokią pensiją, paprastai jis turi dirbti bent 33 metus. Tačiau triskart didesnę pensiją galima užsitikrinti ir pradirbus vos 5 metus EP. Na, o jeigu pavyksta būti išrinktam ir antrą kartą, tuomet pensija didėja dar du kartus iki beveik 3,5 tūkst. eurų. Lietuvai priklauso 11 vietų Europos Parlamente. Štai tie kuriems mūsų liaudis suteikė privilegiją pagyventi geriau: Petras Auštrevičius (Liberalų sąjūdis), Vilija Blinkevičiūtė (Socialdemokratų partija), Stasys Jakeliūnas (nepriklausomas), Rasa Juknevičienė (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai), Andrius Kubilius (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai), Aušra Maldeikienė (nepriklausoma) Liudas Mažylis (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai), Juozas Olekas (Socialdemokratų partija), Bronis Ropė (Valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Valdemar Tomaševski (Lenkų rinkimų akcija), Viktor Uspaskich (Darbo partija). |
Taigi akivaizdu, kad socdemų
partijos pirmininkei geriau apsimoka dar kartą gauti sinekūrą ir normalią pensiją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą