Ką tik armėnų tauta patyrė labai ir labai skaudų smūgį - kapituliavo Kalnų karabacho armėnai.
Kapituliavo armėnų Arcach respublika.
O jos istorija tokia.
Po Rusijos revoliucijos 1917 m. šis regionas buvo ginčijama
teritorija tarp Armėnijos Demokratinės Respublikos ir Azerbaidžano Demokratinės
Respublikos.
Britai, kurie
administravo regioną po Pirmojo pasaulinio karo, regioną priskyrė
Azerbaidžanui, nepaisant to, kad didumą gyventojų čia sudarė etniniai armėnai.
Taip krikščioniškas Kalnų Karabachas atsidūrė musulmoniško Azerbaidžano
sudėtyje.
Nuo 1988 m. tarp Kalnų Karabacho armėnų suaktyvėjo
judėjimas dėl prisijungimo prie Armėnijos.
Įtampą dėl regiono
statuso padidino 1988 m. vasario mėn. prieš armėnus vykdyti pogromai Sumgaite.
1991 m. Azerbaidžano parlamentas panaikino regiono
autonominį statusą. Kaip atsakas į tai Kalnų Karabache buvo surengtas
referendumas dėl nepriklausomybės, kuriame 1991 m. gruodžio 10 d. didžioji
dalis armėnų gyventojų pasisakė už nepriklausomybę.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfrontacijos metu игмщ plačiai
vykdomi nusikaltimai prieš Azerbaidžane ir ypač Baku gyvenančius armėnus.
Tarp Azerbaidžano ir Armėnijos palaikomo Kalnų Karabacho
parsidėjo kariniai veiksmai.
Armėnus šiame
konflikte aktyviai palaikė Rusija.
Armėnų pajėgoms pavyko pasiekti daug pergalių ir per
kelis metus užimti didžiąją dalį Kalnų Karabacho bei Azerbaidžano teritorijas
tarp Kalnų Karabacho ir Armėnijos.
Kovas nutraukė 1994 m. gegužės 12 d. Rusijai
tarpininkaujant pasiektas ugnies nutraukimas.
Armėnijos
vyriausybė, nors ir palaikė Arcachą, tačiau, nepaisant vidinio spaudimo,
atsisakė galimybių suvienyti Arcachą su Armėnija, nes tai grėstų atsaku iš
Azerbaidžano ir tarptautinės bendruomenės, kuri teritoriją laiko Azerbaidžano
dalimi, pusės.
Tarptautinėje erdvėje ši valstybė nėra pripažinta ir neturi užmezgusi
santykių nė su viena pasaulio valstybe.
Tačiau ji priklauso Nepripažintų valstybių bendrijai
kartu su Abchazija, Padnestrė ir Pietų Osetija.
Arcachas yra
įsteigęs pastovias diplomatines misijas Armėnijoje, Australijoje, Prancūzijoje,
Rusijoje, JAV ir Vokietijoje.
Rusija turi karinę bazę Armėnijoje ir yra sudariusi
savitarpio pagalbos sutartį.
Azerbaidžanas, už kurio stovi NATO narė Turkija, po to,
kai Armėnijoje pasikeitė valdžia ir ji pradėjo orientuotis į Vakarus, užpuolė
Karabachą ir užėmė kelis jo rajonus, kuriuose ankščiau gyveno azerai.
Dabar gi užpuolė armėnų gyvenamą Karabacho dalį ir
privertė jo valdžią kapituliuoti.
O Vakarai į tai iš esmės nereaguoja.
Akivaizdu, kad jiems visiškai nerūpi Karabacho armėnų likimas.
Štai jų žiniasklaida skelbia, kad vyksta derybos.
O kokios gi gali būti derybos po kapituliacijos.
Nebent dėl armėnų
pasitraukimo – su turtu, ar tuščiomis.
Ar išleis visus, ar sulaikys ką panorės.
Taigi toks yra mažų valstybių likimas.
1915 metų armėnų genocidas Turkijoje prasidėjo po to. Kai
Rusijos agentai sukurstė armėnus pradėti partizaninį karą.
Dabar gi, kas paneigs, kad Vakarų agentai sukurstė
armėnus pradėti orientuotis į Vakarus.
Toliau Turkija,
Azerbaidžanas, Iranas – visos islamiškos valstybės .....
Situacija tikrai nepavydėtina, tačiau Armėnijos valdžia matyt
žino, ką daro.
O kuo tai baigsis pamatysime.
Be to Azerbaidžanas reikalauja koridoriaus į Nachičevanę.
Ir tikėtina, kad tai gaus, jei Rusija sutiks.
Lietuvai situacija su Armėnija turėtų paprotinti, kad
Vakarais negalima pasitikėti.
Juo labiau kad tai patvirtina mūsų valstybės istorija.
Bet tam reikalinga sveiko proto pergalė prieš mulkinimą
rusofobija.
O čia tai ko jau trūksta,
tai jau trūksta ...
.
Ar Jūs rūpinatės internetinių pirkėjų apmulkinimu? Lietuvoje niekas tuo nesirūpina?
AtsakytiPanaikinti