Vakar, gruodžio 15 d. Seimas priėmė nutarimą dėl „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, kuriame nustatė:
Europos Sąjungos išorės sienos apsauga sustiprinama taikant įstatymuose ir specialiuosiuose planuose nustatytas priemones. Asmenys, ketinantys kirsti Europos Sąjungos išorės sieną ar ją kirtę tam nenustatytose vietose, į Lietuvos Respublikos teritoriją negali būti įleidžiami (ši nuostata netaikoma siekiant užtikrinti nuo karinės agresijos ir (ar) persekiojimo besitraukiančių užsieniečių, įskaitant tuos, kurie neturi galiojančio kelionės dokumento, patekimą humanitariniais tikslais); |
T. t. kad asmenys kirtę Europos sąjungos išorės sieną tam nenustatytose vietose, į Lietuvos Respublikos teritoriją negali būti įleidžiami.
Iš čia visiškai logiškas klusimas - Na ir kaip gi jie į Lietuvos respublikos teritoriją negali būti įleidžiami, jeigu jie jau randasi LR teritorijoje ??
Ir vienkart nutarimas skelbia, kad Europos Sąjungos išorės sienos apsauga sustiprinama taikant įstatymuose ir specialiuosiuose planuose nustatytas priemones.
T. y. turi būti taikomos Valstybės sienos apsaugos įstatyme ir Baudžiamajame kodekse nustatytos priemonės, kur nustatyta, kad asmenys kirtę valstybės sieną nenustatytose vietose yra jos pažeidėjai, jie sulaikomi ir taikomi Baudžiamojo kodekso atitinkami straipsniai.
N o kaip gi vyko šio nutarimo projekto svarstymas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete ?
Ogi taip:
2022-12-08 Nr. 102-P-52
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Andrius Navickas pavaduojantis Gabrielių Landsbergį.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministras Vitalij Dmtrijev, Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas ir šios grupės patarėjas Dainius Cicėnas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-02 |
|
|
* |
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.
|
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-12-08 |
|
|
|
* |
Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektui Nr. XIVP-2311. |
Pritarti |
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui XIVP-2311(2) ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
***********************
Taigi jeigu Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Įvertinęs projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturi, tai jų neturi ir Komitetas .....
Betgi Teisėkuros pagrindų įstatymas tai nustato:
3 straipsnis. Teisėkūros principai
. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.
2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais:
6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas;
7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.
----------------------
O kadangi Seimo nutarimą pasirašo tik Seimo pirmininkas, tai Įstatymai, Kodeksai kuriuos pasirašo ir prezidentas, yra viršesni nei Seimo nutarimai ...
Todėl komentarų galėtų ir nebūti, nes ko gi iš pagonių gali tikėtis ...tiek iš pozicijos tiek iš opozicijos, išskyrus K. Žemaitaitį, kuris pasisakė prieš.
Tačiau taip, mano nuomone, sudėtingai, kad pagonys vargu ar ką suprato.
Betgi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras yra pateiktas kandidatu į LR Konstitucinio teismo teisėjus .....
Čia tai jau visai turėtų būti rimta.
Mano nuomone konservatorių Teisingumo ministrė bakalaurė, sprendžiant pagal jos darbą, panašu, kad tokių tiesų dar nėra pamiršusi, tai gal geriau būtų ją siūlyti į LR Konstitucinio teismo teisėjus ....
Beje Seimo Nacionalinio ir gynybos komitetas šiam Seimo nutarimui pastabų irgi neturi ......
Na tai gal ir galima suprasti -labai jau užsiėmęs tas komitetas.... rusai puola .....
*******************************--
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, praėjusią savaitę, kai buvo pateikimo stadija, kaip aš ir sakiau, Seimo salėje mes mokome žmones, kad nebūtų melagienos, kad straipsniai ir informacija nebūtų teikiama iškraipyta kitais faktais, ir tuo momentu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas leido mūsų salėje toliau skleisti melagieną ir kurti spaudoje visokias nesąmones.
Matyt, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas taip ir nerado galimybės perskaityti įstatymus, kurie reglamentuoja šiandien valstybės sienos apsaugos funkcijas. Aš pamėginsiu jums, gerbiamieji Seimo nariai, kurie planuojate balsuoti už šį absurdišką Seimo nutarimo projektą, pasakyti, kas Lietuvoje šiandien veikia. Pamėginkime paskaityti Valstybės sienos apsaugos įstatymo dėl tarnybos penktąjį skirsnį „Pareigūnų įgaliojimas“. Skaitau: 20 straipsnis. 2 punktas. Atlikti asmens priežiūrą bei daiktų patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus valstybės sienos kirtimo taisykles, muitų pasienio ruože ir pasienio kontrolės punkto režimą, pristatyti pažeidėjus į tarnybos, į tarnybos policijos tarnybines patalpas ar seniūnijos kaimo vietoves asmenybei nustatyti ir administracinio teisinio pažeidimo protokolą surašyti.
4 punktas. Persekioti valstybės sienos pažeidėjus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir juos sulaikyti. 6 punktas. Persekiodami ir sulaikydami valstybės sienos pažeidėjus, atremdami ginkluotą įsiveržimą į šalį, teritoriją, panaudoti fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, priklausančių ryšio priemones ir transportą. Panaudoti šaunamuosius ginklus bei specialiąsias priemones.
Dabar skaitome, ką net patys pareigūnai gali atlikti pagal šį įstatymą. Tarnyba saugo valstybės sienos sausumoje, jūroje, Kuršių mariose, pasienio vidaus vandenyse. Atlieka asmenų transporto priemonių, kertančių valstybės sienos kontrolę. Dalyvauja įgyvendinant Valstybinės migracijos proceso kontrolę. Dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką bei atlieka kitus įstatyme nustatytus teisėtvarkos funkcijos pasienio ruože. Ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybes karo metu. Įrengia ir prižiūri valstybės sienos ženklus, pasienio patrulio ataką, inžinerines užtvaras, signalizacijas, sistemas ir panašiai. Neleidžia asmenims ir transporto priemonėms kirsti valstybės sieną nenustatytose vietose ir pasienio kontrolės punktuose nenustatytu laiku. Nustato bei sulaiko asmenis, transporto priemones, neteisėtai kirtusius valstybės sieną.
Na ir galybė daug kitų straipsnių. Bet įdomiausia tai, kad žmogus, kuris yra mūsų komiteto pirmininkas, Nacionalinio saugumo ir gynybos, jis net nesugeba perskaityti, kas yra Baudžiamajame kodekse. Baudžiamojo kodekso 291 straipsnyje yra nustatyta – neteisėtas valstybės sienos perėjimas, 292 straipsnis – Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną.
Dabar, gerbiami kolegos, kas šiandien yra parašyta aiškinamajame rašte ir ką gerbiama vidaus reikalų ministrė teikia salei, yra visiškas absurdas. Yra absurdas, kai žmonės, kurie užima mūsų valstybėje aukštas pareigas, kurie yra ministrai, kurie sudėtyje sprendžia, kada ir kaip gali būti skelbiama nepaprastoji padėtis, net nesugeba pasinaudoti instrumentais, kurie jau dabar yra numatyti teisės aktais. Įdomus vienas iš argumentų, ką kalbėjo čia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, ji kalbėjo apie atgrasymo procedūrą, kad žmogus turi būti atgręžiamas, kad žmogus negali (…) sieną, todėl reikalinga nepaprastoji padėtis.
Gerbiamieji, šiandien pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklos įstatymą net devyniuose punktuose aiškiai ir imperatyviai įvardinta, kad ir nesant nepaprastajai padėčiai valstybinės sienos apsaugos pareigūnas privalo apgręžti migrantą, kirtusį neteisėtai valstybės sieną. Ir už tai yra du Baudžiamojo kodekso straipsniai, kuriuose numatyta baudžiamoji atsakomybė. Negana to, mes Vyriausybę kartu su Seimu skyrėme skirti finansavimą per „Igničio“ grupę „Epso-G“ fizinei užtvarai tvorai įrengti. Šiandien ta tvora yra pakankama priemonė, kad nebūtų nepaprastosios padėties taikymo. Tai rodo ir kitos kaimyninės šalys.
Įdomu yra tai, kad mes bandome įvesti nepaprastąją padėtį, kai tuo momentu lietuviai gali per Baltarusijos sieną nevaržomai vykti ten lyg ir 50 ar 60 kilometrų, kaip ir baltarusiai gali pas mumis lygiai taip pat atvykti. Tai jūs man dabar atsakykite, kam reikalinga nepaprastoji padėtis? O nepaprastoji padėtis yra reikalinga, liaudiškai tariant, fiškėms daryti. Tai yra pinigų plovimas, pinigų skyrimas nenumatytiems projektams.
Ir tai šiandien yra akivaizdu. Jeigu pažiūrėtume Vidaus reikalų ministerijos skirstomą finansavimą ir skirstomus priedus arba pinigus, labai akivaizdžiai matyti, kad Vidaus reikalų ministerijoje šiuo metu yra neskaidriai skirstomi pinigai. Įdomu yra tai, kad Seimas… Dar įdomiau, kad mes turime Audito komitetą! Audito komitetas per metus dar nesugebėjo iš Vidaus reikalų ministerijos ir iš Pasienio apsaugos tarnybos išsireikalauti dokumentų, kaip buvo panaudoti pinigai, kurie buvo specialiosioms priemonėms skirti. Jūs galite įsivaizduoti? Metai, kai yra nepaprastoji padėtis, Seimas niekaip nesugebėjo atlikti būtent pinigų skirstymo parlamentinės kontrolės. Kai man tenka stebėti ir fiksuoti, kokios yra statybų sutartys, kai tenka fiksuoti ir stebėti, kaip yra samdomi subrangovai, net trys subrangovai yra tam pačiam projektui atlikti: nuo pirminio subrangovo, kuris laimi už 10 mln., o atlieka darbus kitas rangovas už 6 mln., vadinasi, 4 mln. pasiima teisininkai, buhalteris ir koks nors kitos įmonės žmogus.
Gerbiamieji, ar suvokiate, kad tai yra mūsų valstybės pinigai ištaškomi? Ir šiandieną toliau mes, Seimo nariai, na, aš tikiuosi, kad tie Seimo nariai, kurie galvoja apie valstybę, nebalsuos ir nepritars nepaprastajai padėčiai. Jeigu nori valdančioji dauguma, tegu ir prisiima šitą dalyką. Kad neatsitiktų taip, kaip su civiline sauga, kai du „Vardan Lietuvos“ pabalsavo, dvylika valstiečių pabalsavo, šeši socialdemokratai pabalsavo, keturi Regionų frakcijos atstovai pabalsavo. Ir vien todėl, kad jums kažką pažadėjo L. Kasčiūnas. Nejaugi jūs nesuprantate, kad tai yra eilinis jūsų pačių maustymas? Šiandieną šios nepaprastosios padėties metu yra sprendžiama dėl finansų, tai yra pinigų, o ne dėl valstybės saugumo.
Ir kitas yra dalykas. Šis Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties tik parodo valdančiosios daugumos neveiklumą. Realiai už šitą sistemą yra atsakingi trys pagrindiniai ministrai. Per metus, per metus, atkreipiu dėmesį, pažiūrėjau Teisės aktų registre, per metus nebuvo pateikta nė vieno nutarimo projekto, kuris leistų nepaprastosios padėties atsisakyti. Pabrėžiu, nebuvo pateikta nė vieno projekto, kuris leistų atsisakyti nepaprastosios padėties. Visi kiti projektai, juos svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, juos svarstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, yra visiškai nesusiję su nepaprastąja padėtimi. Nė vieno projekto. Ir mes vėl lengva ranka šiandien norime nepaprastąją padėtį Lietuvoje paskelbti. Aš dar suprasčiau, jeigu būtų finansinė kontrolė įrašyta į tą nutarimo projektą, aš dar suprasčiau, jei kiekvienas skaičius, kiekvienas pirkimas arba kiekvienas papildomas finansų skyrimas dėl nepaprastosios padėties būtų svarstomas šiandieną Audito komitete, Teisės ir teisėtvarkos komitete. Aš tikrai tam pritarčiau. Komitetas negali balsuoti, nes tai yra funkcija, įstatymo leidžiamoji ir vykdančioji yra skirtos, bet bent informaciją išklausyti, kad Seimo nariai ir Seimas gautų visą sklaidą, kaip naudojami pinigai, turėtų būti.
Bet pasiskaitykite, už kokį nutarimą šiandien balsuojame, nė vieno žodžio apie ataskaitą ir kontrolę nėra. Tikrai, gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti prieš, nepalaikyti šito projekto, o Vyriausybę ir tris ministrus siųsti atgal namų darbus atlikti.
PIRMININKAS. Motyvai po svarstymo. R. Žemaitaitis ir dėl motyvų užsirašęs, bet galbūt… Ar kalbėsite dar papildomai? (Balsas salėje) Gerai, ačiū. Dėl motyvų niekas nepasisako. Tuomet tenka sustoti prie šio projekto. Balsuosime po svarstymo per numatytą balsavimo intervalą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą