Parašai pradėti rinkti po to, kai Ž. Pavilionis davė interviu, neįsitikinęs su kokiais asmenimis bendrauja
Manoma, kad tokiu būdu jis atskleidė Lietuvos diplomatijos veikimo principus, strateginius tikslus, bei savo pasisakymais siekė sumenkinti valstybės vadovo vaidmenį užsienio politikoje.
Jeigu jau „valstiečiams“ taip rūpi valstybės vadovo autoritetas, tai visų pirma jų konstitucinė pareiga yra pasirūpinti, kad valstybės vadovas, dar kartais vadinamas Konstitucijos garantu, nelaužytų sistemingai savo duotos priesaikos išvykdamas iš šalies.
O jeigu jie to nedaro, tai geriau jau iš padorumo patylėtų, žinoma jei bent kiek gėdos turėtų ....
Ir jeigu būtų bent kiek pilietiški, tai imtųsi visų būtinų priemonių Druskininkų sanatorijos „Belorus“ blokadai nutraukti.
O kadangi nieko nedaro, ir tai, blaiviai mąstant kas paneigs, kad jie siekia, kad ši sanatorija galų gale būtų „prichvatizuota“, ir iš to gerokai pasipelnyti...
Na o iš Ž. Pavilionio interviu teksto galima spręsti, kad jis tiki tuo, ką daro.
O jeigu taip, tai jis yra tikras naivuolis, kaip gera priedanga Rusijos įtakos agentams .............
***************************************************************************
Klausimas: Jūs šiandien pirmą valandą susiskambinate...
Ž. Pavilionis: Šiandien su kolegomis iš Baltijos šalių kalbame, ieškome būdų, kaip šią politiką padaryti.
Pavyzdžiui, kaip Kubilius gerai apibendrina, kad būtų ne apie Putiną, o apie demokratiją. Kaip šitą naują energiją ir baidenišką pasukti į demokratinę ir europinę Rusiją.
Dabartiniai instrumentai yra apgailėtini.
Aš vakar kalbėjau su Kara-Murza, jis atvažiuos sekmadienį, jis kažkaip įdėjo į mano galvą geras mintis, kurias aš šiandien aptarsiu su kolegomis iš Baltijos šalių.
Jis šiandien ryte man atsiuntė seną nuorodą iš „Facebook", iš Vladimiro Ošurkovo.
Man patinka, ką jis rašo, čia visas sąrašas - Denisas Bortnikovas, Romanas Abramovičius, Andrejus Kostinas, Mihailas Muraška, Patruševo sūnus Nikolajus ir Igoris Šuvalovas, Vladimiras Solovjovas.
Čia Kremliaus piniginės, dar Usmanovas, kurie padaro šitą veiksmą įmanomą.
Aš kai kalbėjau su kai kuriais draugais Vašingtone, na, su tokiu Chrisu Volkeriu, „National Endowment for Democracy" viceprezidentu... aš jo klausiau - kokios temos bus svarbiausios „Democracy" susitikime?
Jis kaip tik man pasakė, kad svarbiausia bus pinigai.
Ir tai ne tik Rusija.
Tai visur.
Aš dabar turiu savo karą su Ivanišviliu Gruzijoje.
Tas pats Kara-Murza sako: tai civil society democracy people...
Kada aš jo paklausiau, ką konkrečiai galima padaryti šiuo klausimu.
Kada eini į konkrečius reikalus, tai jau sunkiau rasti.
Bet štai visi fondai dabar krenta iš Maskvos į Vilnių ir kitas šalis, kurios padeda jūsų demokratams.
Tai normalu.
Tai gal reikėtų vis dėlto daugiau dirbti.
Net „Radio Free Europe" teigia, kad Putinas juos išstumia iš Maskvos.
Reikia pagalvoti, kaip atnaujinti tuos mechanizmus, kad jie jus pasiektų.
Studentai, vizos?
Galbūt. Bet žmonės gali žiūrėti įtariai.
Nes jeigu atidarysi visiems Rusijos piliečiams, pas mus atvažiuos FSB ir visi kagėbėšnikai. Tai ne taip lengva.
Tai tokia diskusija...
Tad reikia surasti pačius geriausius instrumentus, kaip su civil society dirbti.
Kokie konkretūs instrumentai galėtų būti.
Klausimas: Žiūrėk, juk Kara-Murza visus sąrašus tau atsiuntė. Norėjau patikslinti - tu juk kontaktus su valstybės departamentu dabar turi?
Ž. Pavilionis: Aš manau, Vašingtonas neatsigavo, jis tik pradeda tapti Vašingtonu.
Aš šitiems naujiems vaikinams taip sakau: iki aštuntų metų, iki Bukarešto, jaučiau, kad amerikiečiai dirba demokratijai ir laisvei.
Jie turėjo aiškius tikslus, bet su Obama ir Trampu tie tikslai dingo.
Ir vienas, ir kitas kažką darė, bet vis tiek ideologijos nebuvo.
Toks real politic - stiprus žmogus.
Štai Putinas stiprus, Šiaurės Korėja stipri, Ivanišvilis toks kažkoks normalus, imame ir dirbame.
Tai man labai nervus veikia ir aš galvoju, kad ši komanda, kuri atėjo, ji yra kitokia.
Labiau panaši į Reigano komandą.
Jeigu jūs, amerikiečiai, normalūs, tai NATO plėtra Ukrainoje ir Gruzijoje, normalūs
rinkimai Baltarusijoje... ir tada tai, ką tu šneki apie Rusiją.
Tada užspausti visas gyslas Kremliaus režimui.
Kremlius jau Vašingtone ir šturmuoja Kapitolijų, jis jau renka jūsų prezidentą, jūs ką nematote šito?
Jei matote, tai Kinija yra visai kita istorija, tai bus ilga istorija.
Rusija nebus ilga istorija.
Reikia labai aiškiai su Kremliumi šiais pinigais dirbti.
Ir tą, ką tu pasakei, įdomi mintis: kaip pagalba turi ateiti iki jūsų žmonių.
Pavyzdžiui, net Briuselyje yra tas „European Endowment for Democracy", kuris turi labai gerus instrumentus, kaip pasiekti žmones.
Gal šitą galima geriau panaudoti Rusijos atveju.
Kaip iki šiol buvo panaudojama kitų šalių atžvilgiu.
Gal su amerikiečiais reikia pagalvoti, kaip šita pagalba turi pasiekti žmones, bet ne tik finansinė.
Tas pats „Voice of America", ar „Radio Free Europe", net buvo minčių sukurti rusišką TV kanalą Europoje, kaip RFE, kad rusiškai kalbėtų tiesą, kad ji pasiektų tiesiogiai jus.
Tai yra šaltojo karo instrumentai, kurie pasiekdavo Lietuvą.
Mano tėvas jų klausė ir mes dabar laisvi, ir gerai gyvenam.
Kaip mes su jais susitiksime, kalbėsime apie rimtą darbą prieš šį režimą.
Kad suspaustume tas gyslas, bet nepavyks iškart, o po truputį pavyks, ir kažką tai atkariausim.
Kurias nors demokratines šalis.
O gal... Bet mes neturim strategijos demokratiškai europietiškai.
Rusijai, jie turi strategiją, kaip dirbti su mumis.
Ar mes turime, mes paklausime amerikiečių.
Mes jau žinome atsakymus apie Baltarusiją, Ukrainą, Gruziją, Moldovą, o kas su Rusija? Turite tokią viziją? Ar jūs toliau žaisite su Putinu?
Klausimas: Aš dabar žiūriu, kad jie metę visas pagrindines jėgas į Svetlaną Cichanouskają. Aš nesakau, kad tai blogai...Man neseniai pasakojo, kad ją matė „Gucci" butike... Žmogus, kuris realybėje turi kovoti, negali sau leisti prašmatniai gyventi. Tokia ta istorija. Tai yra problema. Tu teisingai pasakei apie Gruziją, ji pati sau nepriklauso nuo to momento, kai ji išsirinko Saakašvilį, jie jau yra teisingame kelyje. Tai šalis, kuri priklauso tarptautinei bendruomenei, todėl įvairūs Ivanišviliai neturėtų turėti tokios įtakos, kaip turi dabar.
Ž .Pavilionis: Tu gerai pasakei, mes maža šalis, turime matyti prioritetus.
Mums Baltarusija tai existential threat.
Tai dar gali būti vienas konfliktas 30 km nuo čia.
Tai, žinoma, kelia grėsmę šalies saugumui.
Bet netgi protesto skaičiai, palyginus su Baltarusija, pas jus 5 kartus mažiau, tai čia minimum 5 kartus, vien Minske išėjo tiek žmonių, kiek pas jus, nežinau, Rusijoje.
Mes parduodame jus, mes parduodame rusus, kurie...
Su Kara-Murza visada kalbu, kaip strategiškai judėti.
Šie metai - Baltarusijos metai.
Mes turime, bet ir jūs turite padėti...
Tai, kad atvažiuoja Kara-Murza, yra geras ženklas.
Jūs turite suprasti, kad jei Baltarusijoje liaudis nugalės, bus didelis įkvėpimas jums.
Kaip panašiai beveik nugalėjo Ukrainoje arba Gruzijoje.
Mes, lietuviai, susikoncentruosime į Baltarusiją, Ukrainą, Moldovą, Sandu ten turi savo karą, į Gruziją.
Yra viltis, kad su Baidenu mes šitą padarysime, kaip Reiganas padarė mums.
Kuris pasiuntė visus ant 3 raidžių, pasakė: Sovietų sąjunga tai evil empire, komunizmas turi žūti.
Jo ten visi nekentė.
Ar bus Baidenas nauju Reiganu, kuris tai pasakys?
Aš galvoju, kad tik amerikiečiai tai gali padaryti.
Aš galvoju, kad po viso to, ką Putinas padarė Amerikoje, po šios Kapitolijaus atakos.
Tu ten buvai ir aš ten buvau, tai šventas reikalas.
Tai yra tas pats, kas Rusijoje cerkves sudeginti.
Putinas sumokės kainą, jei yra taip.
Mes turime susitarti su amerikiečiais, kad tai taip yra.
Jei jie tai pasakys, mes tada galime padirbėti Europoje, nes Baltijos šalys, kaip tu sakei, šioje kryptyje, lenkai, kairieji ir dešinieji visi nekenčia rusiško imperializmo, tai jau kraujyje.
Jeigu Berlyne bus krikščioniškai žalia koalicija, manau, su jais bus galima gerai padirbėti. Merkel pasitrauks ir tai bus maža trauma, o jei ateis žalieji, jie nekenčia autokratų rusiškų, kinietiškų ... Jeigu jie vadovaus užsienio reikalų ministerijai.
Jeigu tu kalbi su Sarazinu, Lagodinskiu, Butikoferiu, o Dieve, tokių vokiečių aš nemačiau šimtą metų.
Reikės dar dirbti su prancūzais, kurie yra sunkūs, bet jei Vokietija su mumis, „Nordikai-Boltikai" su mumis, Lenkija su mumis, jei Britanija...
Jei Amerika su mumis, susitarsime ir su Prancūzija.
Yra tokia viltis.
Tačiau vis tiek viskas prasidės Vašingtone.
Klausimas: Todėl aš noriu paklausti - ar turi ryšius ir kontaktus su kuo nors iš valstybės departamento? Tarp aukštų pareigūnų mane domina senatorius Menendesas.
Ž. Pavilionis: Turiu gerus kontaktus su Kongresu, bet Kongresas Vašingtone yra šventesnis už šventuosius, tai daugiau nei administracija.
Aš tave galiu sujungti su kubiečių-lotynų mafija, lobistų grupe, kuri yra antra pagal pajėgumą Kongrese.
Tai Menendesas.
Baltijos grupė mažesnė, bet ten, pavyzdžiui, yra labai galingas senatorius Durbinas - lietuvis iš Čikagos.
Jis kaip Obamos krikštatėvis, jis Obamą surado.
Vat kaip Saakašvilis padarė tai, kai atėjo Obama...
Obama jo nekentė, tai yra Bušo vaikas, bet tada Gruzijos diplomatija, Timur Jakobašvili, Dieve mano, jie paėmė Vašingtoną.
Nebuvo nei vieno think tank'o, kur nebuvo svarstoma Gruzija.
Ir po pusmečio ar metų, Dieve mano, Obama pradėjo mylėti Saakašvilį labiau nei Baltijos šalių prezidentus.
Negalėjau patikėti savo akimis, tai, aišku, ir gruzinų vynas, ir virtuvė, ir viskas, ką jie moka. Reikia sukurti tokius lobistus, reikia kalbėti su dideliais think tank‘ais, kurie turi galią - Karlas Geršmanas, einantis į pensiją, štai jo nuotrauka stovi ant mano spintos, jis jau išeina, paskutiniai mėnesiai, t.y. Reigano žmogus, jis jį paskyrė, jis idealistas, jis kol kas Dievas ir caras.
Reikia eiti, žiūrėti į akis ir kalbėti, reikia žiūrėti į akis Menendesui, reikia vykti į Vašingtoną. Aš galiu dėl tavęs padaryti Menendesą, bet, aišku, dėl tavęs reikia padaryti krikščionį demokratą Roitgeną, kuris geriausias Vokietijoje, „Konrad Adenauer foundation" tai didelis įrankis, Vokietijos krikščionys demokratai sukūrė mane, aš jų produktas.
Tai galinga jėga.
Dar žaliasis fondas „Grune Boll Found", jie dideli, bet jie normaliai net Lietuvoje nedirba. Reikia tave sujungti su visa mano šaika, su kuria aš dirbu Baltarusijos, Gruzijos ir t.t. klausimais.
Bet tai yra labai didelis darbas.
Reikia važiuoti į Stokholmą kalbėti.
Aš du tris metus dirbau, kad jie tai darytų dėl Baltarusijos.
Bet jie normalūs.
Dabar švedai laiko frontą Tbilisyje su Ivanišviliu.
Jie dabar mūsų balsas. Kaip, Kara-27
Murza nuolat primena: Žygis, jei mes to nepadarysim Rusijoje, tai nieko tau nesigaus Baltarusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje.
Jeigu ten štai jums padėt...
Pusė pasaulio pasikeistų.
Na va, štai mes su autokratijomis normaliai kariaujame ar ne?
O ką mes darome?
Ką mes neturime smegenų ir jėgos pastatyti jų Kremlių ant kelių?
Aišku, turime. Bet to nedarome. O kodėl?
Klausimas: Svarbu, kad ir jūsų prezidentas suprastų. Nes, na, tiesą sakant, jis nuvilia...
Ž. Pavilionis: Tiesiog taip pasakysiu, tu nekreipk dėmesio.
Mes - Vyriausybė, mano premjerė Ingrida galvoja kaip aš, užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes - didžiausia partija.
Mūsų respublika yra parlamentinė, o prezidentas tik simbolinis. Ir viskas.
Jis tam neprieštaraus. Kalbės kažką ne tą, bet tu nekreipk dėmesio.
Klausimas: Viską supratau, ačiū, mielas drauge, palaikysim kontaktą.
Ž.Pavilionis: Tuoj pas mus naujas ambasadorius bus, tik įsivažiuoja, gal ji padės... Viskas, pasakiau daugiau, nei reikia.
--------------------------------------------------------------------------------------------
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą