2017 m. balandžio 18 d., antradienis

Iš serijos - "Kas yra pats baisiausias ant šio svieto ..." ir ar pavyks jį sutramdyti ...

***********************************************************************************
Šiaulių apygardos prokuratūrai                         2017.04.18  Nr. 7
  Vyriausybės atstovui Šiaulių apskrityje

                            
DĖL   NETEISĖTŲ ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS VEIKSMŲ

 Šiaulių miesto šilumos tiekėjas AB Šiaulių energija savo interneto svetainėje paskelbė:

LEGIONELIOZĖS   PREVENCIJAI -  KARŠTESNIS  VANDUO

2017.04.12
Legionella genties bakterijos gali sukelti ligą, panašią į gripą.
 Legionierių liga pasireiškia plaučių uždegimu, o legionelėmis užsikrėsti galima tiesiog per vandenį.
Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 25–46°C.
Žemesnėje nei 20°C ir aukštesnėje nei 60°C temperatūroje jos nesidaugina, bet išlieka gyvybingos. Legionelės gali daugintis karšto ir šalto vandens sistemose, ypač dušo galvutėse ar vandentiekio čiaupe, silpnai tekančiame arba visiškai stovinčiame vandenyje.
 Gyventojams patariame neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesikauptų nuosėdos reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.
Visus vandens filtrus būtina valyti ir dezinfekuoti kas 1–3 mėnesius. Esant aukštesnei nei 65°C temperatūrai legionelės žūva.

Kadangi AB „Šiaulių energija“ yra daugelio daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos standartu HN 24:2003 „Geriamojo vandens sauga ir kokybės reikalavimai“, siekiant užkirsti legioneliozės židinių susidarymo galimybėms gyvenamųjų namų karšto vandens tiekimo sistemose, savo prižiūrimuose namuose balandžio mėnesį atliks prevencijos darbus

. Šių darbų metu karšto vandens temperatūra vandens šildytuve bus padidinta iki 66°C, vartotojų čiaupuose – nuo 50 iki 60°C, atitinkamai taps karštesni ir „gyvatukai“.

Prašome karšto vandens vartotojus atsukti karšto vandens čiaupus ir per visas karšto vandens ėmimo vietas nuleisti vandenį ne trumpiau 5 min.

Gyventojai minėtų darbų metu turėtų būti atsargūs, naudodamiesi karštu vandeniu.

Daugiabučių gyvenamų namų, kuriuose AB "Šiaulių energija" karšto vandens terminę dezinfekciją atliks nuo balandžio 13 d. 8 val. iki balandžio 14 d. 14 val. sąrašas:

            Dainų g. 27, 29, 37, 38, 38A, 39A, 40, 44, 44A, 46, 47, 48, 56, 60, 66, 72, 74, 80, 82, 84, 86, 94;
            Architektų g. 2, 4, 12, 16, 18, 18c, 32, 34, 36, 50;
            Aido g. 29;
            Gardino g. 9, 23, 25, 29, 31, 35;
            Gegužių g. 61, 63, 65, 67, 79, 81, 85;
            Tilžės g. 27A, 43, 49B, 61, 61A, 61B, 61C, 63, 67A, 67B, 75A;
            Lyros g. 7.
Nuo balandžio 18 d. 8 val. iki balandžio 19 d. 14 val.:
Aido g. 9, 11, 15, 17;
Aukštabalio g. 4, 6, 8, 10, 12, 14;
Aukštoji g. 20;
Aušros al. 13, 23, 25, 37 ,54;
Aušros t.: 4, 5, 6;
Čiurlionio M.K. g. 33, 35;
Cvirkos P. g. 65A, 75A, 92, 92A;
Baltupėnų g. 1C;
Kelmės g. 1A;
Dainavos t. 3B;
Dainų g. 1, 2, 8, 16, 18, 20, 24;
Dariaus ir Girėno g. 8, 10, 12, 18, 20, 24, 26;
Draugystės pr. 3, 4, 7, 8, 9, 15, 16, 18, 20, 21;
Dvaro g. 41, 48, 49, 74;
Ežero g. 1, 5, 7, 9, 12, 12A, 14, 16, 23, 27;
Vytauto g. 43, 56, 58, 60, 61, 63, 65, 80, 83, 88, 105;
Radviliškio g. 62, 68, 74, 78, 94, 98;
Kauno g. 22, 22A, 24;
Verdulių g. 31, 33;
Varpo g. 7, 27, 53, 55, 55A;
Gluosnių g. 5;
Gumbinės g. 112.
Nuo balandžio 19 d.  8 val. iki balandžio 20 d. 14 val.:
Gytarių g. 7, 10, 11, 13, 15, 17, 31, 33, 35, 43;
Klevų g. 9, 11, 15;
Korsako g. 1, 1a, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 43, 45, 49, 53, 57, 103, 105, 111, 115;
Lieporių g. 1, 3, 9, 17, 19;
Lyros g. 2, 4, 10, 18;
Krymo g. 2, 24, 34, 40, 44;
Šalkauskio g. 5, 7, 12, 14, 14A, 14B;
Trakų g. 23, 24, 27, 36;
Rasos g. 3, 24, 26;
Medelyno g. 5, 7;
Lukšio P. g. 8;
Paukščių t. 9;
Miglovaros g. 23;
Spindulio g. 4, 6, 8, 10, 10A, 10B, 12;
Tilžės g. 30, 34, 37, 40, 42, 46, 55, 63 1 korp., 65, 67;
Višinskio P. g. 10, 12, 32, 36, 37.
Nuo balandžio 20 d. 8 val. iki balandžio 21 d. 14 val.:
Kviečių g. 2, 4, 16, 18, 20, 36, 38, 54;
Stoties g. 5, 9A;
Saulės tako g. 4;
Sevastopolio g. 11;
Skalvių g. 7/7A;
Statybininkų g. 14;
Gegužių g. 15, 25, 40, 41, 42, 44, 47, 49A, 51, 52, 54, 56, 58, 62, 64, 76,  80, 82, 90/92;
Tilžės g. 68A, 69, 107, 148, 163, 164, 166/168, 173;
Varpo g. 7, 27, 53, 55, 55A;
Vasario 16-osios g. 23, 57;
Vytauto g. 127, 131, 134, 138, 145, 148, 151, 154, 261, 263;
Vilniaus g. 52, 54, 99, 112, 123, 127, 136, 138, 154, 170, 179, 179A, 217, 235, 249, 258, 269;
Žemaitės g. 22, 24, 26, 26a, 33, 43, 50, 56, 58, 66;
 Žalgirio g. 6;
Energetikų g. 8, 9, 11, 16;
 Pirties g. 7A.


   Mūsų turima informacija, šilumos tiekėjas, savivaldybės įmonė, vykdė savivaldybės administracijos nurodymą, pateiktą 2017 04 13 raštu Nr. S-1138.

 Tačiau   nėra tokių teisės aktų, kurie daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams nustatytų teisę ar pareigą atlikti daugiabučių namų karšto vandens sistemų terminę dezinfekciją ar kokius tai panašius „prevencinius darbus“.

Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai  tiktai privalo užtikrinti, kad karštas vanduo daugiabučių namų   karšto vandens sistemose atitiktų higienos normą HN 24:2003 "Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai - ir ne daugiau.

  Nėra tokio teisės akto, kuris Šiaulių miesto savivaldybei    suteiktų teisę  duoti šilumos tiekėjui  nurodymą pakelti visame mieste termofikato temperatūrą, tikslu atlikti daugiabučių namų  karšto vandens sistemų terminę dezinfekciją.

O kas  gi šilumos vartotojams kompensuos termofikato temperatūros ir daugiabučių namų karšto vandens temperatūros pakėlimo pasekmes ???

Savivaldybė ar šilumos tiekėjas ???

  Sumoje yra akivaizdu, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija pasielgė akivaizdžiai neteisėtai.

   Ryšium su tuo abi valdžios institucijos yra prašomos skubiai veikti pagal savo kompetenciją stabdant neteisėtus savivaldybės veiksmus, šalinant jų pasekmes, atitinkamai įvertinant tokią savivaldybės administracijos „saviveiklą“.

Būsime dėkingi, jeigu apie priimtus sprendimus būsime informuoti.




                          Prezidentas                   Antanas Miškinis

Kaip pasielgs Seimo Peticijų komisija ???



LR Seimo peticijų komisijai                  2017.04.18  Nr. 5


DĖL    GERIAMO VANDENS IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO


   Civilinis kodeksas nustato:

6.2281 straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos
1. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.
 Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2756, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26960

2. Vartotojasfizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.
3. Verslininkas fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.
4. Šiame skyriuje preke laikomas materialus kilnojamasis daiktas, išskyrus daiktus, kurie yra realizuojami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdymo proceso metu, ir kitas įstatymų nustatytas išimtis.
Elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos taip pat laikomi prekėmis, jeigu parduodamas jų ribotas tūris arba nustatytas kiekis.
Šio kodekso 6.2284straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas, taip pat šilumos ir elektros energija, vanduo, gamtinės dujos.

6.2282 straipsnis. Draudimas atsisakyti vartotojų teisių ar jas apriboti. Vartotojų teisių apsauga

1. Vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių. Vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų teises, negalioja.
2. Kai verslininkas pažeidžia vartotojo teises, vartotojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl pažeistų jo teisių gynimo į vartotojų teisių apsaugos institucijas ar teismą.
3. Vartotojų teisių apsaugos institucijas ir vartotojų teisių gynimo tvarką nustato įstatymai.
4. Verslininkui draudžiama vykdyti vartotojams nesąžiningą komercinę veiklą. Nesąžiningos komercinės veiklos rūšis ir atvejus nustato įstatymai.

   Tuo tarpu Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas nustato:
      
6. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pirkimo ir pardavimo vietą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą ir tai numatydami sutartyse su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai už įvade apskaityto geriamojo vandens kiekį atsiskaito Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka.

    Tokiu būdu  ši Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostata akivaizdžiai prieštarauja Civiliniam kodeksui.

     Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas dar ir nustato, kad vartotojai  negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių.
Todėl  Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo

35 straipsnis. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka  punktas

6. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pirkimo ir pardavimo vietą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą ir tai numatydami sutartyse su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai už įvade apskaityto geriamojo vandens kiekį atsiskaito Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka.

yra naikintinas, atliekant su tuo susijusius kitus Įstatymo pakeitimus.

   Kokios yra atsiskaitymo už geriamą vandenį daugiabučio namo įvade  pasekmės iliustruojama:



Sumoje, vertinant tai, kas aukščiau išdėstyta, prašau šį mano kreipimąsi laikyti peticija.


 Antanas Miškinis                   
























2017 m. balandžio 15 d., šeštadienis

Ką apie žmogų pasako jo parašas ????...


--------------------------------------------------------------------------------
**********************************
xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx
.
Josifas Stalinas -Džiugašvili

Подпись
--------------------------------------------------
V. Čerčilis
Подпись
------------------------------------------------------------------

Подпись Альберта Эйнштейна

Подпись

-------------------------------------------------------------------------
Adolfas Hitleris
Подпись
------------------------------------------------------------------------
Lavrentijus Berija
-------------------------------

Gorbačiovas Michailas
----------------------------------------

Dimitrijus Medvedevas

------------------------------
Barakas Obama

-----------------------------------------
V. Putinas]

------------------------------------


Donaldas Trampas

---------------------------------------------------------
Joachimas Ribentropas

------------------------------------------------------
Nikita Chruščiovas

----------------------------------------------------------
V. Žirinovskis
------------------------------------------------------------
                                  Franklinas Ruzveltas
Автограф Франклина Делано Рузвельта

---------------------------------------------------
Fidelis Kastro

--------------------------------------------------
G.Žukovas



-----------------------------


***************************************



Mokslų akademijos prezidentas



Vadas Adamkus









---------------------------------------------------
V. Landsbergis
----------------------------------------


----------------------------------



.


2017 m. balandžio 14 d., penktadienis

STT siūloma pasidalinti "geraja savo patirtimi",



STT pranešė:

Panevėžyje diskutuota apie korupcijos prevenciją savivaldybių įmonėse

2017 04 11
Šiandien Panevėžyje vyko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) surengtas metodinės pagalbos seminaras „Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas“, kuriame dalyvavo Panevėžio, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio savivaldybių įmonių ir kontroliuojamų bendrovių atstovai.
Seminaras buvo organizuotas vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimais, įsigaliojusiais šių metų pradžioje. Valstybės ir savivaldybių įmonės, įgyvendindamos šio įstatymo nuostatas ir joms keliamus aukštesnius skaidrumo bei viešumo kriterijus, privalės vykdyti korupcijos prevencijos priemonę – nustatyti savo veiklos sritis, kuriose egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė.
Seminaro metu buvo aptariamos rizikingos korupciniu požiūriu savivaldybių įmonių veiklos sritys, analizuojama, kaip kurti antikorupcinę aplinką įmonėse, pasidalinama gerąja patirtimi, įmonėms siekiant skaidrumo, sąžiningumo ir viešumo.
„Skaidri, sąžininga, atvira veikla yra viena iš svarbiausių nepriekaištingos verslo reputacijos elementų. Tiek sociologiniai, tiek moksliniai tyrimai rodo, kad bendrovės, kurios savo veikloje įgyvendina korupcijos prevencijos priemones, ilgalaikėje perspektyvoje įgyja didesnį konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, apsaugo ir netgi pagerina savo reputaciją, sugeba pritraukti daugiau investicijų bei užmegzti ilgalaikius ryšius su patikimais verslo partneriais“, –
 seminaro metu akcentavo STT Korupcijos prevencijos valdybos pareigūnas Arūnas Staknys.
Korupcijos prevencija yra viena iš pagrindinių STT veiklos sričių.
Tokio pobūdžio seminarus STT pareigūnai artimiausiu metu planuoja surengti Utenoje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.
---------------------------------

Taigi  seminaro metu buvo aptariamos rizikingos korupciniu požiūriu savivaldybių įmonių veiklos sritys, analizuojama, kaip kurti antikorupcinę aplinką įmonėse, pasidalinama gerąja patirtimi, įmonėms siekiant skaidrumo, sąžiningumo ir viešumo.

     Betgi nuotraukoje antras iš dešinės yra Panevėžio miesto šilumos tiekėjo atstovas, kuris tikrai žino, kur jo vadovaujama įmonė atvira  šildymo sistema tiekia centralizuotai paruoštą karštą vandenį,   kur karštas vanduo ruošiamas daugiabučiuose namuose įrengtuose šilumos punktuose.

   Nors jis tai ir  žino, tačiau įmonė abiem  atvejais atvejais taiko centralizuotai paruošto karšto vandens kainą kaip centralizuotai paruošto karšto vandens tiekėjas.

    Betgi argi tai ne korupcija - taikyti nesuteiktos paslaugos kainą ???

   STT nuomone tai ne korupcija, nes kelintą kartą ji mūsų pateiktą informaciją ignoruoja.

   Betgi tikrai tarpe STT darbuotojų yra ne vienas, kuris gyvena daugiabučiame name ir moka už nesuteiktą paslaugą .....

   Kodėl moka ?? Ar ne todėl, kad jiems tai yra naudinga ......
  O kadangi STT, kaip valdžios institucija,  ignoruoja pranešimus, ir ne tiktai pranešimus, bet ir dokumentų kopijas, patvirtinančias korupciją, tai, vadovaujantis sveiko proto logika kas iš to  seka ......???


O jeigu Panevėžyje seminare kovoti su korupcija mokė STT darbuotojas, pats mokantis tą korupcinį mokestį, tai vadovaujantis sveiko proto logika, kas iš to seka ???


Toliau kaip kovoti su korupcija STT mokys Utenoje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Todėl patarimas STT - seminarams, kaip kovoti su korupcija,   vadovauti būtinai pavesti tiems STT darbuotojams, kurie moka korupcinį neteikiamos paslaugos mokestį, kad jie pasidalintų "gerąja savo patirtimi " .....




v

2017 m. balandžio 13 d., ketvirtadienis

Vidaus reikalų ministras prisiėmė personalinę atsakomybę už kiekvieną nusikaltimą, kuriam būtų už kirstas kelias, jeigu tinkamai veiktų apylinkės inspektorių institutas.

Kastytis Braziulis taip vadinamoje "Policijos reformoje" įžiūri dvi klaidas:


1.Apylinkės inspektorių atsisakymas. 

Policijos vadovas radijo laidoje juos pavadino sovietiniu palikimu, kuris neatitinkąs šiandieninių iššūkių. Policijos vadovo pavaduotojo įsitikinimu, reikia žiūrėti į Europą.

Apylinkių inspektorių pagrindinė užduotis buvo užtikrinti visuomenės ir kiekvieno jos nario saugumą tam tikroje teritorijoje.

Jis prižiūrėdavo, kad šioje teritorijoje nebūtų vykdomi nusikaltimai, o jei jie yra vykdomi, kad būtų laiku nustatyti ir išaiškinti.

Jis taip pat vykdė efektyvų prevencinį darbą, kurio pagalba iš anksto atgrasindavo potencialius nusikaltėlius nuo nusikaltimų.

Apylinkių inspektorių darbo esmė buvo tiesioginis bendravimas su žmonėmis.

Jis nuo ryto iki vakaro vaikščiodavo savo teritorijoje, diskutuodavo su jos gyventojais, spręsdavo problemas, padėdavo žmonėms tvarkyti įvairius reikalus, konsultuodavo juos teisės klausimais.

Apylinkės inspektorius būdavo kaip tvarkos prižiūrėtojas, turintis valstybės suteiktus įgaliojimus tam tikroje bendruomenėje.

 Jį visi žinojo.

Jis žinojo visus – kas kaip gyvena, kas turi problemų, kas su kuo pykstasi, kas kur dirba, kas geria ir muša savo žmoną ar vaikus, kas pilstuką pardavinėja, kas atvyko gyventi į jo prižiūrimą teritoriją, kokios šeimos ar teritorijos vietos yra pavojingos.

Kėdainių monstro, užmušusio ketverių metukų berniuką, istorijoje yra vienas epizodas, kuris atskleidė šį policijos reformos trūkumą.

Vaikų darželio auklėtoja pastebėjo, kad vaiko galvoje yra guzas.

Vaikas atvirai papasakojo, kad jį muša patėvis.

 Auklėtoja kreipėsi į policiją, informavo vaiko apsaugos tarnybos darbuotojus. Ji ėmėsi priemonių vaikui padėti, darė ką galėjo.

Policija pradėjo tyrimą: iškvietė auklėtoją, vaiką, jo mamą į apklausą.

Mama viską neigė ir sakė, kad vaikas susižalojo netyčia, užsikabino ir nukrito.

Vaikas taip pat viską neigė ir tvirtino, kad mama teisybę kalba.

Negi jis prieštaraus mamai?

Policininkas nutraukė ikiteisminį tyrimą.

 Problema išspręsta.

Apylinkės inspektorius būtų nuėjęs pas vaiko kaimynus Oną, Petrą ir Stasį bei jų paklausinėjęs, kaip gyvena ta šeima.
Gal jie yra ką keisto pastebėję?

Gal patėvis muša žmoną ir vaiką?

Duodu jums šimtą procentų, kad jis būtų sužinojęs beveik viską, ir į policijos nuovadą būtų parsinešęs pakankamai įrodymų, kad vaiką reikia gelbėti.

Taigi apylinkės inspektorių panaikinimas yra didelė klaida.


2. Kriminalistų, agentūrinio darbo profesionalų, sumažinimas.

 Kriminalistai dirbo tiesiogiai su potencialiais nusikaltėliais ar nusikaltėliais, juos prižiūrėdavo, rinkdavo informaciją.

 Jie siekė laiku sužinoti apie potencialių nusikaltėlių bandymus daryti nusikaltimą ir nuo jų atgrasinti arba užkardyti jų veiksmus, o juos pačius patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Viena iš pagrindinių kriminalistų darbo priemonių buvo agentūra.

 Kiekvienas kriminalistas privalėjo turėti ne mažiau penkių agentų nusikalstamo pasaulio gretose.

 Šie jiems teikdavo informaciją apie potencialius nusikaltėlius, jų planus, norus, ryšius, veiklą.

Kriminalistai agentų pagalba ne tik informaciją rinko, bet ir siekė paveikti nusikaltėlius, kad šie nedarytų nusikaltimų ir apskritai atsisakytų nusikalstamos veikos, nes vis vien bus išaiškinti ir nuteisti.

Kriminalistai nusikalstamo pasaulio grupuotėje turėdavo kelis agentus ir iš anksto žinodavo, ką grupuotė rengiasi daryti, kuo ji užsiima, kiek joje yra narių.

 Kriminalistai, gavę informacijos iš agentų, galėdavo pradėti slaptus operatyvinius tyrimus nusikaltėlių atžvilgiu, klausytis jų telefoninių pokalbių, skaityti jų susirašinėjimus, sekti juos fiziškai ir kitais būdais rinkti jų nusikalstamos veikos įrodymus.

Tiesiog protu nesuvokiamas dalykas, kai iš kalėjimo anksčiau laiko paleistas nusikaltėlis įvykdo dar vieną žiaurų nusikaltimą.

 Kažkas jį turėjo prižiūrėti, kažkas turėjo su juo dirbti, tikrinti jo veiklą, ryšius, jų pobūdį. Jei šį nusikaltėlį būtų pavesta prižiūrėti kriminalistui, nusikaltimo greičiausiai nebūtų.

Kriminalistas būtų šio asmens aplinkoje įsigijęs agentą ir iš jo nuolat gavęs informaciją apie nusikaltėlio planus, veiksmus bei įtartinus ryšius.

 Kriminalistas taip pat būtų kreipęsis pagalbos į apylinkės inspektorių ir paprašęs jo atkreipti didesnį dėmesį į anksčiau laiko paleistą nusikaltėlį ir prižiūrėti jį, nes jis vis dar yra pavojingas visuomenei.
-----------------------------------

  Mūsų nuomone, K. Braziulis rašo, kaip turėjo būti, deja taip jau ir iki „reformos“ nebebuvo, nes policijos inspektorių institutas vegetavo, nes jų darbo vieta buvo rajonuose, o ne seniūnijoje ....

 Dabar  gi „Policijos reforma“ padarė taip, kad ir to nebeliko.

Galima dar būtų patikėti, kad „Policijos reformą“ policijos vadai nukopijavo nuo ten,

  kur parlamentus saugo neginkluoti pareigūnai, o juos peiliais, kaip kiaules, skerdžia   „teroristai“;

kur   „teroristai“,  užėmę klubą  gali 1,5 valandos žudyti žmones, kol policija pagaliau susigriebia juos nukauti;

kur tuo metu, kada klube žudomi žmonės, gatvėse patruliuoja ginkluoti kareiviai, tačiau jie be įsakymo negali nieko daryti, nei "teroristu" pulti, nei ginklus paskolinti policijos pareigūnams,

 kur automobiliais traiškomi žmonės,

kur sprogdinami futbolistai ...


    Betgi mes  gavome ministerijos atsakymą dėl taip vadinamos „Policijos reformos“ ,   iš ko supratome, kad iš esmės vertinti „Policijos reformą“ nesirengiama, nors ministras, prieš užimdamas savo postą,   vienu pirmųjų savo, kaip ministro, darbų   įvardijo būtinybę iš naujo įvertinti policijos reformos tikslingumą ir naudingumą.

  Taigi yra, kaip yra -  „Policijos reforma“ tik laikinai, žodiniu ministerijos parėdymu, buvo pristabdyta, ir  vėl  pradėta  vykdyti....

Taigi šiuo metu atkurti policijos apylinkės inspektorių institutą neplanuojama, o vykdyti bendrąją prevenciją, kuri apima ir gyventojų konsultavimą, bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis, valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kitais asmenimis, gyventojų savisaugos iniciatyvų palaikymą, policijos rėmėjų bei jaunųjų policijos rėmėjų veiklos organizavimą, yra įgalioti bendruomenės pareigūnai    - vienas ant keturių, penkių seniūnijų ...

Taigi   VRM Viešojo valdymo tobulinimo grupės posėdyje nutarta, kad Policijos departamentas prie VRM kas ketvirtį pristatys VRM tarpinius pertvarkos rezultatus, derins tolesnius veiksmus su VRM ir tarsis su socialiniais partneriais. (Kaimo visuomenė reikia suprasti ne socialiniai partneriai. Reikia suprasti, kad policija dirba ne žmonėms, o ar tai savo malonumui, ar tai kieno tai interesų labui ..) 

Taigi VRM ir toliau vertins policijos veiklos organizavimo pakeitimų poveikį policijos veiklos rezultatams ir kokybei bei viešojo saugumo būklei ir prireikus priims atitinkamus sprendimus, 

Taigi jau taip išeina, kad Vidaus reikalų ministerijai ar tai   žmonių aukų dar per mažai ...   arba laikoma, kad jos neturi poveikio policijos veiklos rezultatams ir kokybei, bei viešojo saugumo būklei ...


 Tokiu būdu vidaus  reikalų ministras prisiėmė personalinę moralinę atsakomybę už kiekvieną nusikaltimą, kuriam būtų už kirstas kelias, jeigu tinkamai veiktų apylinkės inspektorių institutas.

.
******************************** 
P.S.
Prezidentė, kuriai yra atskaitingas Policijos generalinis komisaras,  tyli ......

Ji jaučiasi saugi ir savimi yra patenkinta ....

Kaip sakoma, tyla gera byla, kada  liaudis už tai myli .....

...
  

2017 m. balandžio 12 d., trečiadienis

Tokia valstybė yra vienintelė ko gero kone visame pasaulyje. ....




Seimas po pateikimo pritarė siūlymui apkarpyti Nacionalinės žemės tarnybos   funkcijas, perduodant savivaldybėms valstybinės žemės valdymą.

 Prezidentė tam nepritaria motyvuodama korupcijos pavojumi.

Pažymėtinam, kad žemės valdymo perdavimo iniciatorius yra senas liberastas Simonas Gentvilas, kuris, matote, susirūpino žemės reforma.

Galima būtų sutikti su Prezidentės nuomone, tačiau yra vienas BET...

O tas BET tame, kad vietinės savivaldos Lietuvoje tai nėra.

Vietinė savivalda Lietuvoje buvo panaikinta 1994 07 07 priėmus naują Vietos savivaldos įstatymą ...

O 1999 10 01 Seimas ratifikavo Europos vietos savivaldos chartiją, kurioje nustatyta:

kad savivaldos institucijos yra bet kurios demokratinės santvarkos pagrindas,

kad piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – vienas iš demokratijos principų, kuriuos pripažįsta visos valstybės, Europos Tarybos valstybės narės

kad tik vietos valdžios institucijos, turinčios realius įsipareigojimus, gali garantuoti veiksmingą ir tiesiogiai su piliečiais susijusį valdymą,

kad viešas pareigas pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai piliečių esantys vietinės valdžios organai.


T. y. Europos vietos savivaldos chartija nustato, kad Lietuvoje vietinė savivalda turi prasidėti nuo seniūnijų.

Betgi to nėra, betgi tai visiškai nerūpi ES biurokratams, kuriems yra svarbiau, kad ištvirkėlių būriai netrikdomi  lakstytų gatvėmis, o ne demokratinės santvarkos pagrindas – vietinė savivalda.

Na o kas liečia Žemės reformą, tai ją būtina vadinti tokiu vardu, kad ji atitiktų tikrovę:

ŽEMĖS REFORMA BE SERVITUTŲ, SU LAIKINAIS ŽEMĖS PLANAIS.

Žino apie tai Prezidentūra, žino apie tai valstiečiai ...

O  tie žemės savininkai, kuriuos tai liečia, arba nežino, o kad ir žino, yra  perdaug toli nuo valdžios, kad ką galėtų pakeisti,

Ir ką galima pakeisti, jeigu demokratinės valstybės pagrindų nėra, jeigu tokia valstybė yra vienintelė ko gero kone visame pasaulyje. ....

Ir kaipgi iš tokios šalies nebėgs žmonės ...
--------------------------------------------------
P.S.
Gavome tokią informaciją:

Kaip manote, kiek minimalių algų sudaro parlamentarų atlyginimas Lietuvoje
ir kitose šalyse?
O štai jums atsakymai kaip ant delno:

Malta 2,4
Liuksemburgas 3,8
Vengrija 4
Nyderlandai 4,4
Prancūzija 4,5
Belgija 5
Ispanija 5,9
Slovakija 6
Airija 6, 2
Didžioji Britanija 6,3
Čekija 6, 8
Portugalija 8,1
Slovėnija 8,8
Latvija 8,9
Graikija 10,2
Estija 12,1
Lenkija 12,7
LIETUVA 28.9

APSTULBOTE?  Kodėl ???

 Ne mūsų nacionalinių vertybių algos didelės, bet minimalus atlyginimas toks kaip ir dera bantustanui ...











*********************************
EUROPOS VIETOS SAVIVALDOS CHARTIJA
Įsigalioja 1999-10-01


Preambulė

Šį dokumentą pasirašiusios valstybės, Europos Tarybos valstybės narės,
atsižvelgdamos į tai, kad Europos Tarybos tikslas – glaudžiau suvienyti savo narių gretas, siekiant užtikrinti jų saugumą ir įgyvendinti kartu paveldėtus idealus ir principus,
atsižvelgdamos į tai, kad vienas šio tikslo įgyvendinimo būdų – susitarimai valdymo srityje,
atsižvelgdamos į tai, kad savivaldos institucijos yra bet kurios demokratinės santvarkos pagrindas,
atsižvelgdamos į tai, kad piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – vienas iš demokratijos principų, kuriuos pripažįsta visos valstybės, Europos Tarybos valstybės narės,
įsitikinusios, kad ši teisė tiesiogiai gali būti įgyvendinama būtent per vietos valdžios institucijas,
įsitikinusios, kad tik vietos valdžios institucijos, turinčios realius įsipareigojimus, gali garantuoti veiksmingą ir tiesiogiai su piliečiais susijusį valdymą,
žinodamos, kad vietos savivaldos apsauga ir stiprinimas įvairiose Europos šalyse yra svarbus įnašas į demokratiniais principais ir valdžios decentralizavimu grindžiamos Europos kūrimą,
tvirtindamos, kad šių tikslų realizavimas reikalauja garantuoti, kad egzistuotų vietos valdžia, suformuota iš demokratišku būdu sudarytų sprendimus priimančių institucijų ir galinti pakankamai savarankiškai prisiimti įsipareigojimus ir pasirinkti jų vykdymo būdus, priemones ir šaltinius jiems įgyvendinti,
susitarė:

1 straipsnis

Šalys įsipareigoja laikytis šių straipsnių taip, kaip to reikalauja šios chartijos 12 straipsnis.

I dalis

2 straipsnis
Vietos savivaldos konstitucinis ir teisinis pagrindas

Vietos savivaldos principą turi pripažinti šalies vidaus įstatymai, o kur būtina, ir konstitucija.

3 straipsnis
Vietos savivaldos sąvoka

1. Vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais.
2. Šią teisę turi tarybos ar susirinkimai, sudaryti slaptu balsavimu tiesioginių, lygių ir visuotinių rinkimų būdu laisvai išrinkti nariai, kurie gali turėti joms pavaldžius vykdomuosius organus. Ši nuostata neturi daryti įtakos galimybei piliečiams rinktis į susirinkimus, rengti referendumus ar naudoti bet kurią kitą tiesioginę piliečių dalyvavimo formą, kur tai leidžia statutas.

4 straipsnis
Vietos savivaldos įgaliojimai ir pareigos

1. Pagrindinius vietinės valdžios organų įgaliojimus ir pareigas nustato konstitucija arba statutas. Tačiau ši nuostata numato, kad pagal įstatymą vietinės valdžios organams gali būti suteiktos specialios paskirties įgaliojimai ir pareigos.
2. Vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi visišką laisvę vykdyti veiklą, susijusią su klausimais, kurie nėra išbraukti iš jų kompetencijos ar priskirti kitiems valdymo organams.

3. Viešas pareigas pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai piliečių esantys vietinės valdžios organai. Pareigų, perduodamų kitiems vietinės valdžios organams, apimtis turi atitikti užduoties apimtį ir jos pobūdį, taip pat efektyvumo ir ekonomiškumo reikalavimus.
4. Vietinės valdžios organams suteikiami pilni ir išskirtiniai įgaliojimai. Jų negali panaikinti ar apriboti kitas, centrinės ar regioninės, valdžios organas, išskyrus įstatymo numatytais atvejais.
5. Jei įgaliojimus deleguoja centrinės ar regioninės valdžios organas, tuomet vietinės valdžios organai turi teisę įgyvendinti juos savo nuožiūra kaip galima labiau atsižvelgiant į vietos sąlygas.
6. Prireikus su vietinės valdžios organais turi būti, kiek įmanoma, laiku ir tinkamu būdu konsultuojamasi planuojant ir sprendžiant visus, juos tiesiogiai liečiančius klausimus.

5 straipsnis
Savivaldybių teritorinių ribų apsauga

Savivaldybių teritorinės ribos negali būti keičiamos, iš anksto nepasitarus su visomis vietos bendruomenėmis ar nesurengus referendumo, kur tai leidžia statutas.

6 straipsnis
Savivaldos organų administracinė struktūra ir ištekliai, reikalingi vietinės valdžios organų užduotims įgyvendinti

1. Jeigu nėra kitų nurodytų statuto nuostatų, vietinės valdžios organai savarankiškai nustato savo vidinę administracinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų poreikius ir užtikrinančią veiksmingą valdymą.
2. Savivaldos organai turi sudaryti tokias darbo sąlygas, kurios leistų samdyti aukštos kvalifikacijos personalą, atsižvelgiant į jų nuopelnus ir kompetenciją; todėl dirbantiesiems būtina sudaryti galimybę mokytis ir tobulintis, gauti deramą užmokestį, daryti karjerą.

7 straipsnis
Vietinio lygio įsipareigojimų vykdymo sąlygos

1. Išrinktų vietinės valdžios organų atstovų pareigos leidžia jiems nevaržomai atlikti savo funkcijas.
2. Šioms pareigoms turi būti skirta atitinkama finansinė kompensacija už išlaidas, patirtas vykdant aptariamąsias pareigas, taip pat, esant reikalui, kompensacija už patirtus atlyginimo nuostolius ar atlyginimas už atliktą darbą ir atitinkama socialinė apsauga.
3. Statutas ar pagrindiniai juridiniai principai apibrėžia visas funkcijas ir veiklą, nesuderinamą su vietos valdžios išrinkto atstovo pareigomis.