2014 m. birželio 6 d., penktadienis

Žiniai "termofilams" ir "vieno vamzdžio galo specialistams" .....


LŠTA paruoštos ataskaitos už 2013 m. rodikliai. 

„Nuostolių dydis proc. vienam tinklų km.“(neskelbtas).

Jis pakankamai aiškiai apibūdina šilumos tinklų būklę, nes esant ilgiems tinklams nuostoliai dirbtinai uždidinami palyginus su sistemomis kur yra trumpos trąsos.
Eil.Nr.
Šilumos tiekimo įmonė
Tinklų ilgis ataskaitinių metų pabaigoje, km
Perdavimo techniniai nuostoliai, proc.
Nuostolių proc. 1 km tinklų ilgio
1
UAB "Vilniaus energija"
714,8
14,30
0,020
2
AB "Kauno energija"
469,6
17,68
0,038
3
AB "Klaipėdos energija"
245,1
12,70
0,052
4
UAB "Litesko"
330,3
17,08
0,052
5
AB "Panevėžio energija"
274,8
16,60
0,060
6
AB "Šiaulių energija"
146,8
18,30
0,125
7
UAB "Mažeikių šilumos tinklai"
47,4
17,00
0,359
8
AB "Jonavos šilumos tinklai"
62,9
18,49
0,294
9
UAB "Utenos šilumos tinklai"
51,1
15,43
0,302
10
UAB "Eenergija"
UAB "Prienų energija" Prienų rajonas
12,7
16,40
1,291
UAB "Prienų energija" Trakai
18,0
17,10
0,950
UAB „Akmenės energija“
20,6
9,50
0,460
11
UAB "Šilutės šilumos tinklai"
52,9
26,20
0,496
12
UAB "Elektrėnų komunalinis ūkis"
25,3
21,10
0,835
13
UAB "Tauragės šilumos tinklai"
34,8
15,90
0,457
14
UAB "Plungės šilumos tinklai"
24,6
19,40
0,790
15
UAB "Radviliškio šiluma"
25,0
17,80
0,711
16
UAB "Varėnos šiluma"
18,4
17,20
0,935
17
UAB "Raseinių šilumos tinklai"
23,1
16,00
0,693
18
UAB "Anykščių šiluma"
21,4
16,30
0,761
19
UAB "Kaišiadorių šiluma"
20,9
21,80
1,042
20
UAB "Fortum Švenčionių energija"
12,5
11,60
0,929
21
UAB " Šalčininkų šilumos tinklai"
17,9
21,25
1,184
22
UAB "Ignalinos šilumos tinklai"
13,3
14,10
1,060
23
UAB "Širvintų šiluma"
12,2
11,63
0,955
24
UAB "Šilalės šilumos tinklai"
14,4
15,22
1,056
25
UAB "Molėtų šiluma"
13,7
16,14
1,180
26
UAB "Fortum Joniškio energija"
10,4
14,00
1,341
27
UAB "Šakių šilumos tinklai"
8,2
15,40
1,878
28
UAB "Birštono šiluma"
10,2
18,20
1,784
29
UAB "Pakruojo šiluma"
8,5
15,60
1,836
30
UAB "Lazdijų šiluma"
8,0
15,60
1,939
31
UAB "Komunalinių paslaugų centras"
3,0
10,20
3,384
VISO (LŠTA nariai):
2772,8
15,87
0,195
32
VĮ "Visagino energija"
55,8
11,60
0,208
32
UAB "Skuodo šiluma"
11,3
22,70
2,006
33
UAB "Kretingos šilumos tinklai"
19,9
17,90
0,898
34
UAB "Nemenčinės komunalininkas"
20,6
13,80
0,670
VISO (kitos ŠT įmonės) :
107,6
13,01
0,613
IŠ VISO:
2880,4
15,75
0,211
_______


VIDUTINIS SĄRAŠINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS 2013
Eil. Nr.
Bendrovė
Darbuotojų skaičius
Viso
Iš jų pagrindinė veikla
Darbuotojų skaičiaus ir patiektos šilumos santykis
1
UAB "Vilniaus energija"
910
906
0,33
2
AB "Kauno energija"
565
514
0,39
3
AB "Klaipėdos energija"
399
396
0,43
4
UAB "Litesko"
499
499
0,63
5
AB "Panevėžio energija"
568
535
0,74
6
AB "Šiaulių energija"
275
230
0,58
7
UAB "Mažeikių šilumos tinklai"
92
88
0,57
8
AB "Jonavos šilumos tinklai"
96
81
0,65
9
UAB "Utenos šilumos tinklai"
80
74
0,52
10
UAB "Eenergija"
UAB "Prienų energija" Prienų rajonas
29
28
0,92
UAB "Prienų energija" Trakai
31
28
0,63
UAB „Akmenės energija“
70
36
1,20
11
UAB "Šilutės šilumos tinklai"
80
71
0,87
12
UAB "Elektrėnų komunalinis ūkis"
8
8
0,10
13
UAB "Tauragės šilumos tinklai"
90
90
1,19
14
UAB "Plungės šilumos tinklai"
55
48
0,77
15
UAB "Radviliškio šiluma"
63
57
1,00
16
UAB "Varėnos šiluma"
57
49
1,14
17
UAB "Raseinių šilumos tinklai"
75
70
1,53
18
UAB "Anykščių šiluma"
52
47
1,19
19
UAB "Kaišiadorių šiluma"
53
51
1,23
20
UAB "Fortum Švenčionių energija"
33
29
0,83
21
UAB " Šalčininkų šilumos tinklai"
56
43
1,42
22
UAB "Ignalinos šilumos tinklai"
53
46
1,73
23
UAB "Širvintų šiluma"
45
39
1,54
24
UAB "Šilalės šilumos tinklai"
35
33
1,22
25
UAB "Molėtų šiluma"
36
36
1,32
26
UAB "Fortum Joniškio energija"
21
17
0,83
27
UAB "Šakių šilumos tinklai"
44
36
1,78
28
UAB "Birštono šiluma"
22
22
1,00
29
UAB "Pakruojo šiluma"
36
27
1,98
30
UAB "Lazdijų šiluma"
48
45
2,62
31
UAB "Komunalinių paslaugų centras"
49
22
4,67
VISO (LŠTA nariai):
4625
4301
0,54
32
VĮ "Visagino energija"
212
120
0,70
32
UAB "Skuodo šiluma"
20
18
1,14
33
UAB "Kretingos šilumos tinklai"
72
66
1,51
34
UAB "Nemenčinės komunalininkas"
40
40
1,49
VISO (kitos ŠT įmonės) :
344
244
0,87
VISO:
4969
4545
0,55

Geriau nežinoti, kad .....



Ar žinote kad:

1. UAB „Lietuvos energija“ padalinys Kauno hidroelektrinė per metus pagamina apie 480 mln. kWh elektros energijos;
2. Kauno hidroelektrinės gamybos savikaina apie 2,5 ct/kWh;
3. Elektros kainą laisvoje rinkoje sudaro apie 15,9 ct/kWh. Tai yra kaina už kurią Kauno hidroelektrinė gali parduoti elektrą;
4. Tokiu būdu UAB „Lietuvos energija“ per metus uždirba apie 67 mln. Lt papildomo pelno vien iš Kauno HE veiklos
5. Jei valstybės valdoma įmonė šią naudą atiduotų valstybės reguliuojamų kainų vartotojams, elektros kaina sumažėtų apie 2,5 ct/kWh

Ar žinote kad:

1. UAB „Lietuvos energija“ padalinys Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė per metus pagamina apie 700 mln. kWh elektros energijos;
2. Kruonio hidroakumuliacinė nakties metu pirkdama pigią elektrą rinkoje (po 10-11 ct/kWh), dienos metu gali pagaminti pikinę energiją už 15-16 ct/kWh;
3. Piko metu elektros kaina biržoje sudaro vidutiniškai per metus 24 ct/kWh;
4. Tokiu būdu UAB „Lietuvos energija“ per metus uždirba apie 63 mln. Lt papildomo pelno vien iš Kruonio HAE veiklos
5. Jei valstybės valdoma įmonė šią naudą atiduotų valstybės reguliuojamų kainų vartotojams, elektros kaina dar papildomai sumažėtų apie 2,4 ct/kWh

Išvada peršasi pati savaime:

Jei valstybės valdoma įmonė Kauno HE ir Kruonio HAE naudą atiduotų valstybės reguliuojamų kainų vartotojams, elektros kaina dar papildomai sumažėtų apie 4,9 ct/kWh



Kodėl dabar valstybės valdoma įmonė nesidalina nauda su vartotojais ir kodėl ji turėtų pakeisti savo taktiką atėjusi į šilumos ūkį?
***************************************** 
LŠTA informacija


2014 m. birželio 4 d., trečiadienis

.Vyriausybė posėdyje iš esmės pritarė .........

Šilumos ūkio įstatymo pataisos skatins efektyviau naudoti energiją




T. Urbelionio (BFL) nuotr.


Vyriausybė posėdyje iš esmės pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms ir teiks jas Seimui.

Pataisomis siūloma nustatyti, kad maksimalias metines šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgdama į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytus energinio efektyvumo didinimo tikslus ir uždavinius. 


Šios normos būtų taikomos nustatant neefektyviai energiją vartojančius daugiabučius namus.

Taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdančioji institucija turi teisę įpareigoti daugiabučio namo, kuriame 20 proc. viršyta maksimali metinė šilumos suvartojimo norma, bendro naudojimo objekto valdytoją per 24 mėnesius parengti ir įgyvendinti energijos vartojimą mažinančias priemones, kurios leistų sumažinti šilumos suvartojimą ne mažiau kaip iki nustatytos šilumos suvartojimo normos.


 Be to, už nustatytų reikalavimų nesilaikymą numatyta atsakingų asmenų atsakomybė Statybos įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Siūloma, kad maksimalios šilumos suvartojimo normos būtų nustatomos nuo 2015 m. sausio 1 d., o butų ir kitų patalpų savininkai būtų įpareigojami įgyventi šilumą taupančias priemones ne anksčiau kaip nuo 2016 m. sausio 1 d. 


Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti butų ir kitų patalpų savininkų teisę susipažinti su pasikeitusiu reguliavimu ir įvertinti faktinį pastatų šilumos energijos suvartojimą.

************************************************
BUITINIŲ    VARTOTOJŲ    SĄJUNGA
Nepriklausoma  visuomeninė organizacija
Visuomenės informavimo priemonės valdytoja
                        Kodas 300572367;  Žirmūnų g. Nr. 104-106 , Vilnius, 09121  8-686-65887,8-5-2764865,antanas1940@gmail.com ,     http://krantai.blogspot.com

Energetikos ministerijai                                                 2014- 05 - 18   Nr.  A-114
  Žiniai :Vyriausybei
             Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
          
DĖL DAUGIABUČIO NAMO MAKSIMALIŲ ŠILUMOS SUVARTOJIMO  NORMŲ

Šilumos ūkio įstatymas nustato:


1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato ir prireikus pakeičia maksimalias šilumos suvartojimo daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti normas.
 Šios normos skelbiamos viešai.

Jos taikomos daugiabučiuose namuose, kurie energiją vartoja neefektyviai ir neatitinka privalomųjų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų.

Vyriausybės įgaliota institucija nustato, ar daugiabučiame name energija vartojama efektyviai ir (ar) yra tenkinami privalomieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai.

 Ryšium su tuo 2013-03-12  LR Vyriausybę raštu Nr. A-30 prašėme informacijos:

Ø  Kuri Vyriausybės įgaliota institucija  privalo nustatyti, ar daugiabučiame name energija vartojama efektyviai ir (ar) yra tenkinami privalomieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai.

           Į tai, Vyriausybei pavedus,  gavome Energetikos ministerijos 203 04 09 atsakymą   Nr. (17.3-16)3-1355:



      Deja  Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 243 patvirtintose  VALSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI TEIKIMO IR INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO NUSTATYMO TAISYKLĖSE nuorodos, kokia gi  Vyriausybės įgaliota institucija,   pritaikydama maksimalias šilumos sunaudojimo normas,privalo nustatyti, ar daugiabučiame name energija vartojama efektyviai ir (ar) yra tenkinami privalomieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai“  nesugebėjome surasti.

       Ryšium su tuo, Visuomenės informavimo įstatymo   visuomenės informavimo priemonėms nustatytais terminais, pakartotinai  prašome informacijos:

Ø  Kuri Vyriausybės įgaliota institucija,  pritaikydama maksimalias šilumos sunaudojimo normas,  privalo nustatyti, ar daugiabučiame name energija vartojama efektyviai ir (ar) yra tenkinami privalomieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai.


Buitinių vartotojų sąjungos  prezidentas                   Antanas Miškinis
******************************************************************************************


Atsakymo dar negavome ...............





2014 m. birželio 1 d., sekmadienis

Seimo pirmininkė turėtų iš esmės įvertinti Vyriausybės veiksmus ..;.


Lietuvos vyriausybė pranešė:

Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio pertvarkos projektai pripažinti svarbiais valstybės ekonomikai
2014-05-28


Vyriausybė Vilniaus ir Kauno miestų šilumos ūkio modernizavimo projektus pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais, nes jų įgyvendinimas leis apie 30 proc. sumažinti šilumos kainas didmiesčių gyventojams ir įmonėms, taip pat užtikrins skaidrią, darnią ir socialiai atsakingą energetikos ūkio plėtrą.

Projektus įgyvendinti pavesta valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, UAB.

„Vilniaus ir Kauno miestų centralizuotos šilumos tiekimo ūkio modernizavimo projektai, įrengiant komunalinių atliekų ir biokuro kogeneracines elektrines, didins tiesioginį valstybės ir jos valdomų bendrovių dalyvavimą šilumos energijos gamybos veikloje. Didžiausią naudą pajus galutiniai vartotojai, kadangi bus siekiama sumažinti šilumos kainas Vilniuje ir Kaune, taip pat būtų gaminama daugiau konkurencingos vietinės elektros energijos. Didesnis valstybės dalyvavimas įgyvendinant strateginius projektus šilumos ūkio sektoriuje yra šios Vyriausybės prioritetas ir svarus indėlis skaidriai, darniai ir socialiai atsakingai energetikos ūkio plėtrai“, – teigia Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Įgyvendinus projektus ir įrengus vietinius bei atsinaujinančius išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, jų pagaminamos šilumos energijos kiekis sudarys apie 60 proc. Vilniuje ir Kaune esančio šilumos poreikio. Dėl mažesnės vietinio kuro kainos ir didesnio efektyvumo, vertinama, kad šilumos energijos gamybos kainos Vilniuje ir Kaune galėtų mažėti iki 30 proc., lyginant su pastaraisiais metais taikyta vidutine šilumos gamybos kaina.

Įrenginių elektrinė galia sudarys iki 145 megavatų (MW) Vilniuje ir iki 53 MW Kaune, papildomai tai leistų pagaminti iki 1,1 teravatvalandės (TWh) vietinės elektros energijos per metus.

„Projektai bus finansuojami iš ES struktūrinių fondų. Dalyvauti projektų įgyvendinime bus kviečiamos savivaldybės ir privatūs partneriai, savo įnašais galintys prisidėti šilumos gamybai ar tiekimui reikiama infrastruktūra, technologijomis ar kitu turtu. Partnerių atranką numatoma vykdyti vadovaujantis skaidriais ir tinkamą konkurenciją užtikrinančiais principais“, – sako premjeras A. Butkevičius.

Įgyvendinti projektai taip pat mažins viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų poreikį, todėl stabilizuos ir neleis augti elektros energijos tarifui vartotojams. Naudojant atsinaujinančius ir vietinius energijos šaltinius būtų mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai ir prisidedama prie ES direktyvų įgyvendinimo.

Siekiant užtikrinti valstybės dalyvavimą strateginius projektus įgyvendinti pavesta valstybės valdomai įmonių grupei „Lietuvos energija“, UAB, kuri sukaupusi patirties šilumos ir elektros energijos gamybos veikloje ir yra finansiškai pajėgi vykdyti didelius investicinius projektus.

**************************************

   Tokiu būdu „Vyriausybė Vilniaus ir Kauno miestų šilumos ūkio modernizavimo projektus pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais, ir juos  įgyvendinti pavesta VALSTYBĖS VALDOMAI energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, UAB“.
    
Tačiau pažymėtina, kad  Lietuvos respublikos Seimo nutarimo
DĖL NACIONALINĖS ENERGETINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2 straipsnis nustato:

  Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei kiekvienais metais savo veiklos metinėje ataskaitoje informuoti Seimą apie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatų įgyvendinimą, vykdant penkerių metų Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planą ir programas.

  Betgi Vyriausybė iki šiol neparengė ir nepatvirtino NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2013–2017 METŲ PLANO .... ir  savo 2013 metų atskaitoje nenurodė, kad nevykdomi 2008-2012 metų PLANO punktai 1.11, 1.12 ...........

  Sumoje, vadovaujantis sveiko proto logika, galima teigti, kad Vyriausybė sąmoningai nevykdė Seimo pavedimo, neparengė ir nepatvirtino NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2013–2017 METŲ PLANO tikslu toliau stiprinti  Valstybinį oligopolinį gigantą Lietuvos energiją.

   Tokiu būdu  Vyriausybė,   deklaruodama  kovą su monopolijomis,  transformuoja  šalies energetinį ūkį  į valstybinį kapitalizmą  -  atgal į  sovietmečio laikus ... kaip sakydavo tais laikais - į šviesų komunizmo rytojų ....

   O kas iš to išėjo, akivaizdu ....

  Todėl, valstybinio intereso gynimo tikslu,  Seimo pirmininkė prašoma  imtis priemonių pagal savo kompetenciją iš esmės įvertinti tokius Vyriausybės veiksmus.
******************************************************
Priedas 1

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442

NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2008–2012 METŲ PLANAS
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Atsakingi vykdytojai ar savo iniciatyva priemones vykdantys asmenys
Priemonės vykdy­mo terminas, metai
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų
Lėšų poreikis, iš viso 2008–2012 metais, tūkst. litų
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų porei­kis, iš viso 2008–2012 metais, tūkst. litų
Pastabos

2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

pradžia
pabaiga
iš viso
iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
iš viso
iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
iš viso
iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
iš viso
iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
iš viso
iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

1.
I PRIEMONIŲ GRUPĖ. NAUJŲ ENERGETIKOS PAJĖGUMŲ PLĖTRA, ENERGIJOS GAMYBOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS
1.11.
Pastatyti 20 MW elektrinės galios ir 50 MW šiluminės galios kogeneracinę elektrinę Vilniuje, naudojančią netinkamas perdirbti energinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas
uždaroji akcinė bendrovė Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla
2008
2011
20000

170000

80000

277030



547030
0
NES 48 punkto 4 papunktis

1.12.
Pastatyti 15 MW elektrinės galios ir 50 MW šiluminės galios kogeneracinę elektrinę Kaune, naudojančią netinkamas perdirbti energinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas
akcinė bendrovė „Kauno energija“
2008
2011
1200

120000

126200

244200



491600
0
NES 48 punkto 4 papunktis