Vien tik skundų nagrinėjimas perspektyvų ką nors pakeisti neturi.

  

   Gavome vieno apskrities miesto   daugiabučių namų bendrijos  pirmininko raštą,  kuriame jis, bendrijos narių vardu, aimanuojadėl „didelių“ sąskaitų už šildymą.

   Kad šilumos tiekėjas, kuris nėra namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, kaip nors įtakojo šilumos sunaudojimą, ar klastojo sąskaitas ir pan., kaip įtaria bendrijos pirmininkas,  mes netikime.

 Mūsų turima informacija, už bendrijos pirmininko nugaros  stovi toks, taip vadinamas, “Markso diedukas“, 

   

amoralių žiniasklaidos priemonių ir tokios pat jas įtakojančios valdžios įtikintas, kad šilumos tiekėjai yra liaudies priešai ir kenkėjai.

 Deja tokių subjektų   nei įsitikinimų, nei protinių sugebėjimų jau nebepakeisi.

 Tačiau, mūsų nuomone, tiek Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kuri nagrinės šio bendrijos pirmininko skundą, tiek Valstybinės energetikos inspekcijos, kurių, kaip valdžios įstaigų, konstitucinė priedermė yra viešojo intereso gynimas, tokiais atvejais yra pareiga paaiškinti, kad šilumos tiekėjams   kaip nors didinti šilumos sunaudojimą,  nėra jokio intereso, nes šilumos kainos yra valstybės, per Šilumos ūkio įstatymą ir Kainų komisijos poįstatyminius teisės aktus, atitinkamai reguliuojamos.

  Ir būtų labai šaunu, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie atsakymo bendrijos pirmininkui  pridėtų Kainų komisijos atitinkamą išaiškinimą (1 priedas).

 

  Tą patį galėtų daryti ir Valstybinės energetikos inspekcijos inspektoriai, tikrindami vietose šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, ar šilumos vartotojų skundus.

  Be to šiam bendrijos pirmininkui derėtų priminti, kad jis vienkart yra ir šilumos vartotojas, ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, namo savininkų vardu sudaręs sutartį su šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju, į kurį visų pirma ir turėjo kreiptis.

 Kadangi, kaip galima spręsti iš laiško turinio, tiktai  šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas reguliuoja šilumos punkto darbą.  

 O Šilumos ūkio įstatymas nustato: „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais.“

 Sumoje akivaizdu, kad šiame daugiabučiame name šilumos ūkis, švelniai tariant,  nėra tinkamai prižiūrimas, o ir kitaip negali būti, kadangi bendrijos pirmininkas nesuvokia, kad jis yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas su atitinkamomis teisėmis ir pareigomis,  o ne tiktai butų savininkų „skundų dėžutė“ ....

 Nes Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nustato“

Asmuo, atsakingas už šilumos ūkį – pastato savininko arba valdytojo sprendimu ir sutartimi paskirtas asmuo, turintis techninį išsilavinimą, atestuotas darbo vietai ir turintis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) išduotą galiojantį pažymėjimą, suteikiantį teisę būti atsakingam už šilumos ūkį, už efektyvų, patikimą ir saugų įrenginių eksploatavimą.

  Už šilumos tiekėjui priklausančių,   atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų,  įrengtų daugiabučio pastato bendro naudojimo patalpose,  saugumą atsako   bendro naudojimo objektus administruojantis valdytojas.  

  Jeigu pastato savininkas ar valdytojas neturi atsakingo už šilumos ūkį asmens, leidžiama jo funkcijas perduoti atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui

     Akivaizdu, kad šios bendrijos pastate nėra atsakingo už šilumos ūkį, ir kad jo funkcijos neperduotos šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui.

 Lygiai taip pat akivaizdu, kad bendrijos pirmininkas nėra sudaręs bendrojo naudojimo objektų aprašo  pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą „Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinę (pavyzdinę) formą“, kuri bendrijoms privaloma nuo 2013 metų sausio 1 dienos.

 O šio aprašo sudėtinė dalis yra šildymo ir karšto vandens sistemos, ją detalizuojant iki radiatorių butuose galių, aprašas.

  O jeigu šildymo ir karšto vandens sistemos aprašo nėra, tai apie kokią gi tinkamą jos  priežiūrą galima kalbėti.

  Todėl Valstybinės energetikos inspekcijos tiesioginė pareiga yra atsakingai atlikti šios bendrijos (kuri yra jai gerai žinoma)  daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros patikrinimą, ir rezultatus paviešinti vietinėje rajoninėje spaudoje, kuri neabejotinai sutiks  tą padaryti.

 Vien tik skundų nagrinėjimas perspektyvų ką nors pakeisti neturi.

Skundų  rezultatai turi būti viešinami – tai taip yra akivaizdu, kaip du kart du  keturi ...

Tiktai ar ši aritmetika yra prieinama valdžios institucijoms ....????

  ********************************************************

1 priedas

Išaiškinimas dėl šilumos tiekėjo realizuoto šilumos kiekio ir pelno tarpusavio sąsajos

ttp://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=5959

Komisija, reaguodama į gaunamus vartotojų organizacijų paklausimus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsniu, teikia išaiškinimą dėl šilumos tiekėjų realizuoto šilumos kiekio ir pelno tarpusavio sąsajos.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, nuostatas,  Komisija, nustatydama šilumos tiekėjams šilumos bazines kainas (3–5 metams), nustato būtinąsias šilumos tiekimo sąnaudas: darbo užmokesčio, socialinio draudimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, gamybos ir perdavimo įrenginių remonto, turto eksploatavimo sąnaudas, mokesčių, bei kitas šilumai pagaminti ir patiekti vartotojams būtinas sąnaudas.

Šios sąnaudos yra sąlyginai pastovios, t. y. jas šilumos tiekėjai patiria nepriklausomai nuo to, kiek šilumos pagamina ir parduoda vartotojams.

Pabrėžtina, kad metinė pastoviųjų sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, yra fiksuotas dydis.

Nustatant vieno energijos vieneto kainą, metinė pastoviųjų sąnaudų suma yra dalijama iš prognozuojamo realizuoti šilumos energijos kiekio.

Realizuotos šilumos energijos kiekis priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant lauko temperatūrą, vėjuotumą, vartotojų skaičių (ypač didžiųjų vartotojų) ir vartojimo intensyvumą.

Todėl prognozuotas šilumos energijos realizacijos kiekis dažniausiai nesutampa su faktiniu šilumos energijos realizacijos kiekiu.

Atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų šilumos tiekėjo sąnaudų suma yra fiksuota (metų laikotarpiui) ir žinoma prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui, o faktinė realizuoto šilumos energijos kiekio apimtis yra žinoma jau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, Šilumos kainų nustatymo metodikos 115.1 punkte yra numatytas realizuotos šilumos kiekio pokyčio koregavimo koeficientas.

Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota.

Taigi, jei praėjusį ataskaitinį laikotarpį šilumos energijos buvo realizuota daugiau nei prognozuota, ir šilumos tiekėjas dėl to turėjo daugiau pajamų, šia papildoma pajamų suma yra mažinama šilumos tiekėjo per ateinantį laikotarpį dengtinų metinių sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, t. y. atitinkama dalimi mažinama ateinančio laikotarpio šilumos energijos kaina.

Apibendrinant konstatuotina, kad šiuo metu taikoma šilumos energijos kainodaros sistema užtikrina, kad šilumos tiekėjo pelnas nepriklauso nuo realizuoto šilumos energijos kiekio.

Kasmetinė šilumos energijos kainų perskaičiavimo procedūra užtikrina, kad šilumos tiekėjo realizacijai viršijus prognozuotą apimtį ir dėl to gavus papildomų pajamų, atitinkama apimtimi yra sumažinama šilumos energijos kaina ateinančiam laikotarpiui.

Informacija parengta 2011-05-23

Šiauliai nušluostė nosis šalies didmiesčiams ....

 Šiaulių miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų iniciatyvinė grupė paviešino savo poziciją dėl miesto šilumos ūkio tvarkymo (1 Priedas).

Ji žada stebėti  miesto valdžios veiklą, kaip ji  tvarko miesto šilumos ūkį, siekti, kad šiluma vartotojams būtų tiekiama mažiausiomis kainomis.

 Sumoje verta pasidžiaugti, kad tuo Šiauliai, kaip sakoma, nušluostė nosis šalies didmiesčiams, o ypatingai Vilniui, kur apstu „vartotojų teises ginančių visuomeninių organizacijų“.

Štai viena iš jų:

Vartotojų teisių gynimo asociacija "VIEŠASIS INTERESAS"
Laisvės pr. 60-1002, LT-05120 Vilnius
Tel. (8 5) 212 76 17, (8 611) 12002
El. p. maldeikiene@gmail.com
Direktorė Aušra Maldeikienė
Veiklos sritys: vartotojų viešojo intereso gynimas.

Ji įsteigta tikintis, kad jos vadovė paklius į Briuselį „atstovauti Lietuvos vartotojų interesus“ ...

Betgi į Briuselį ponia Aušra nepakliuvo, o ką veikia jos „Viešasis interesas“, siūlome pabandyti nustatyti ....

Taigi „vartotojų gynėjų“ apstu, kaip vištų ant mėšlyno, tiktai naudos iš jų, kaip iš ožio pieno ....

**************************************************************************** 

Kodėl vyksta „Žmonių protų žagintojų orgiją“........................

  Po Tomaševskio tradicinės  antilietuviškos akcijos europarlamente žiniasklaidos priemonėse pasirodė straipsniai, liaupsinantys Grybauskaitę, kaip ji šauniai „davė atkirtį“, žiebė“  pastarajam.

Kad Tomaševskiui visa tai, kaip sakoma, kaip nuo žąsies vanduo, aiškinti neverta.

 Verta tiktai pasvarstyti, kaip gi ši, akivaizdžiai Lietuvos valstybei priešiška, jėga atsidūrė Seime, kodėl ji nustūmė nuo politinės arenos pilietiškai nusiteikusias Lietuvos lenkų politines jėgas.

 Tai atsitiko ne be tuometinės  Lietuvos demokratinės darbo partijos, vėliau aneksavusios Socialdemokratų partiją, paramos, ...........

 Verta pasvarstyti, ir kaip gi Lietuvos valstybei priešiška partija atsidūrė šioje  valdančiojoje koalicijoje

Ir vėlgi ne be socialdemokratų pakvietimo.

Vertinant tai, kad D.Grybauskaitė formavo Vyriausybės sudėtį, vadovaujantis sveiko proto logika, ir blaiviu esamos situacijos vertinimu, darytina išvada, kad LLR pateko į koaliciją nebe jos pastangų.

Vertinant tai, kad  Prezidentė D.Grybauskaitė yra konservatorių „tėvuko“ projektas, darytina išvada, kad ir ši  partija prisidėjo prie LLRA patekimo į valdančiąją koaliciją.

 O kaip kitaip, jeigu ne tyčine provokacija galima pavadinti pastarojo pasisakymą Seime, suteikusį progą LLRA pasišalinti iš ją „kankinančio“ renginio.

Nes kažkaip tai nesimato, kad „tėvukas“ bent kiek tiek šalyje, tiek europarlamente gintų lietuvių teises Vilnijos krašte, kurie jie yra paversti tautine mažuma.

Galėtų gi jis paviešinti istorinę tiesą, kad Vilnijos krašte daugumą lenkiškai kalbančių sudaro prievarta nutautinti, ar nutautėję lietuviai, kad prieškaryje Vilnijos krašte buvo vykdoma žiauri antilietuvišką, nutautinimo  politika, visų pirma per bažnyčią ...

Galėtų, bet gi kad ko nėra, tai jau ir nėra, o kas yra, tai yra ....

Vertinant sumų sumoje esamą situaciją, darytina išvada, kad Lietuvos politinio teatro spektaklius stato itin talentingas  režisierius, o partijos yra tik šių spektaklių aktoriai.

O jeigu kuri partija, ar politikas  atsisako būti šių spektaklių aktoriumi, tai  nedelsiant patenka tarp  gerai užmaskuoto „velnių ir raganų malūno“ girnų  ....., arba jam paskelbiama žiniasklaidos priemonių blokada ...

Geras klausimas, o kaip gi pavadinti žiniasklaidos priemonėse varomą liaudies mulkinio kompaniją ???

Jos pavadinimą  pasiūlė žurnalistas Andrius Užkalnis savo straipsnyje www.lrytas.lt .

Taigi, pasak žurnalisto,  vyksta   žmonių protų žaginimo orgija.

Tikrai verta padėkoti  žurnalistui už  taiklų pavadinimą, tačiau, sprendžiant pagal jo straipsnio turinį, kas paneigs, kad ir  jis   pats yra tos pačios orgijos dalyvis....

Kaip galima suprasti, žurnalistas yra euro įvedimo šalininkas.

Tai štai politinis aktorius A.Butkevičius pažadėjo atsistatydinti, jeigu euras nebus įvestas.

Gerai, tarkime jis bus įvestas, o kas iš esmės dėl to pasikeis ???

Gal A. Butkevičius gali pažadėti, kad tada tie 3-5 milijardai iš viešųjų pirkimų nebebus pavagiami, gal šešėlinė   ekonomika bus ne 30 o bent jau 25 procentai, gal bent kiek žymiau sumažės korupcija, liberazmas, kosmopolitizmas, gal mažiau iš vakarų bus importuojama moralinės degradacijos kvaišalų ... ???

 Kurgi ne ......

  Tiktai išnyks dar vienas valstybingumo požymis, bus padarytas dar vienas žingsnis link asimiliacijos į moralinio blogio pritvinkusią imperiją.

Akivaizdu, kad visa tai yra naudinga,  mūsų Tautos ir Valstybės priešams, tiek  iš rytų, tiek  iš vakarų.

     Šioje vietoje, abu labu sutaria be problemų- nereikalinga nepriklausoma Lietuva, per stebuklą atgimusi 1918 metais pirmą kartą, ir dabar antrą kartą,  ir tiems, ir aniems.

Štai todėl    ir vyksta  „Žmonių protų žagintojų orgija“........................ 


.

Europarlamentas – sinekūra, ar tremties vieta ...????

  Šiandien vykusiame socialdemokratų tarybos posėdyje buvo patvirtintas partijos kandidatų į Europos parlamentą sąrašas:

Z.Balčytis,

V. Blinkevičiutė,

 J.Olekas,

G. Kirkilas,

 B.Vėsaitė,

J. Požėla,

R Motuzas,

J. Bernatonis,

I. Šiaulienė,

M.Pavilionienė,

ir t.t. viso 43 personos.

  Šiuo metu socialdemokratus ES parlamente atstovauja J.Paleckis, Z. Balčytis, V. Blinkevičiutė.

  O šiandien per Žinių radiją vienas politologas ES parlamentarystę prilygino sinekūrai.

 Ir kas paneigs, kad jis yra iš dalies teisus, tačiau teisus tik iš dalies.

 Pažiūrėkime  socdemų kandidatų sąrašo pradžią:

1. Z.Balčytis, - vienas iš  kandidatų į partijos pirmininkus.
2. V. Blinkevičiutė - A.Butkevičiaus ir D. Grybauskaitės nemėgstama.
3. J.Olekas, - vienas iš  kandidatų į partijos pirmininkus.
4. G. Kirkilas, - buvęs premjeras.
5. B.Vėsaitė – A.Butkevičiaus ir D. Grybauskaitės nemėgstama.

 Na argi ne  akivaizdu, kad kai kam  ES parlamentas tikrai tremties vieta, o kas dėl sinekūros, tai jau čia sąžinės reikalas.

 Štai vienas garsus liberastas, nieko ES parlamente neveikdamas, taupiai gyvendamas, ir vaikus  į mokslus išleido, ir savęs nenuskriaudė ...

O kas sąžiningai dirbo    nieko per daug nesutaupė.

 Viena tenka pažymėti, kad liaudis viso tai nesuvokia, ir mano, kad Z. Balčytis savo noru taip elgiasi.

 Nes štai kaip komentuoja situaciją vienas, matomai liberastinės konstrukcijos,   jaunuolis:  

Visuomet buvau uz socdemus, taciau po tokio ju kanditato sprendimo dalyvauti abejuose rinkimuose, nusivyliau. Tikrai agituosiu pries socdemu kanditata. Tik vsiskas bailys ir nevykelis, pasirenka abu rinkimu variantus ir viena is ju pirmuoju Nr sarase. Jis juk zino, kad prezidento jam nemtyti, tad jau is kart bega i kita silta vieta.GEDA. NEBALSUOKITE UZ BALCYTI. NEDUOK DIEVE TOKIO PREZIDENTO LIETUVAI. .

 

  Tuo tarpu tiek Z. Balčytis, tiek J. Olekas, tiek B. Vėsaitė, kaip sakoma, „turi stuburą“ ir   esamai  kvazilukašenkinei  sistemai yra svetimkūniai.

  Na o kas link A. Butkevičiaus, tai V. Andriukaitis per švelniai išsireiškė teigdamas, kad  premjeras ir ministrų kabinetas yra pernelyg nuolankūs prezidentės Dalios Grybauskaitės atžvilgiu.

 Nes kas paneigs,  kad faktiškai  „amorfinės konstrukcijos ir nuostatų “  Premjeras  iš esmės tapo  „plieninės magnolijos“   „kamerdineriu“ ......

 Vienkart argi ne akivaizdu, kad tiek Z. Balčytis, tiek J. Olekas, tiek B. Vėsaitė, iki to nenusileistų .....

  Labai senais laikais carai, sultonai, imperatoriai, konkurentams kapodavo galvas, sodindavo juos į kalėjimus, dabar gi, kaip matome, ne taip jau ir blogai su jais elgiamasi, bet iš esmės tai taip pat ...

***************************************

sinekūrà [lot. sine cura – be rūpesčio]:
1. tarnyba vid. amžių katalikų bažnyčioje, davusi pajamų, bet nereikalavusi eiti kokių nors pareigų ar bent būti paskyrimo vietoje;

 2*. gerai apmokama ir nereikalaujanti jokio darbo tarnyba

Vyriausybės žiniai – eilinis politinės korupcijos pavyzdys

 

 Prezidentūros inicijuota konkurencija karšto vandens tiekime baigėsi tuo, kad šilumos vartotojai už nesuteiktą karšto vandens tiekimo paslaugą  nuo kiekvieno karšto vandens kubo sumoka  po ~ 3 litus.

 

Atrodytų, kad Prezidentūra pasimokė ir, kaip sakoma, „toliau batsiuvys pyragų nebekeps ..“

 

Tačiau kur jau ten, Prezidentūra nedelsdama, kaip sakoma,  persimetė ant konkurencijos šilumos gamyboje.

Konkurencija tiek gamtoje, tiek versle yra sveikas ir sveikintinas dalykas, tiktai visų konkuruojančių sąlygos turi būti vienodos.

Betgi Šilumos ūkio įstatymas  buvo nustatęs, kad esant pagrįstam nepriklausomo šilumos gamintojo prašymui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros nepriklausomam šilumos gamintojui, jei nepriklausomas šilumos  gamintojas  centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galutinei tos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai.

.

O  Kainų komisija,   gavusi šilumos gamintojo prašymą  be jokio pagrindimo, nedelsdama skelbdavo jį nereguliuojamu,  motyvuodama tuo, kad jo gaminamas šilumos kiekis nedaro reikšmingos įtakos galutinei sistemos šilumos kainai .......

Tokiu būdu Kainų komisija pavertė niekine šią Šilumos ūkio įstatymo nuostatą,  nes  kiekvienas besikreipiantis buvo skelbiamas nereguliuojamu ...

Maža, to, ES ar valstybės paramą gavę šilumos gamintojai  tapdavo nereguliuojamais  ir maudėsi viršpelniuose.

Betgi įstatymo leidėjai gana greitai susigaudė, kad  tai yra visiškas nonsensas, o gal išsigando ES institucijų, ir Šilumos ūkio įstatymą atitinkamai pataisė – gavę paramą ar subsidijas nepriklausomi šilumos tiekėjai tampa reguliuojamais.

Betgi, kaip sakoma, verslas yra verslas, kad nepaimtų to, kas  po jo  kojomis mėtosi ...

Taigi atsirado  tokių, kurie nutarė gautą paramą sugražinti tikslu,  kad ir toliau būtų nereguliuojami.

Nors ir joks teisės aktas tokios situacijos nenagrinėja, Kainų komisija savo „žodiniu išaiškinimu“  tam pritarė ...

Tuo tarpu  Šilumos ūkio įstatymas nustato, kad reguliuojamais  tampa nepriklausomi šilumos gamintojai, kurie gamina daugiau  kaip 1/3  metinio sistemos šilumos kiekio ...

Tokiu būdu tiktai stebėk, kad  neparduotum daugiau kaip 1/3 sistemos šilumos kiekio, ir maudykis viršpelniuose ....

Kaip rusai sako, anekdotas iš serijos ir tyčia nesugalvosi ....

Na o kas būtų, jeigu, tarkime, vienoje sistemoje atsiranda koks trejetas nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie  gamina po 30 procentų sistemos šilumos kiekio.

Kadangi pagrindinio šilumos gamintojo gaminamas šilumos kiekis itin  žymiai sumažėja, o pastoviosios sąnaudos (įrenginių remontas, amortizaciniai atskaitymai, nekilnojamo turto mokesčiai, atlyginimai, normatyvinis pelnas ir kt.) nemažėja, tai atitinkamai turi padidėti šilumos kaina – t. y. tuo pačiu ir nereguliuojamų šilumos tiekėjų viršpelniai ...

Tai paprasta aritmetika, o ne kokia nors aukštoji matematika ....

Žinoma galima tvirtinti, kad tiek įstatymų leidėjas, tiek prezidentūra su aritmetika, kaip sakoma, nedraugauja...

 Betgi yra ir kita nuomonė, kad tokios Šilumos ūkio įstatymo nuostatos priimtos ir patvirtintos tikslingai, nes jos tik patvirtina žiniasklaidoje sklandančią informaciją, kad ne kuris Prezidentės patarėjas yra ne kurio  šilumos gamintojo, kaip sakoma, STOGAS ...

Tokiu būdu sumoje:

Nauda, taip vadinamiems, nereguliuojamiems šilumos gamintojams akivaizdi ir pavydėtina.

Lygiai taip akivaizdu, kad šilumos vartotojams iš to naudos jokios .

Kad tokios  Šilumos ūkio įstatymo nuostatos yra įžūliai korupcinės,  galėtų patvirtinti  Specialiųjų tyrimų tarnyba, jeigu Prezidentūra leistų, arba Seimas paprašytų atlikti jų ekspertizę