Išaušo gražus pavasario po šalnos rytas.
Čiulba
paukščiai, išsiskiria garsus laukinių karvelių burkavimas.
Ir čia man į galvą ateina mintis, kaip jausis tokį
rytą kurtiniai Kapčiamiesčio veikiančiame poligone ...
Nes ketvirtadienį
Buratinų Seimas nubalsavo už Kapčiamiesčio
poligono įsteigimą.
Taigi, kas pasigailėjimo
neverti Buratinai, o kas Lietuvos piliečiai, galima pas tuo ir pasidomėti.
O vieningas
pozicijos ir opozicijos balsavimas prieš Valstybės interesą rodo, kad jų Karabasas
s yra vienas ir tas pats.
Todėl aš Dirbtinį intelektą paklausiau:
Kam naudingas būtent poligonas prie nedraugiškos valstybės sienos, pelkėtuose
miškuose netoli priešiškos valstybės
poligono? Tiesioginiais gynybos ir treniravimosi
tikslais prašu nemulkinti.
Ir štai ką jis atsakė:
Toks poligonas nėra statomas „dėl vaizdo“, net
jei vieta atrodo nepatogi ar mažai tinkama klasikiniam mokymui. Yra keli gana
praktiški (ir ne vien tik „tiesioginės gynybos“) motyvai:
1. Priešininko
stebėjimas ir signalų rinkimas
Artumas prie sienos leidžia nuolat stebėti, kas vyksta kitoje pusėje –
judėjimą, techniką, aktyvumą. Net jei oficialiai tai „mokymų zona“, realiai ji
gali veikti kaip platforma sensoriams, radarams, elektroninės žvalgybos
priemonėms.
2. Priešininko veiksmų „testavimas“
Periodiškai vykdomi mokymai arti sienos leidžia stebėti, kaip reaguoja kita
pusė: ar kelia pajėgas, kokiu greičiu, kokias procedūras naudoja. Tai vertinga
informacija be realaus konflikto.
3. Strateginis „triukšmas“ ir spaudimas
Net ir nedidelė infrastruktūra arti sienos verčia kitą valstybę skirti daugiau
resursų stebėjimui, laikyti pajėgas parengtyje. Tai klasikinis išsekimo ir
dėmesio skaidymo metodas.
4. Sudėtingo reljefo išnaudojimas specializuotam
parengimui
Pelkėti miškai nėra patogūs įprastai technikai, bet jie labai tinkami
specifiniams daliniams (žvalgybai, specialiosioms pajėgoms, dronų
operatoriams). Tokios vietos leidžia treniruotis „nepatogiomis“ sąlygomis,
kurios dažnai būna realiose operacijose.
5. Maskavimas ir išsklaidymas
Tankūs miškai ir pelkės gerai slepia infrastruktūrą nuo palydovų ar oro
žvalgybos. Tokiose vietose lengviau išskaidyti pajėgas, sandėlius ar techniką.
6. Politinė ir psichologinė žinutė
Poligonas arti sienos – tai ir signalas: „mes čia esame, matome ir galime
veikti“. Tai veikia ne tik karinį planavimą, bet ir visuomenės bei politikų
suvokimą abiejose pusėse.
7. „Buferinės“ veiklos zona
Net jei tai ne tiesioginė gynyba, tokia vieta gali būti naudojama kaip
pereinamoji zona įvairioms operacijoms – nuo logistikos iki rotacijos ar greito
reagavimo pajėgų dislokavimo.
Trumpai tariant, tokio poligono vertė dažnai yra
ne tame, kad ten „šaudoma“, o tame, kad jis leidžia rinkti informaciją,
formuoti priešininko elgesį ir palaikyti nuolatinį spaudimą.
--------------------------
Kad visų pirma JAV žvalgybos tikslams
skirtas poligonas tokioje vietoje, supratau iš to, kad į šalį atvykęs aukštas
JAV karininkas agitavo už poligoną šioje vietoje.
O kadangi
toje vietoje keli rezervatai ir buveinės, tai Dirbtinį intelektą pasiteiravau
apie poveikio aplinkai vertinimą (PAV).
Į tai gavau atsakymą
Trumpas atsakymas: oficialaus
poveikio aplinkai vertinimo (PAV) Kapčiamiesčio poligonui nėra, nes jis nebuvo
atliekamas.
Kas oficialiai
skelbiama
Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos
ministerija informaciją:
- PAV
nebuvo vykdomas, nes „jis nėra privalomas“
- Vietoje
to teigiama, kad:
- bus stebima
saugomų teritorijų būklė
- žala
(jei atsiras) bus kompensuojama įsteigiant kitas saugomas
teritorijas
Kokios
saugomos teritorijos patenka į poligoną
Pagal tuos pačius oficialius atsakymus, į
planuojamą teritoriją patenka:
- Krakinio
telmologinis draustinis
- Kuzapiškės
telmologinis draustinis
- Ančios
miško pušies genetinis draustinis
- Pertako
ornitologinis draustinis
- Pertako
biosferos poligonas
Ir pripažįstama, kad:
- didžiausia
įtaka tikėtina vienam iš jų (Krakinio) dėl
artumo šaudymo zonai
- kitų
poveikis prognozuojamas kaip „nežymus“
------------------------------------
Tą patį teigia ir Seimo narys Darius Gimžauskas, į kurio prašymą INAUGURUOTAS krašto apsaugos ministras neatsakė ....
Ir tai iš dalies galima suprasti, nes Simo
narys ne inauguruotas , neturi skeptro
ir vėliavos ....
Taigi man,
Lietuvos piliečiui pagal gimimą dar nepriklausomoje
Lietuvoje, teks tai pabandyti užžinoti – Ar Kapčiamiesčio
poligonui uvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, ar jis tokiais atvejais
pagal teisės aktus yra privalomas, ar teisės aktai nustato, kad jis
nereikalingas.
O į klausimą Kas naujo o JAV kare su Iranu?
Dirbtinis intelektas atsake:
Trumpai: ne, JAV ir Irano „pilno karo“ nėra (kaip, pvz., tiesioginio
didelio masto invazinio karo), bet yra labai rimtas ginkluotas konfliktas ir
eskalacijos etapas.
Tada Dirbtinį
intelektą paklausiau Kas naujo JAV stambioje karinėje operacijoje
prieš Iraną?
O ką jis
atsakė, jeigu domina, galite paskaityti:
Kas naujo JAV
stambioje karinėje operacijoje prieš Iraną?
Trumpas atsakymas: šiuo metu viešai
patvirtinta informacija rodo, kad JAV jau yra įsitraukusios į karinę operaciją
prieš Iraną, kuri per 2026 m. virto platesniu konfliktu, o naujausi pokyčiai
daugiausia susiję su smūgiais, eskalacija ir Persijos įlankos blokados grėsme,
o ne su „viena nauja atskira“ operacija.
Kas naujausio
vyksta JAV veiksmuose prieš Iraną
1. Operacija jau vyksta (nebe planavimas)
JAV kartu su Izraeliu nuo 2026 m. vasario pabaigos vykdo koordinuotus smūgius
Iranui, nukreiptus į karinius ir strateginius objektus.
Tai laikoma platesnio 2026 m. karo dalimi, o ne vienkartine akcija.
2. Smūgiai Irano teritorijoje ir regione
- atakos
prieš karinius objektus Irane
- oro ir
raketų smūgiai įvairiuose regionuose
- Irano
atsakomieji smūgiai JAV ir sąjungininkų bazėms
3. Didėjantis spaudimas per jūrų blokadas
Naujausi JAV veiksmai apima ir jūrų operacijas bei planus kontroliuoti
Hormūzo sąsiaurį, kad būtų spaudžiamas Iranas ekonomiškai.
4. Iranas atsako eskalacija
Iranas:
- atakuoja
JAV ir sąjungininkų objektus regione
- riboja
laivybą Hormūzo sąsiauryje (naftos transportui itin svarbus taškas)
5. Situacija išlieka nestabili
Konfliktas yra dinamiškas – vyksta periodinės atakos, pergrupavimai ir
diplomatiniai bandymai mažinti įtampą, tačiau „visiško karo sustabdymo“ nėra.
Esmė
Nėra vienos naujos „atskiros“ JAV operacijos – tai
tęstinė, jau kelis mėnesius vykstanti karinė kampanija prieš Iraną, kuri
dabar labiau pasireiškia:
- jūrų
blokados planais
- periodiniais
smūgiais
- atsakomosiomis
atakomis regione
Ir dar paaiškino::
- kiek
dienų pasaulis realiai galėtų išgyventi su naftos rezervais
- arba kas
nutiktų degalų kainoms Lietuvoje tokiu scenarijumi.
Gerai, pažiūrėkime praktiškai: kiek laiko
pasaulis galėtų „ištempti“, jei Hormūzo sąsiauris būtų rimtai sutrikdytas,
ir kas nutiktų degalų kainoms Lietuvoje.
🛢️ Kiek laiko
užtektų naftos atsargų?
Dauguma išsivysčiusių šalių turi strategines
naftos atsargas.
🌍 Pasaulis
- Vidutiniškai:
~30–90 dienų rezervai
- Kai
kurios šalys turi daugiau, kai kurios mažiau
👉 Tai reiškia:
- trumpalaikį
šoką galima „amortizuoti“
- bet
ilgesnis sutrikimas greitai tampa problema
🇪🇺 Europa
- ES šalys
privalo turėti ~90 dienų atsargų
- Tai
apima:
- naftą
- dyzeliną
- benziną
👉 Bet:
- atsargos
nėra „begalinės“
- jos
skirtos krizei suvaldyti, ne ilgalaikiam karui
🇺🇸 JAV
- Turi
vieną didžiausių pasaulyje strateginių rezervų
- Gali
stabilizuoti rinką trumpuoju laikotarpiu
📉 Kas nutiktų,
jei blokada tęstųsi?
1–2 savaitės
- degalų
kainos pradeda stabiliai kilti
- atsiranda
ribojimai kai kuriose šalyse (ypač pramonėje)
2–6 savaitės
- rezervai
pradeda mažėti
- kai
kurios valstybės:
- riboja
eksportą
- ar net
įveda laikinas kuro taupymo priemones
1–3 mėnesiai
- jei
situacija nesprendžiama:
- rimtas
ekonominis spaudimas
- recesijos
rizika kai kuriose ekonomikose
🇱🇹 Kas nutiktų Lietuvoje?
Lietuva yra ES energetikos sistemos dalis, todėl
poveikis būtų netiesioginis, bet realus.
⛽ Degalų kainos
- Benzinas
ir dyzelinas brangtų gana greitai
- Pagrindinės
priežastys:
- pasaulinė
naftos kaina
- transporto
ir perdirbimo sąnaudos
👉 Galimas
scenarijus:
- trumpuoju
laikotarpiu: +10–30% kainų šuolis
- jei krizė
gilėja: dar daugiau
🏭 Ekonominis
poveikis
- transporto
sektorius brangsta (logistika, kurjeriai, krovinių pervežimas)
- brangsta
prekės parduotuvėse (net jei tiesiogiai nesusijusios su nafta)
🚗 Vartotojams
- brangesnis
kuras
- didesnės
šildymo ir transporto išlaidos
- mažesnė
perkamoji galia (jei infliacija auga)
🧠 Esmė
- Pasaulis
turi ~1–3 mėnesių „pagalvę“
- Bet
rinkos reaguoja per valandas, ne per mėnesius
- Lietuva
nebūtų tiesiogiai „krizės centre“, bet jaustų kainų efektą labai
greitai
Įdomi informacija.
AtsakytiPanaikinti