Kaip įprasta dienos bėgyje kelis kartus skaitau per RSS gautas naujienas.
Taigi skaitau, kad atsižvelgdami į šių dienų orus, dar du
Lietuvos miestai nusprendė atnaujinti šildymą. Tai – Kretinga ir Širvintos.
Taip pat atnaujinamas šildymas ir daugiabučiuose.
Tie
daugiabučiai, kurių gyventojų dauguma (51 proc.) nuspręs, kad šildymas jiems
nėra reikalingas, gali kreiptis į „Širvintų šiluma“, kad būtų atjungtas
šildymas“,
Taip rašo Širvintų rajono valdovė Živilė Pinskuvienė.
Ikras ką jai padarys, jeigu Civilinis kodeksas nustato,
kad buitiniai vartotojai gali naudoti energijos tiek, kiek jiems reikia.
Taigi širvintiškiai gali tik padėkoti už tai, kad jų
valdovė bent tiek jiem leidžia.
Iš kur gi aplamai ar daugiabučių
namų butų savininkai žino savo teises,
ar žino, kad gali įsijungti šildymą kad ir vasarą........
Taigi jie skaito
panašią dezinformaciją ir ja tiki.
Arba štai kartas nuo karto pasirodo informacija apie
migrantų apgręžimą.
Skaitau, kad praėjusią
parą Lietuvos pasienyje su Baltarusija vėl buvo apgręžtas rekordinis skaičius –
48
Na ir kaip gi,
kokiu būdu jie buvo apgręžti ????
Pagal Valstybės
sienos apsaugos tarnybą štai taip
|
„Jie
atsinešė kopėčias, kurias atrėmė į Lietuvos pusėje įrengtą fizinį barjerą, t.
y. tvorą su viršuje pritvirtintu koncertinos ritiniu bei ant žemės šalia
tvoros į Baltarusijos pusę paklotą koncertinos piramidę. Į šią vietą iškart
buvo nukreiptos arčiausiai patruliavusios Kapčiamiesčio pasieniečių sargybos. Atėjūnai
sparčiai lipo atremtomis kopėčiomis ir perlipę tvorą su koncertina iš daugiau
kaip 4 metrų aukščio šokinėjo į Lietuvos pusę. Pasiekę žemę jie stengėsi
išsibėgioti į visas puses. Taip į
Lietuvą spėjo įsibrauti 21 migrantas, tačiau visus juos išgaudė itin
operatyviai į incidento vietą atvykę Kapčiamiesčio užkardos pareigūnai. Baltarusijos pusėje likę asmenys, nespėję
įšokti į Lietuvą, pačiupo kopėčias ir pasišalino į Baltarusijos gilumą |
betgi Ką nustato Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą
sienos perėjimą ???
O svarbiausia
tai, kad šie migrantai gali būti
apiplėšti ir dargi nužūdyti, ką patvirtiną kartas nuo karto rasti jų lavonai
...
Juk iš esmės jie yra už įstatymo ribų.
Ir dar daug dėmėtino nauhienose skirta Vatikano valstybės vadovo
rinkimams.
O mūsų kardinolai ir vyskupai taip nieko ir nepasako apie Bažnyčia kilusias
problemas.
Vaizdas toks, kad bus išrinktas popiežius pagal kardinolų
simpatijas, o ne pagal Bažnyčios ateities viziją.
O tuo tarpu Romos katalikų bažnyčia yra vienintelė tarp
daugybės judaizmo sektų, kur galioja kunigų celibatas, klesti pedofilija ir
sadomizmas.
Kas yra vienas su kitu susiję.
Ir vargu ar eilinis katalikas ką nors žino apie celibatą..
|
1022 metais popiežius Benediktas VIII uždraudė dvasininkams
tuoktis, o 1139 metais Laterano II
susirinkimas galiausiai nusprendė visus, priimančius
kunigystės sakramentą,
įpareigoti celibatui. Celibato laikymasis dar
kartą buvo patvirtintas 1545 m. Tridento
susirinkime. 1962–1965 m.
vykęs II Vatikano
susirinkimas nutarė sugrąžinti vedusiųjų diakonų tarnystę.[2 |
Nebūtų to celibato, netrūktų ir kunigų, baigtųsi kunigų ištvirkavimas.
O kunigų tikrai trūksta.
Štai pavyzdys Jūžintų bažnyčia
Rokiškio rajone , kurią administruoja Užpalių
(Utenos rajonas) kunigas . Jonas BUČELIS
****************************
Jūžintų šv.
arkangelo Mykolo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Jūžintų
miestelyje, prie Rokiškio-Užpalių kelio. Vėlyvojo klasicizmo stiliaus, turi ir
renesanso bruožų.
Bažnyčia yra vienintelė Baltijos šalyse, turinti celes
Istorija
Apie 1600 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima 1669 m. Jūžintų dvaro
savininkas Gediminas Rajeckas 1695 m. pastatė medinę bažnyčią, įkurdino
reguliariuosius atgailos kanauninkus.
Jiems 1695 m. dovanotas Nabagiškio palivarkas. Prie bažnyčios veikė šv.
Barboros brolija, 1761 m. suburta vienuolio kunigo Tado Plakevičiaus, kuris
parašė ir kelių leidimų sulaukusią „Patronkaj szciesliwos smerties Barboraj
Swentaj karunką“. 1783 m. įkurta parapija. Dvaro savininkas Mykolas Veisenhofas
(Weisenhof) 1792 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią.
Bažnyčia buvo pašventinta 1799 m. Šv. arkangelo Mykolo titulu. Rusijos
valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė. Spaudos draudimo metu Jūžintuose veikė
slapta mokykla. Mokykloje mokė Agota Raugytė ir Uršulė Raugytė, mokėsi 5
berniukai ir 6 mergaitės. Greta lietuvių kalbos nebuvo mokoma jokių kitų kalbų.
XIX a. pab. ir XX a. pr. Jūžintai – draudžiamos lietuvių spaudos platinimo
centras.
1915 m. bažnyčios varpai išvežti į Rusiją. Klebonas St. Žulys
(Jūžintuose, 1933–1944 m.) pastatė kleboniją, ūkinius trobesius, prieglaudą,
suremontavo bažnyčią, 1938 m. nupirko plieninį varpą. Vargonai remontuoti 1938
ir 1947 m. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia apnaikinta, 1958 m.
suremontuota.
1972–1986 m. bažnyčioje klebonavo Pabaikalės ir Bauskės tremtinys Antanas
Mitrikas.
Kultūrinė vertė
Didžiausio iš penkių altorių, pastatyto iš plytų, centre yra Švč. Jėzaus
Širdies, viršuje šv. arkangelo Mykolo paveikslai. Kiti altoriai – šv. Antano,
šv. Jurgio, šv. Barboros ir Švč. Mergelės Marijos. Jūžintų bažnyčia gali
didžiuotis garsiausio XIX a. Rokiškio krašto tautodailininko Jono Dagio darbais
ir labai senais 12 registrų vargonais.
Vienuolių celėse įkurtas tarsi
nedidelis muziejėlis, kuriame saugomi įvairūs liturginiai reikmenys,
maldynai, metalinių kryžių viršūnės, nuo sunykimo išgelbėtos skulptūrėlės.
Architektūra
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus (turi ir renesanso bruožų), bazilikinė,
stačiakampio plano (43×25×17 m), su bokšteliu ant kraigo, pastatyta iš molinių
plytų, yra sudėtingos kompozicijos. Aukštis iki bokšto viršūnės 35 m. Sienų
storis kai kur siekia iki 1,5 m
Bažnyčios išorė tinkuota ir baltai
dažyta.
Po bažnyčia yra du rūsiai, kuriuose sukaupta šiluma
žiemos metu specialiais kanalais paduodama į bažnyčią šilumai palaikyti.
Vakarinėje dalyje, už presbiterijos, yra laiptinė į bokšto pastogę,
kurioje yra aštuonios viena aukščiau kitos ankštos celės atgailautojams,
kuriose yra mažas langelis, asla.
Bažnyčios vidus 3 navų, skliautai cilindriniai, bažnyčioje yra penki
altoriai.
Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra mūrinė varpinė.
**
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą