Eilinė istorijos pamoka pasauliui

 

Prieš trisdešimt metų, 1994 m. gruodžio 5 d., Ukraina pasirašė „Budapešto memorandumą“.

Šis dokumentas turėjo garantuoti Ukrainos teritorinį vientisumą ir saugumą mainais už branduolinio ginklo atsisakymą. Memorandumas buvo pasirašytas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtine Karalyste ir Rusija kaip garantais

 

Ukraina, trečioji pasaulyje pagal branduolinio arsenalo dydį, atsisakė savo ginklų, tikėdamasi, kad šios valstybės užtikrins jos nepriklausomybę ir saugumą.

JAV įtikino Kijevą perduoti Rusijai branduolinį ginklą, paveldėtą iš SSRS.

Tuometinės Ukrainos vadovai priėmė šį sprendimą, remdamiesi Vakarų pažadais. Branduolinio nusiginklavimo procesas buvo pristatytas kaip žingsnis į taiką ir stabilumą Europoje.

Tačiau vėlesni įvykiai, ypač 2014 m. Krymo aneksija ir 2022 m. visapusiška Rusijos invazija, atskleidė, kaip šios garantijos buvo ignoruotos.

Atsargos buvo milžiniškos: apie 1900 branduolinių kovinių galvučių ir 2500 taktinių branduolinių užtaisų.

Tai buvo vienas didžiausių pasaulyje branduolinių arsenalų, kuris galėjo būti lemiamas saugumo garantas Ukrainai. Perdavus šį arsenalą Rusijai, Ukraina neteko strateginės atsvaros ir tapo pažeidžiama.

Ukraina taip pat perdavė Rusijai 575 X-22 raketas, sunaikino jų nešėjus – bombonešius Tu-22M3, o lėktuvus Tu-160 ir Tu-95 perdavė rusams.

Šie ginklai dabar naudojami prieš pačią Ukrainą. Tu-160 ir Tu-95 strateginiai bombonešiai, kurie buvo perduoti Rusijai kaip dalis branduolinio nusiginklavimo susitarimų, pastaruoju metu tapo pagrindiniais įrankiais Rusijos atakose prieš taikią Ukrainos infrastruktūrą.

 

Žmonės, kurie yra šioje nuotraukoje, sąmoningai ar nesąmoningai yra atsakingi už karą Ukrainoje, jos nukankintus žmones ir sugriautus miestus.

Budapešto memorandumo signatarai ne tik neįvykdė savo įsipareigojimų, bet ir užmerkė akis į Rusijos agresiją.

Jų veiksmai ir sprendimai atvėrė kelią Rusijos imperialistiniams planams bei šiandienos katastrofai, kurią išgyvena Ukraina.

 Šiandien galime kelti klausimą: ar tuometinis pasitikėjimas tarptautine bendruomene buvo klaida, už kurią Ukrainos žmonės moka krauju ir sugriautais miestais?

Tai rašo www.pozicija.lt , Nacionalinio susivienijimo žiniasklaidos priemonė straipsnyje  „Istorijos pamoka pasauliui“.

 

Vienintelė  žiniasklaidos priemonė  Lietuvoje, jei ne pasaulyje, paminėdamas šią Vakarų pasauliui gėdingą faktą, adekvatų  Miuncheno susitarimui  bei Molotovo – Ribentropo paktui ir pan.

 Straipsnio pabaigoje rašoma:

Budapešto memorandumas tapo skaudžiu įspėjimu visoms valstybėms, svarstančioms nusiginklavimą.  Jis parodė, kaip lengvai gali būti pamintos tarptautinės sutartys ir kaip pasaulinės galybės gali nepaisyti savo įsipareigojimų . Šiandien Ukraina kovoja ne tik už savo laisvę, bet ir už tarptautinės tvarkos, teisingumo ir pasitikėjimo ateitį.

 

Deja, deja, šis gėdingas aktas netapo įspėjimu, kad visiškai negalima pasitikėti NATO.

Ir kas liečia mūsų biedną liaudį, tai  ji nesuvokia, kad Ukrainos Krymo aneksija 2014 metais ir jos 2022 metų agresija  buvo bendras didžiųjų NATO valstybių ir Rusijos projektas, kurio tikslas Rusijos imperijos jos istorinių žemių susigražinimas, kaip ir Vakarų palaikomas palestiniečių genocidas, tikslu apvalyti Dievo išrinktai tautai jai Dievo  skirtą žemę nuo dabartinių tenai esamų chananiečių.

O kad tai sumoje p yra, kad tai yra nepaneigiama –užtenka pažvelgti į dangų, dangų, kur erdvėlaiviais  drauge skraido Rūdijos ir JAV kosmonautai.

Ne viename traukinio kupė, ar taksi važiuoja ....

Betgi kam to reikia, jeigu tiki, kad tave  saugo NATO skėtis.

Ir  taip  saugos tol, kol Lietuvai nutiks tai, kaip Gruzijai ..

----------------------

PS.

Būtina pažymėti, kad savo indėlį į Rusijos agresiją įnešė ir mūsų p.p.e., balsuodamas už sankcijas Baltarusijai ir tuo prisidėjęs netiesiogiai prie Bučos žudynių.

Ir tai yra nenuneigiamas, kol kas nutylimas faktas.

Juk  ne velti Vakarai Lietuvą vadina „šakalų valstybe“ ..