Ir susimasčiau, nes vaikystę praleidau kaime, o pastaruoju metu
jame ir gyvenu, galima sakyti, gamtoje šalia upė, miškelis, paupio pievos.
Tai ir galiu palyginti kaip buvo pokaryje ir kaip yra
dabar su laukiniais paukščiais.
Jei tada tik žinojau, kad yra toks paukštis gulbė, o i
šiandien per mano kiemą kasdien praskrenda kelios nebylės ir kelios
giesmininkės gulbės.
Tas pats ir su gervėmis – nuo pavasario aidi jų balsai.
Jeigu ir prie Smetonos ir pokaryje kaime buvo vienas
gandralizdis tai dabar kokie dešimt
užimti.
O kovai kaime atsirado kartu su kolūkiais ir kartu su
jais dingo ...
Žylių pokaryje
kažkaip tai nepastebėjau, dominavo žvirbliai.
Dabar gi lesinu pulkus įvairiausių zylių ir kitų mažų paukštelių.
Taigi akivaizdu, kad laukinių paukščių skaičius priklauso
nuo daugelio faktorių -nuo sąlygų sukti
lizdus, nuo mitybos bazės, nuo priešų kiekio. Ir t.t.
O straipsnyje rašoma:
Baltieji gandrai – vienas iš kaimo
kraštovaizdžio paukščių, kurių populiacija mažėja. Lietuvos ornitologų draugijos tyrimai rodo,
nuo 2000-ųjų iki 2022-ųjų sunyko daugiau nei pusė kaimo kraštovaizdžio
paukščių – varnėnų, pempių, dirvinių vieversių, karklažvirblių, šelmeninių
kregždžių, dagilių ir kitų. Ornitologų draugijos direktorius sako, tam didelę įtaką daro naikinamos buveinės – suartos pievos ir
naudojami herbicidai |
O apie gandrus tai
atskira kalba – gal jų populiacija ir kažkiek su mažėjo, tačiau šis
nacionalinis paukštis yra žiaurus
grobuonis –jis minta viskuo, kas gyvas irklą įveikti pagal jo jėgas –
paukštelių jauniklis, kiaušinius, kiškučius, driežus ir .t. t.
Na o varlės tai jo racione nedidelė dalis.
^tai kai tik gandras atskrenda prie mano tvenkinio, visos
varlės tuoj sušoka į vandenį, o pievose be vandens varlės negyvena.
Todėl reiktų įvertinti gandrų daromą žalą paukščiams, ir
žinduoliams, kurių buveinės randasi ant žemės.
O taip pat kokią tam įtaką daro gyvulių ganymas.
Ir dar vienas
momentas.
Sovietmečiu melioracija buvo vykdoma prasilenkiant su
sveiko proto logika.
Arė viską kur tik traktoriai priėjo.
Žemės dirbamos buvo daug, derliai maži..
Dabar plyti nedirbami plotai „žemės ūkio paskirties žemės“, kuriuos
gamta bando atsikovoti, bet valdžia jai neleidžia – baudžia žemės savininkus už
apleistą „žemės ūkio paskirties žemę“ .....
O kaip nekeista netrūksta duonos ir pyragų iš lietuviškų
grūdų. ir dar daug eksportuojama.
Tai kaip gi čia taip yra su tuo žemės ūkiu ir jo
problemom? ???
Ogi štai Seimas patvirtino žemės ūkio ministrą, buvusį
Skvernelio vyriausybės aplinkos ministrą – tikrą
myžnių, nes man teko su juo susitikti
ir tuo įsitikinti.
Ir esu įsitikinęs, kad ūkininkai mano nuomonei pritars.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą