2024 m. sausio 28 d., sekmadienis

Esu įsitikinęs, kad ūkininkai mano nuomonei pritars.

 

 Perskaičiau Godos Malinauskaitės ( LRT TV naujienų tarnyba, LRT) straipsnį ‚Po ūkininkų protesto – aplinkosaugininkų nuogąstavimai: dėl besitraukiančių pievų drastiškai mažėja paukščių‘

Ir susimasčiau, nes  vaikystę praleidau kaime, o pastaruoju metu jame ir gyvenu, galima sakyti, gamtoje šalia upė, miškelis, paupio pievos.

Tai ir galiu palyginti kaip buvo pokaryje ir kaip yra dabar su laukiniais paukščiais.

Jei tada tik žinojau, kad yra toks paukštis gulbė, o i šiandien per mano kiemą kasdien praskrenda kelios nebylės ir kelios giesmininkės gulbės.

Tas pats ir su gervėmis – nuo pavasario aidi jų balsai.

Jeigu ir prie Smetonos ir pokaryje kaime buvo vienas gandralizdis  tai dabar kokie dešimt užimti.

O kovai kaime atsirado kartu su kolūkiais ir kartu su jais dingo ...

 Žylių pokaryje kažkaip tai nepastebėjau, dominavo žvirbliai.

Dabar gi lesinu pulkus įvairiausių zylių ir kitų mažų paukštelių.

Taigi akivaizdu, kad laukinių paukščių skaičius priklauso nuo daugelio faktorių  -nuo sąlygų sukti lizdus, nuo mitybos bazės, nuo priešų kiekio. Ir t.t.

O straipsnyje rašoma:

Baltieji gandrai – vienas iš kaimo kraštovaizdžio paukščių, kurių populiacija mažėja.

 Lietuvos ornitologų draugijos tyrimai rodo, nuo 2000-ųjų iki 2022-ųjų sunyko daugiau nei pusė kaimo kraštovaizdžio paukščių – varnėnų, pempių, dirvinių vieversių, karklažvirblių, šelmeninių kregždžių, dagilių ir kitų.

Ornitologų draugijos direktorius sako, tam didelę įtaką daro naikinamos buveinės – suartos pievos ir naudojami herbicidai

 

 Betgi tiek  varnėnų, , dirvinių vieversių, karklažvirblių, šelmeninių kregždžių, dagilių pievos nėra jų buveinės.

 O apie gandrus tai atskira kalba – gal jų populiacija ir kažkiek su mažėjo, tačiau šis nacionalinis paukštis yra žiaurus grobuonis –jis minta viskuo, kas gyvas irklą įveikti pagal jo jėgas – paukštelių jauniklis, kiaušinius, kiškučius, driežus ir  .t. t.

Na o varlės tai jo racione nedidelė dalis.

^tai kai tik gandras atskrenda prie mano tvenkinio, visos varlės tuoj sušoka į vandenį, o pievose be vandens varlės negyvena.

Todėl reiktų įvertinti gandrų daromą žalą paukščiams, ir žinduoliams, kurių buveinės randasi ant žemės.

O taip pat kokią tam įtaką daro gyvulių ganymas.

 Ir dar vienas momentas.

Sovietmečiu melioracija buvo vykdoma prasilenkiant su sveiko proto logika.

Arė viską kur tik traktoriai priėjo.

Žemės dirbamos buvo daug, derliai maži..

Dabar plyti   nedirbami  plotai „žemės ūkio paskirties žemės“, kuriuos gamta bando atsikovoti, bet valdžia jai neleidžia – baudžia žemės savininkus už apleistą „žemės ūkio paskirties žemę“ .....

O kaip nekeista netrūksta duonos ir pyragų iš lietuviškų grūdų. ir dar daug eksportuojama.

Tai kaip gi čia taip yra su tuo žemės ūkiu ir jo problemom? ???

Ogi štai Seimas patvirtino žemės ūkio ministrą, buvusį Skvernelio vyriausybės aplinkos ministrą – tikrą myžnių, nes man teko  su juo susitikti ir tuo įsitikinti.

Ir esu įsitikinęs, kad ūkininkai mano nuomonei  pritars.

 

 

 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą