vartotojų federacija siūlo - o kaip pasielgs Vyriausybė ?

  

---------------------------------

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija. 

P A R E I Š K I M A S 

Dėl elektros rinkos liberalizavimo. 

2022 05 17 . Vilnius

Įsibėgėjusi elektros rinkos liberalizavimo kampanija kelia daug galvos skausmo vartotojams. Kokį tiekėją pasirinkti? kada tą daryti? 

fiksuotą ar kintamą tarifą? – tai kiekvienam eiliniam vartotojui iškylantys klausimai. Atsakymų į juos vartotojai palikti ieškotis pagal nuosavą pasaulio supratimą. Viskas ką jie gali rasti viešoje erdvėje – tai reklaminiai tiekėjų kvietimai ir valstybės institucijų raginimai daryti pasirinkimą kuo greičiau, nes vėliau bus tik blogiau. Ir sunku tuo nepatikėti, kada elektros kainos kyla greičiau negu vyturys į pavasario padangę.

Esminė to priežastis – dėl pandemijos ir karo Ukrainoje išsibalansavusios pasaulinės kuro ir energijos rinkos. Europos šalys apsisprendė kuo greičiau nebepirkti naftos ir dujų iš agresorės Rusijos ir skubiai ieško alternatyvų. 

Dėl to kuro ir iš jo pagamintos energijos kainos vidutinėje perspektyvoje gali tik didėti. Prie kainų didėjimo prisideda ir kaip reikiant įsisukusi infliacija, kurią savo ruožtu pakursto į visas puses dalijami pigiai pasiskolinti pinigai. 

Kad pasipriešinti šioms tendencijoms, reikalingos apgalvotos ir racionalios priemonės. To, deja nematyti. Pavyzdžiu gali būti elektros rinkos liberalizavimas.

Konstatuojame:

1) Liberalizavimas vykdomas ne vartotojų motyvavimo, o prievartinio nukreipimo būdu. Naudojamas motyvas – „lauksi ilgiau – bus blogiau“. Ar tai laisvas apsisprendimas? Laiku neapsisprendusieji pervedami į garantuoto tiekimo režimą, kuris negali tęstis ilgiau kaip 6 mėnesius. Po to elektros tiekimą galima išvis nutraukti, kas jau darosi panašu į žmogaus teisių pažeidimą.

2) Iš elektros tiekėjų konkurencijos savanoriškai pasitraukia valstybė ir visas elektros tiekimas perduodamas privačiam sektoriui. Ekonominis subjektas - valstybinė įmonė - siekia atsikratyti savo klientų, ko ekonomine logika paaiškinti neįmanoma. Turbūt laikomasi nuomonės, kad elektros tiekimas galimas vien tik privačiame sektoriuje, bet ar tai tiesa? Valstybinis restoranas ar valstybinis madų salonas išties būtų ekonominis absurdas, nes įtikti įnoringam kliento skoniui ir akiai reikia daug išmonės ir pastangų, kuo valstybinės įmonės išties nepasižymi. Bet kokios išmonės reikia vienam neišmoningam produktui - elektrai - pirkti vienoje biržoje? Kodėl to negali daryti valstybinė įmonė?

3) Tiekėjo pasirinkimas organizuotas greituoju būdu, nes sutartis galima sudaryti ir telefonu, Nemažos apimties sutarčių bendrosios dalys – puslapiai teksto smulkiu šriftu net neperskaitomos. Žmonės visko nežino, jie gali pražiūrėti kai kuriuos esminius sutarčių momentus.

Tokio nežinojimo pavyzdys – garantinio tiekimo kaina. Valstybinio reguliatoriaus ir ESO svetainėse nurodoma, kad ši kaina susidaro iš biržos kainos, padidintos 25%, taip sukuriant gąsdinantį įspūdį, kad laiku nepasirinkę vartotojai patirs gerokai daugiau išlaidų. Tačiau niekur nepasakoma, kad iš tiekėjo gautų papildomų pajamų dėl padidintos pirkimo kainos vartotojui bus kompensuojama tos kainos dalis per koreguojamą skirstymo paslaugos papildomą dedamąją. Kokia dalis – vėlgi neaišku ir galimos interpretacijos. Reikalingo skaidrumo ir aiškumo trūksta pačio valstybinio reguliatoriaus nustatytose taisyklėse ir išaiškinimuose.        

4) Valstybės institucijos ignoruoja energijos vartotojų teises ir jų teisėtus interesus. Deklaruojant laisvą pasirinkimą, vartotojai verčiami palikti valstybinį tiekimą, gąsdinami , kad nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo per 6 mėnesių garantinio tiekimo laikotarpį, jiems gali būti nutrauktas elektros tiekimas. Eiliniam vartotojai sudėtinga suprasti visas elektros tiekimo ir kainodaros subtilybes, tačiau vietoje reikalingų esminių žinių jam siūloma reklaminio pobūdžio informacija ir motyvas „rinkis dabar, vėliau bus blogiau“.

5) Nepritariame šiomis dienomis Seime įteisintai elektros kainų kompensavimo schemai, pagal kurią apie 165 mln. Eurų numatoma skirti nepriklausomiems elektros tiekėjams apmokėti kainos dalį, viršijančią 23 ct/kWh. Jau ne vienas ir ne kartą kalbėjo, kad toks principas apima visus elektros vartotojus ir nėra nutaikytas į patiriančius energetinį skurdą. Be to, kam elektros tiekėjui stengtis dėl mažesnės kainos vartotojui, jei visas kainos perviršis jam vistiek bus kompensuotas? 

Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, siūlome:

1) Tarp dabar esamų konkuruojančių elektros tiekėjų išlaikyti Elektros skirstymo operatorių (ESO). Greta skirstymo funkcijos jis privalėtų vykdyti ir valstybinio elektros tiekėjo funkciją. Jis turėtų pasirūpinti ne tik elektros pirkimu biržoje, bet ir nuosava elektros gamyba, kas padididntų elektros šaltinių įvairovę ir realiai sukurtų daugiau alternatyvų vartotojams. Tokia schema veikia šilumos ūkyje.

2) Aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti valstybinio elektros tiekimo kainą, lygią elektros biržoje pirktos elektros kainai, atsisakius dabar nustatyto daugiklio 1.25, arba nuosavais elektros energijos gamybos pajėgumais pagamintos elektros kainai.

3) Įtvirtinti laisvą elektros vartotojų pasirinkimą tarp nepriklausomų ir valstybinio tiekėjų, atsisakyti bet kokio spaudimo vartotojams. Jei nepriklausomi tiekėjai galės pasiūlys mažesnę tiekimo kainą ar kitas vartotojui palankesnes sąlygas, vartotojai patys pasirinks tokį tiekėją be spaudimo iš šalies. Jei negalės, tada jie turės nedaug klientų ir privalės pasitempti, tuo įrodydami, kad privatus sektorius gali dirbti efektyviau už valstybinį ir tokioje srityje kaip elektros tiekimas.

4) Vietoje didelių elektros kainų kompensavimo tiekėjams kompensuoti tik energetinį skurdą patiriantiems namų ūkiams, subendrinant jų išlaidas šilumai ir elektrai.

5) Užtikrinti sąžiningą vartotojų švietimą, pateikiant jiems skaidrią, esminę ir lengvai suprantamą informaciją, organizuojant mokymus namų valdytojams ir namų ūkių atstovams. Švietimą organizuoti ne vien ribotomis valstybinių institucijų jėgomis, bet pasitelkti ir vartotojų organizacijas.  

6) Atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą ir tikėtinas aukštas energijos kainas ne mažiau kaip vidutiniam laikotarpiui, peržiūrėti nacionalinę energetikos strategiją, atnaujinant diskusijas dėl atominės jėgainės statybos. Tokia jėgainė komplekse su išplėtotais, decentralizuotais atsinaujinančios energijos šaltiniais galėtų tapti stabiliu ir patikimu šalies energetinės sistemos pagrindu.

 

.