*********************************************************
Seimo Peticijų komisijai
2022 m. gegužės 1 d. Nr. 2
PETICIJA DĖL TINKAMO LDK LIKIMO PAMINĖJIMO
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Istorija yra tokia, kad Lenkija visą laiką siekė ją pasiglemžti.
Iš pradžių unijų pagalba, o vėliau iš viso ją ištrinant iš pasaulio žemėlapio.
Kas gi įvyko 1791 metų gegužės 3 dieną ?
1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija – Ketverių metų seimo reformų rezultatas – taip skelbia Seimo interneto svetainė.
Toliau skelbiama:
2021 metais Lietuva ir Lenkija mini Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines.
Atsižvelgdamas į šią sukaktį, 2020 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą, kuriuo 2021 metus paskelbė Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais.
1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje – iškilus Apšvietus epochos teisės paminklas
Taip skelbia mūsų Seimas.
O taip buvo iš tikro:
Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita; lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów, Rzeczpospolita Korony Polskiej i Wielkiego Księstwa Litewskiego) – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, susikūrusi po Liublino unijos 1569 m., gyvavo iki Lenkijos Konstitucijos priėmimo 1791 m. gegužės 3 d.
Taigi Gegužės 3 Konstitucija (Ustawa Rządowa z dnia 3 maja)) , kuri nebuvo Abiejų Tautų respublikos (Rzeczpospolita Obojga Narodów ) Konstitucija, užbaigė tai, ką pradėjo Liublino unija - – tai buvo tik vienos Lenkijos konstitucija.
Taigi gegužės 3 diena Lietuvos istorijoje žymi tuo, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vardas buvo ištrintas iš pasaulio valstybių sąrašo, kas ateityje labai apsunkimo Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą po pirmo pasaulinio karo, sąlygojo Vilniaus krašto aneksijos pripažinimą Vakarų pasaulyje ir t.t., šio krašto žiaurią polonizaciją, beje vykdomą dar ir dabar ....
Tai faktai, kurių paneigti yra neįmanoma.
Todėl gegužės 3 diena, kaip tragiškai lemtinga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje diena, turi būti atitinkamai paminėta.
Todėl ir siūloma teisės aktais nustatyti, kad gegužės 3 dieną Lietuvos valstybės istorinės (herbinės) vėliavos būtų keliamos su gedulo ženklu, kaip tai nustato Vėliavų įstatymas.
Todėl ir prašau įvertinti mano pasiūlymo tautinę, pilietinę svarbą ir jį laikyti peticija.
-----------------------------------------------
P.s. Gegužės 3 dienos Konstitucijos preambulė
Google vertėjas:
VYRIAUSYBĖS AKTAS
1791 metų gegužės 3 d
Vardan Dievo Šventojoje Trejybėje, Vienas.
Stanislovas Augustas, Dievo malone ir Tautos valia, Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis, rusinų, prūsų, Mazovijos, Żmudzki, Kijowski, Wołyński, Podolski, Inflancki, Smoleński, Siewierski ir Czerniechowski, kartu su Konfederovskio valstybe. , dvigubu skaičiumi atstovaujančiu Lenkijos tautai, pripažįstant, kad mūsų visų likimas tik pakibo nuo nacionalinės konstitucijos sutvirtinimo ir tobulėjimo, sužinoję apie ilgametes ilgas patirties ydas ir norintys pasinaudoti laikas, kuriame atsiduria Europa, ir ši mirštanti akimirka, kuri sugrįžo į mus, laisvus nuo gėdingų svetimų smurto užsakymų, vertinančių daugiau nei gyvybę už asmeninę laimę, politinę egzistenciją, išorinę nepriklausomybę ir vidinę tautos, kurios likimas patikėtas, laisvę. mūsų rankos, trokštančios ir už palaiminimą, nusipelnyti šiuolaikinių ir būsimų kartų dėkingumo, nepaisant kliūčių, kurias aistros mumyse gali daryti bendram gėriui, laisvės pamatui, tėvynės išgelbėjimui. Savo ir jos sienas mes priimame šią konstituciją su didžiausiu dvasios pastovumu ir skelbiame ją visiškai šventa ir nepajudinama, jei tik tauta laiku, nustatytu įstatymu, savo išreikšta valia pripažins būtinybę keisti straipsnis jame. Kokios konstitucijos visais atžvilgiais turi būti laikomasi tolesnių dabartinio Seimo įstatymų
---------------------------------------------------------------
USTAWA RZĄDOWA
z dnia 3-go maja 1791 roku
W imię Boga w Trójcy Świętej Jedynego.
Stanisław August z Bożej łaski i woli Narodu Król Polski, Wielki Książe Litewski, Ruski, Pruski, Mazowiecki, Żmudzki, Kijowski, Wołyński, Podolski, Inflancki, Smoleński, Siewierski i Czerniechowski, wraz z stanami skonfederowanemi, w liczbie podwójnej Naród Polski reprezentującemi, uznając, iż los nas wszystkich od ugruntowania i wydoskonalenia konstytucji narodowej jedynie zawisł, długim doświadczeniem poznawszy zadawnione rządu naszego wady, a chcąc korzystać z pory, w jakiej się Europa znajduje, i z tej dogorywającej chwili, która nas samym sobie wróciła, wolni od hańbiących obcej przemocy nakazów, ceniąc drożej nad życie, nad szczęśliwość osobistą egzystencyją polityczną, niepodległość zewnętrzną i wolność wewnętrzną narodu, którego los w ręce nasze jest powierzony, chcąc oraz na błogosławieństwo, na wdzięczność współczesnych i przyszłych pokoleń zasłużyć, mimo przeszkód, które w nas namiętności sprawować mogą, dla dobra powszechnego, dla ugruntowania wolności, dla ocalenia ojczyzny naszej i jej granic, z największą stałością ducha niniejszą konstytucję uchwalamy i tę całkowicie za świętą, za niewzruszoną deklarujemy, dopóki by naród w czasie, prawem przepisanym, wyraźną wolą swoją nie uznał potrzeby odmienienia w niej jakiego artykułu. Do której to konstytucji dalsze ustawy sejmu teraźniejszego we wszystkiem stosować się mają.
Antanas Miškinis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą