Alytaus gaisro pasekmės tragiškos - o premjeras ramus kaip belgas ir savo kaltės nei mato, nei jaučia ...

 - VMVT TEIKIA REKOMENDACIJAS GYVŪNŲ LAIKYTOJAMS 

---------------------------------------------------

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), reaguodama į Alytaus
mieste ir rajone susidariusią ekstremalią situaciją, Nacionaliniame maisto
ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliko galimą rizikos
vertinimą dėl padangų degimo produktų sukeliamo poveikio gyvūnų
sveikatai ir teikia rekomendacijas gyvūnų laikytojams bei užterštumo
aplinkos teršalais stebėsenai.

Padangų degimo metu išsiskiria aplinkos teršalai: kietosios dalelės,

unanglies monoksidas (CO), 
sieros oksidai (SO2), 
azoto oksidai (NOx) 
ir lakieji
organiniai jginiai (LOJ), 

taip pat labai pavojingi oro teršalai:

policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH), 
dioksinai, furanai,
vandenilio chloridas, 
benzenas, 
polichlorinti bifenilai (PCB) 
   
bei sunkieji metalai:

arsenas, 
kadmis, 
nikelis, 
cinkas, 
gyvsidabris, 
chromas ir vanadis. 

Šie teršalai, išsiskirdami iš atviros padangų gaisravietės, gali
sukelti ūminį (trumpalaikį) ir lėtinį (ilgalaikį) pavojų gyvulių ir
gyvūnų augintinių sveikatai.

Atsižvelgiant į trukmę, laipsnį ir teršalų koncentraciją, jie gali sudirginti odą, akis ir gleivinę,
paveikti kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą, vėliau gali
pasireikšti kancerogeninis ar mutageninis poveikis.

 

*Rekomendacijos, kaip apsaugoti naminius gyvūnus.*

Dūmai gali sukelti sveikatos problemų ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.
Didelių gaisrų dūmai kenkia tiek gyvūnams augintiniams, tiek ir ūkiniams
gyvūnams, paukščiams, todėl reikia imtis priemonių jiems apsaugoti:

● riboti gyvūnų augintinių (šunų, kačių) buvimą lauke;

● neleisti paukščių į lauką, kai ore yra dūmų ar kietųjų dalelių.
Visus ūkinius gyvūnus, jei tai įmanoma, laikyti ūkiniuose pastatuose
(tvartuose, vištidėse ir t. t.);

● šėrimo vietose apsirūpinti pakankamu gėlo vandens kiekiu gyvuliams
girdyti. Vanduo turėtų būtų iš neužterštų degimo produktais
šaltinių (iš artezinių šulinių, vandentiekio ir kt.). Šulinių vanduo
gali būti užterštas į juos patekus atmosferos krituliams, kurie yra
užteršti degimo proceso teršalais, todėl nenaudoti vandens iš atvirų
šulinių ar šaltinių. 

● Alytaus ir aplinkiniuose rajonuose, per kuriuos teka Nemunas, dėl
galimo teršalų patekimo nenaudoti Nemuno ir kitų atvirų vandens telkinių
vandens gyvuliams girdyti iki bus ištirtas galimas vandens užterštumas. 

● šerti gyvulius mažai dulkių turinčiais pašarais. Dulkių poveikį
galima sumažinti apipurškus pašarus vandeniu;

● nešerti gyvulių pašarais, kurie yra užteršti pelenais ar kt.
teršalais;

● lauke esančius pašarus (šieną, šiaudus ir kt.) kiek įmanoma
apsaugoti nuo atmosferos kritulių, pelenų ir dulkių bent iki tol, kol
normalizuosis oro taršos rodikliai;

● neganyti, netransportuoti gyvulių (nebent tai būtų būtinybė);

● tinkamai prižiūrėti tvartus (užsandarinti tvartų langus, duris,
ventiliacijos angas) ir aplinką (neleisti, kad iš išorės patektų lietus
ar gruntinis vanduo);

● nuolat stebėti gyvūnų sveikatos būklę. Pastebėjus tokius simptomus,
kaip sunkus kvėpavimas, kosulys, dusulys, ryškios, vyšnios raudonumo
dantenos ir kitos gleivinės, akių paraudimas, susiraukšlėjimas ar
padidėjęs trečiasis vokas, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

 

*Gyventojai, kurie yra evakuojami iš namų, privalo pasirūpinti savo
gyvūnų augintinių sveikata ir gerove:*

● gyvūnus augintinius (šunis, kates ir kt.) pasiimti su savimi, o nesant
galimybės, pasirūpinti, kad jie liktų saugiai uždaryti namuose ir kad
jiems būtų paliktas pakankamas kiekis pašaro ir geriamojo vandens;

● palikus gyvūnus namuose, sugrįžti jų pašerti ir pasirūpinti, kad
jie visada turėtų geriamojo vandens;

● atkreipti dėmesį į gyvūnų sveikatos būklę. Pastebėjus bent
menkiausių sveikatos sutrikimų, nedelsiant kreiptis į veterinarijos
gydytoją.