PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymas
Nr. B1-306
Gyvūnų laikymo savivaldybių
teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1. Gyvūnų laikymo savivaldybių
teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas (toliau – Aprašas)
nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius gyvūnų
laikymo reikalavimus, specialiuosius ūkinių gyvūnų, gyvūnų augintinių,
bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo reikalavimus savivaldybių
teritorijų kaimo (kaimų, miestelių ir viensėdžių) ir miesto gyvenamosiose
vietovėse.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Biologinio saugumo priemonės – veterinarinės
sanitarijos priemonės, kuriomis užkrečiamosios ligos sukėlėjui užkertamas
kelias patekti į gyvūnų laikymo vietą ar medžioklės plotų vienetą arba būti
perneštam iš užkrėstos gyvūnų laikymo vietos ar medžioklės plotų vieneto į
kitas gyvūnų laikymo vietas ar medžioklės plotų vienetus ir sukelti
užkrečiamąją ligą.
2.2. Bitynas – vieta
lauke, kur laikomi aviliai su bičių šeimomis.
2.3. Gyvūnų vedžiojimo
aikštelė – savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje
nustatyta vieta su arba be įrenginių gyvūnams vedžioti, išleisti palakstyti ar
pažaisti.
2.4. Viešoji
vieta – aikštė, parkas, skveras, paplūdimys, daugiabučio namo
kiemas, valstybės ir savivaldybės institucijos, švietimo, socialinių paslaugų,
sveikatos priežiūros, prekybos, viešojo maitinimo, apgyvendinimo, poilsio ir
pramogų organizavimo ir kitas paslaugas teikianti įstaiga, taip pat teritorija,
statinys ar patalpa, kuriuose asmenys gali laisvai lankytis.
2.5. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme,
Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos
administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme ir kituose gyvūnų gerovę ir
sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
3. Bitės savivaldybių teritorijų gyvenamosiose
vietovėse laikomos pagal Aprašo 24–32 punktus. Gyvūnų laikymo bendrieji reikalavimai bičių laikymui taikomi tiek, kiek jie
neprieštarauja Aprašo 24–32 punktuose nustatytiems specialiesiems
reikalavimams.
II SKYRIUS
GYVŪNŲ
LAIKYTOJŲ PAREIGOS
4. Gyvūnų laikytojai, įskaitant Gyvūnų gerovės ir
apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi:
4.1. užtikrinti,
kad jų laikomi šunys, katės, šeškai ir (ar) kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų
vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip nustatyta Pasiutligės kontrolės
reikalavimuose, patirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 „Dėl
Pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“, ir turėti dokumentus, kuriais
patvirtinamas tokių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės;
4.2. nedelsiant pranešti apie, jų nuomone, užkrėstą
(-us), užsikrėtusį (-usius) ar sergantį (-čius) pasiutlige ar kita užkrečiamąja
liga gyvūną (-us) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – VMVT)
ar jos teritoriniam padaliniui arba privačiam veterinarijos gydytojui;
4.3. užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami,
nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams,
jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui;
4.4. gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus
viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose
ar kito asmens žemės valdoje, nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus
teršalus;
4.5. nelaikyti ir nepalikti be priežiūros gyvūnų
dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: balkonuose,
rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt.;
4.6. užtikrinti, kad teisės aktuose nustatytais
atvejais vežamus ar kitu būdu perkeliamus gyvūnus lydėtų Lietuvos Respublikoje
vežamų gyvūnų važtaraštis, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu
Nr. B1-207 „Dėl Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio ir Leidimo
paskersti gyvūną skerdykloje formų patvirtinimo“;
4.7. užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai
būtų tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti
neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir
panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33), ir 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentą
(ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų
šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos
direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi
veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL 2011 L 54, p. 1), su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017
m. liepos 12 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/1262 (OL 2017 L 182, p. 34). Gyvūnų laikytojai gyvūnų augintinių gaišenas gali tvarkyti ir pagal Gyvūnų
augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimus, patvirtintus
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m.
rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 „Dėl Gyvūnų augintinių
gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“, arba jas laidoti
savivaldybės administracijos nustatyta tvarka įsteigtose gyvūnų augintinių
kapinėse;
4.8. apie gyvūnų dingimą pranešti gyvūnų laikymo
savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse nurodytam asmeniui.
III SKYRIUS
DRAUDŽIAMI VEIKSMAI
5. Asmenims, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos
įstatyme nurodytus draudžiamus veiksmus, draudžiama:
5.1. vestis,
neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir
kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos
naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir gyvūnus
vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti pritvirtintas matomoje vietoje prie
įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;
5.2. vedžioti gyvūnus arba leisti
jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles;
5.3. gyvūnams
pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais
apdoroto maisto, pašaro (lesalo) ar skysčių.
IV sKYRIUS
BENDRIEJI GYVŪNŲ LAIKYMO
REIKALAVIMAI
6. Gyvūnams laikyti turi būti sudaromos tinkamos, jų
sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos (patalpos,
aplinka, priežiūra, pašaras (lesalas) ir vanduo).
7. Gyvūnai turi būti reguliariai apžiūrimi, o
prireikus jiems nedelsiant turi būti suteikiamos veterinarijos paslaugos.
8. Gyvūnai, kurie laikomi lauke, turi būti apsaugomi
nuo nepalankių oro sąlygų.
9. Pastatuose, kuriuose laikomi
gyvūnai, turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų
fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei,
konstrukcijos gyvūnams ilsėtis ar pakreikta tinkamų pakratų.
10. Gyvūnams naudojami pakratai turi būti sausi,
sugeriantys drėgmę, nekenksmingi, be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar
kito užkrato.
11. Gyvūnai turi būti šeriami (lesinami) jų poreikius
atitinkančiais pašarais (lesalais). Pašaro (lesalo) kiekis, sudėtis, forma ir
jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Gyvūnai turi
gauti pašaro (lesalo) jų fiziologinius poreikius atitinkančiais laiko tarpais.
12. Gyvūnams prieinamoje vietoje nuolat turi būti
tinkamo vandens arba jie, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius, turi būti
reguliariai girdomi.
13. Gyvūnų laikymo vietoje turi būti pakankamas kiekis
gyvūnų šėrimo (lesinimo) ir girdymo įrangos, kad vienu metu be konkurencijos
galėtų maitintis, atsigerti visi gyvūnai.
14. Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti nuolat
laikomi tamsoje arba dirbtinėje šviesoje be poilsio pertraukų. Jei gyvūnų
laikymo vietoje gyvūnų fiziologiniams ir etologiniams poreikiams tenkinti
nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas tinkamas dirbtinis
apšvietimas.
15. Parenkant gyvūnus laikyti grupėmis, turi būti
atsižvelgiama į jų tarpusavio konkurencijos galimybę. Gyvūnai, kuriems reikia
skirtingų aplinkos sąlygų, neturi būti laikomi kartu.
16. Gyvūnai, kurie negali būti laikomi kartu (pvz.,
paukščiai ir katės), turi būti laikomi taip, kad jie neturėtų sąlyčio, išskyrus
atvejus, kai gyvūnai yra pripratinti būti kartu.
17. Gyvūnų laikymo vietoms, ypač aptvarams, voljerams,
įrengti naudojamos medžiagos, gyvūnams laikyti ir prižiūrėti naudojama įranga,
prie kurių jie gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos ir turi būti įrengtos
taip, kad jas būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti. Gyvūnų laikymo vietos
turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos.
18. Voljerai ar kiti
gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai turi atitikti statybos techninį
reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio
27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio
reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“.
V SKYRIUS
SPECIALIEJI ŪKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI
19. Ūkiniai gyvūnai turi būti
laikomi, vadovaujantis Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimais,
patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus
2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl Ūkinės paskirties
gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“.
20. Ūkinių gyvūnų, išskyrus
bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už
žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
21. Ūkinių gyvūnų
laikytojai turi laikytis specialiųjų
reikalavimų, taikomų tam tikroms ūkinių gyvūnų rūšims laikyti.
22. Ūkinių gyvūnų laikytojai, vykdydami gyvūnų
užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti:
22.1. biologinio saugumo priemonių reikalavimų
laikymąsi;
22.2. kad ūkiniai gyvūnai būtų šeriami (lesinami) tik
saugiais pašarais (lesalais) ir girdomi tinkamu vandeniu;
22.3. kad, ūkiniams gyvūnams susirgus ar įtarus
ūkinius gyvūnus sergant, būtų sudaromos sąlygos veterinarijos gydytojui juos
tinkamai apžiūrėti, diagnozuoti jiems ligas ir juos gydyti.
23. Ūkinių gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad
mėšlas ir srutos būtų tvarkomos, vadovaujantis Mėšlo
ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo
patvirtinimo“.
24. Bičių laikytojai turi laikytis Bitynų, bičių
produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo
18 d. įsakymu Nr. B1-180 „Dėl Bitynų, bičių produktų ir bičių
užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Bitynų, bičių
produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimai).
25. Bičių laikytojai turi suženklinti ir sunumeruoti visus bityno avilius.
26. Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių
šeimomis, matomoje vietoje turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz.,
„Atsargiai, bitės!“. Ant ar prie įspėjamojo ženklo turi būti nurodyti bičių
laikytojo kontaktiniai duomenys (telefono numeris, el. pašto adresas).
27. Bitynai turi būti įrengiami, kaip nustatyta
Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 6 ir 7
punktuose.
28. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą,
medingųjų augalų žydėjimo metu bičių laikytojams leidžiama atvežti ir pastatyti
avilius su bičių šeimomis ne arčiau kaip:
28.1. 2,5 km atstumu nuo kitų bičių laikytojų
žemės valdos, kurioje jie bičių ganyklų pagerinimui pasėjo ne mažiau kaip
1 ha medingųjų augalų ar pasodino ne mažiau kaip 0,5 ha medingųjų
medžių ar krūmų;
28.2. 1 km atstumu nuo kitų
bičių laikytojų žemės valdos, kurioje natūraliai auga medingieji augalai.
29. Bičių laikytojams atvežti ir
pastatyti avilius su bičių šeimomis arčiau pasėtų medingųjų augalų ar pasodintų
medingųjų medžių ar krūmų, nei nurodyta Aprašo 28 punkte, galima tik tuo
atveju, jei jie turi žemės valdos, kurioje pasėti medingieji augalai ar
pasodinti medingieji medžiai ar krūmai, valdytojo raštišką sutikimą.
30. Siekdami užtikrinti bičių
gerovę ir apsaugą, bičių laikytojai turi laikytis Augalų apsaugos produktų
įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu
Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai,
naudojimo taisyklių patvirtinimo“ .
31. Bičių laikytojai apie avilių
su bičių šeimomis apžiūros, medkopio ar kitų bityno priežiūros darbų atlikimą
medunešio laikotarpiu turi iš anksto žodžiu įspėti asmenis, esančius žemės
valdoje, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, ir už jos ribų, kurie galimai
gali nukentėti nuo bičių.
32. Bičių laikytojai, turintys
bitynus gyvenamosiose vietovėse, bičių skraidymo (nežiemojimo) laikotarpiu turi
užtikrinti, kad:
32.1. nuo jų įrengtų avilių su bičių šeimomis, esančių
bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų,
ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, ne
mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra
gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose
laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai.
Minimalių atstumų reikalavimas aviliams su bičių šeimomis netaikomas, kai
teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora
(medine, vieline, metaline, plastikine ar pan.) arba apsodinta ne žemesniais
kaip 2 m aukščio augalais;
32.2. avilių lakos būtų atgręžtos į jų žemės valdos
centrą, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemesniame kaip 2 m
aukštyje virš žemės paviršiaus;
32.3. būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima
1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojai turi visų
besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais
patvirtinama, kad žemės valdų savininkai ar naudotojai leidžia jiems laikyti
daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos.
VI SKYRIUS
SPECIALIEJI GYVŪNŲ AUGINTINIŲ
LAIKYMO
REIKALAVIMAI
33. Gyvūnai augintiniai turi
būti laikomi nepažeidžiant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio.
34. Pavojingi ir koviniai šunys
bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai turi būti laikomi, vadovaujantis Pavojingų
šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų
bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašu, patvirtintu
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m.
balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 „Dėl Pavojingų šunų įvežimo,
įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir
pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
35. Voljeras, narvas ar kiti įrenginiai, kuriuose
laikomi šunys, turi būti tokio aukščio ir įrengti taip, kad juose laikomi šunys
negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.
36. Kai šunys laikomi pririšti, jie turi būti rišami
taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomi, ribos.
37. Šunims, kurie laikomi lauke, prieinamoje vietoje
turi būti įrengtos būdos ar kitos vietos (slėptuvės), kuriose jie galėtų
pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Šuns būdos ar kitos vietos (slėptuvės)
dydis, priklausomai nuo šuns dydžio, turi būti toks, kad šuo į ją galėtų
lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Šuns būdos ar kitos slėptuvės turi
būti pakeltos nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, siekiant užtikrinti šunų
poilsio vietų apsaugą nuo vandens. Rekomenduojama šuns būdų ar kitų vietų
(slėptuvių) angas uždengti, kad į jas nepatektų krituliai.
38. Žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti,
jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje
tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos
neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti
įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios
žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės
valdoje esantiems asmenims pakviesti.
39. Šunis rekomenduojama vedžioti
gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų
pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi ir koviniai
šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose,
viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys
bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir
su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar
gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti
žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės. Šunų laikytojai, vaikščiodami su
savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti
jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų,
aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.
40. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės
turi būti pažymėtos aiškiai matomu ženklu su ar be užrašo, pvz., „Gyvūnų
vedžiojimo aikštelė“. Jei šunų laikytojai, vedžiodami savo augintinius uždaroje
gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jų šunys nekels grėsmės
kitiems gyvūnams ir žmonėms bei neišeis iš aikštelės, šunys gali būti be
pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys
šunis, turi surinkti jų šunų ekskrementus ir kitus teršalus.
41. Gyvūnų, nurodytų Konvencijos dėl nykstančių
laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 11 skyrius, 15 tomas, p. 48) I priedėlyje
ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB)
Nr. 338/97 dėl laukinės faunos rūšių apsaugos kontroliuojant jų
prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius,
3 tomas, p. 136) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m.
sausio 20 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/160 (OL 2017 L
27, p. 1), laikytojai turi turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas teisėtas
tokių gyvūnų įsigijimas.
VII SKYRIUS
SPECIALIEJI BEŠEIMININKIŲ IR
BEPRIEŽIŪRIŲ GYVŪNŲ LAIKYMo REIKALAVIMAI
42. Savivaldybės administracija
savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka organizuoja
bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje
veiklą, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių
gyvūnų grąžinimą savininkams. Savivaldybės administracija savivaldybės
administracijos direktoriaus nustatyta tvarka pagal kompetenciją dalyvauja
gyvūnų globos organizacijų įgyvendinamose bešeimininkių kačių kastravimo
programose.
43. Gyvūnų globėjai turi laikytis
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 15 straipsnio, Veterinarijos
reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams, patvirtintų Valstybinės maisto
ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. B1-486
„Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams patvirtinimo
ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio
24 d. įsakymo Nr. B1-1015 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams
patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais pripažinimo netekusiu
galios“.
44. Asmenys,
priglaudę bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas
turi pranešti apie tokį gyvūną policijai ir (ar) savivaldybės institucijai
gyvūnų laikymo savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse
nustatyta tvarka.
45. Savivaldybės administracijos,
pagal kompetenciją dalyvaujančios gyvūnų globos organizacijų įgyvendinamose
bešeimininkių kačių kastravimo programose, atsižvelgdamos į gyvūnų globos
organizacijų, bešeimininkes kates prižiūrinčių asmenų rekomendacijas, nustato
bešeimininkių kačių šėrimo (poilsio) vietas. Bešeimininkių kačių šėrimo
(poilsio) vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu ženklu su ar be užrašo,
pvz., „Savivaldybės patvirtinta bešeimininkių kačių šėrimo (poilsio) vieta
Nr. ...“.
46. Bešeimininkės katės gali būti
šeriamos tik savivaldybės administracijos nustatytose ir Aprašo 45 punkte
nurodytu ženklu pažymėtose vietose. Asmenys, šeriantys bešeimininkes kates,
turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo (poilsio) vietą
(surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.).
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
47. Renginių su gyvūnais (parodų, sporto varžybų,
rungtynių, mugių, aukcionų, cirko vaidinimų ar programų, konkursų, filmų,
laidų, reklamų ar kitų viešųjų renginių, kuriuose naudojamas vienas ar daugiau
gyvūnų) organizatoriai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. B1-286 „Dėl Pranešimo apie
renginį (-ius) su gyvūnais formos patvirtinimo“
reikalavimų.
48. Asmenys, pažeidę gyvūnų
gerovės ir apsaugos reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
49. Gyvūnų
savininkai, laikytojai ar nukentėję asmenys nedelsdami turi pranešti VMVT
teritoriniam padaliniui ar sveikatos priežiūros įstaigai, jeigu šuo, katė,
šeškas ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip
sužeidė žmones ar gyvūnus.
50. Asmenys turi pasirūpinti arba
pranešti kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globos organizacijoms apie
sužeistus, sergančius, bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus ir apie jiems
žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.
_________________
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą