.... teisiškai labai jau „kreivas“ Lietuvos prezidentas ...

 

Sužinojau, kad  V. Adamkaus 100 metų gimimo proga sodins ąžuolyną ir pasiteiravau Dirbtinį intelektą.

Ir štai ką jis atsakė:

 

Taip, tokia iniciatyva tikrai buvo paskelbta. Minint Valdas Adamkus 100-ąjį gimtadienį planuota sodinti ąžuolyną kaip simbolinę dovaną ir pagarbos ženklą.  Ąžuolas Lietuvoje laikomas stiprybės, ilgaamžiškumo ir valstybingumo simboliu, todėl ši idėja labai taikliai siejama su jo asmenybe ir indėliu į šalį

.

Kas taip, tai  taip – V. Adamkus tikrai neeilinė asmenybė.

 Jis gimė   gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune.

Tada Dirbtinį intelektą pasiteiravau -Ką jis veikė karo metais?

Į tai gavau:

Per Antrasis pasaulinis karas Valdas Adamkus buvo dar labai jaunas – paauglys ir jaunuolis. Artėjant frontui 1944 m., jis kartu su šeima pasitraukė iš Lietuvos į Vakarus, kad išvengtų sovietinės okupacijos. Vokietijoje jis kurį laiką gyveno perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose. Ten tęsė mokslus, aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje, įsitraukė į sportą ir bendruomeninį gyvenimą. Tai buvo laikotarpis, kai daugelis lietuvių pabėgėlių stengėsi išlaikyti savo tapatybę ir pasiruošti gyvenimui svetur. Vėliau jis emigravo į JAV, kur pradėjo naują gyvenimo etapą.

 

Štai taip.

Nei kad savanoris  vermachte, po to dezertyras.

Informuoja kaip „laisvas žodis“ ...

Na o kaip jis – JAV pilietis, valstybės tarnautojas - tapo Lietuvos prezidentu? Nes LR Konstitucija nustato:

·       78 straipsnis Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.

 

Ir štai ką nustatė Dirbtinis intelektas,   (ChatGPT modelius) kurį  kūrė „OpenAI“ tyrėjų, inžinierių ir mokslininkų komandos:

 

 Trumpas atsakymas: jis tapo prezidentu todėl, kad prieš rinkimus atitiko visas Konstitucijos sąlygas.

Kalbant konkrečiai apie Valdas Adamkus:

1. Pilietybė pagal kilmę
Jis gimė Lietuvoje, todėl laikomas Lietuvos piliečiu pagal kilmę. Po nepriklausomybės atkūrimo jis šią pilietybę **atkūrė (ne „gavo iš naujo“) **.

2. JAV pilietybės atsisakymas
Kadangi tuo metu aukščiausiems valstybės postams faktiškai reikėjo vienos pilietybės, jis atsisakė JAV pilietybės prieš kandidatuodamas. Tad rinkimuose dalyvavo jau tik kaip Lietuvos pilietis.

3. Gyvenimo Lietuvoje reikalavimas (3 metai) Čia buvo daugiausia diskusijų. Valdas Adamkus nuo ankstyvų 1990-ųjų aktyviai veikė Lietuvoje – dirbo, turėjo gyvenamąją vietą, dalyvavo valstybės institucijų veikloje.

 

Jo kandidatūra buvo tikrinta, ir galiausiai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad jis atitinka „nuolatinio gyvenimo“ Lietuvoje kriterijų, nors anksčiau ilgai gyveno JAV.

4. Amžius ir kitos sąlygos
Amžiaus (40+) ir tinkamumo būti Seimo nariu kriterijus jis, žinoma, atitiko.

---

Esmė:
Nors jo biografija neįprasta (išeivis, buvęs JAV pareigūnas), teisiškai viskas buvo „sutvarkyta“ prieš rinkimus:

• atkūrė Lietuvos pilietybę,
• atsisakė JAV pilietybės,
• buvo pripažinta, kad gyvena Lietuvoje pakankamai ilgai.

Todėl jo išrinkimas neprieštaravo nei Konstitucijai, nei rinkimų įstatymams.

Jei nori, galiu paaiškinti detaliau tą ginčytą „nuolatinio gyvenimo“ kriterijų – ten buvo įdomių teisinių niuansų.

 

Gerai — čia iš tiesų buvo įdomiausia ir daugiausiai diskusijų sukėlusi vieta.

Kalbame apie Konstitucijos reikalavimą: kandidatas turi būti „ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje“. Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta — fiziškai gyveni Lietuvoje 3 metus. Bet Valdas Adamkus atvejis parodė, kad viskas sudėtingiau.

---

🔹 Kas buvo ginčijama?

Kritikai teigė:

• jis ilgus metus gyveno JAV,
• net ir 1990–1997 m. laikotarpiu dažnai vykdavo į užsienį,
• todėl esą neatitinka „nuolatinio gyvenimo“ Lietuvoje.

---

🔹 Kaip tai išaiškinta teisiškai?

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas suformavo labai svarbų principą:

👉 „Gyvenimas Lietuvoje“ nėra vien tik fizinis buvimas be išvykimų.

Teismas vertino ne vien dienų skaičių, o faktinį gyvenimo centrą. Buvo žiūrima:

• kur yra nuolatinė gyvenamoji vieta,
• kur vykdoma profesinė veikla,
• kur yra pagrindiniai ryšiai su valstybe,
• ar asmuo realiai integravęsis į Lietuvos viešąjį gyvenimą.

---

🔹 Kodėl nuspręsta, kad Adamkus atitinka?

Buvo nustatyta, kad:

• jis nuo 1990-ųjų aktyviai dirbo Lietuvoje (ypač aplinkosaugos srityje),
• turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje,
• jo veiklos centras buvo Lietuva, net jei būdavo komandiruočių ar kelionių,
• jis buvo faktiškai įsitraukęs į valstybės kūrimą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

👉 Todėl „nuolatinis gyvenimas“ buvo suprastas kaip realus, pastovus ryšys su Lietuva, o ne absoliutus neišvykimas.

---

🔹 Kodėl tai svarbu?

Šis išaiškinimas tapo precedentu:

• jis parodė lankstesnį požiūrį į išeivijos lietuvius,
• bet kartu nustatė ribą — vien simbolinių ryšių neužtenka, reikia realaus gyvenimo Lietuvoje.

---

🧭 Paprastai tariant

Adamkaus atvejis įtvirtino idėją, kad:

„Gyventi Lietuvoje“ reiškia turėti čia savo gyvenimo centrą, o ne tiesiog fiziškai neišvykti.

---

Jei nori, galiu palyginti su kitais kandidatais ar vėlesniais atvejais — ten matosi, kur ši riba buvo laikoma, o kur jau ne.

Betgi jis vienu metu dirbo JAV valstybės tarnyboje ir gyveno Lietuvoje?

Trumpas atsakymas: ne, tuo pačiu metu „pilnai“ ir ten, ir čia jis negyveno — bet pereinamuoju laikotarpiu turėjo ryšių su abiem valstybėmis, ir būtent tai sukėlė diskusijas.

******************* 

 Taigi vienu nitu V, Adamkus ir JAV, ir Lietuvoje negyveno., kas yra akivaizdu ir nepaneigiam.

Tačiau Konstitucinis teismas ( paveiktas force mahore)   nustatė ,  kad prezidentu V. Adamkus gali būti  ...............

 

Tokiu būdu, kas paneigs, kad  Adamkus tarkime yra  teisėtas prezidentas, tačiau  iš esmės   labai jau teisiškai „kreivas“ ...

Betgi ar tai svarbu.

 O štai, kas svarbu:

Kas mena P. Cvirkos romaną Frank Kruk  ir jo pagrindinį herojų, tai V. Adamkus gyvas jo  prototipas.

Pradedant tuo, kaip JAV Pranas Krukelis tapo Franku Kruku, Valdas Adamkavičius virt Adamkumi.

• jis buvo faktiškai įsitraukęs į valstybės kūrimą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

👉 Todėl „nuolatinis gyvenimas“ buvo suprastas kaip realus, pastovus ryšys su Lietuva, o ne absoliutus neišvykimas.

---

🔹 Kodėl tai svarbu?

Šis išaiškinimas tapo precedentu:

• jis parodė lankstesnį požiūrį į išeivijos lietuvius,
• bet kartu nustatė ribą — vien simbolinių ryšių neužtenka, reikia realaus gyvenimo Lietuvoje.

---

🧭 Paprastai tariant

Adamkaus atvejis įtvirtino idėją, kad:

„Gyventi Lietuvoje“ reiškia turėti čia savo gyvenimo centrą, o ne tiesiog fiziškai neišvykti.

---

Jei nori, galiu palyginti su kitais kandidatais ar vėlesniais atvejais — ten matosi, kur ši riba buvo laikoma, o kur jau ne.

Betgi jis vienu metu dirbo JAV valstybės tarnyboje ir gyveno Lietuvoje?

Trumpas atsakymas: ne, tuo pačiu metu „pilnai“ ir ten, ir čia jis negyveno — bet pereinamuoju laikotarpiu turėjo ryšių su abiem valstybėmis, ir būtent tai sukėlė diskusijas.

Apie Valdas Adamkus:

🔹 Karjera JAV

Jis ilgus metus dirbo United States Environmental Protection Agency (EPA) — tai buvo jo pagrindinė darbo vieta iki 1990-ųjų pradžios. Tai reiškia, kad iki nepriklausomybės atkūrimo jo gyvenimo centras aiškiai buvo JAV.

---

 

O aš šia  proga aš prisiminiau pusbrolių, pusseserių  susitikimą, kurį organizavo pusseserė   iš JAV.

Ir štai ką ji pasakė:  .....mes jums atsiuntėme Adamkų, kad jis jus suraikytų .....

O aš jai atsakiau“ Betgi jis ne lietuvis...“

Ir visiškai buvau ir likau teisus.

 

Ką reikia bažnyčioje mušti??

 

Vakar per LRT žiūrėjau, kaip bočiai aimanavo dėl didelių sąskaitų už šilumą, ir laukė šildymo sezono  pabaigos.

Kas  dėl didelių  sąskaitų, tai Vilniaus šilumos vartotojai patys kalti, nes pasirinko balsuoti i už prorusišką partiją, atidavė miestą į jos rankas.

Nebėra pigaus biokuro iš Baltarusijos.

Vietoje jo migrantai, tvora, lietuviškos mokyklos uždarymas Baltarusijoje.

O svarbiausia tai pagalba Rusijai, pajungiant Baltarusiją.

 

Na o dabar apie „šildymo sezoną“.

 

Šiluma, kaip žinome, yra energija.

O Civilinis kodeksas nustato:

6.385 straipsnis. Energijos kiekis ir kainos (tarifai) 3. Abonentas, kai jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, gali naudoti tiek energijos, kiek jam reikia.

 

T. y. šildytis tirk, kiek jam teikia.

O Šilumos ūkio įstatymas nustato:

29. Šildymo sezonas – laikotarpis, kuriuo užtikrinama pagal higienos normas reglamentuota vidutinė vidaus patalpų temperatūra šildomuose pastatuose ir kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės institucijos sprendimu pagal statybos techniniais reglamentais apibrėžtą lauko oro temperatūrą, kuriai esant privaloma pradėti ir galima baigti nustatytos paskirties savivaldybių pastatų šildymą.

 

Taigi sumoje yra aišku, kad šildymo sezonas neprivalomas buitiniams šilumos vartotojams. O senoliai gali nustoti kentėti nešildomose patalpose.

Betgi reikia žinoti savo teises.

Savaime suprantama, kad visų pirma tuo turėtų pasirūpinti „laisvas žodis“.

Betgi jis ir e per TV ir per internetą slegiasi visiškai netinkamai, iš esmės dezinformuoja šilumos vartotojus.

Lygiai taip pat elgiasi  ir Šilumos vartotojų asociacija.

Geras klausimas – kur čia slypi jų interesas?

O Energetikos ministerijos viceministrę per LRT TV pareiškė, kad galvojama nustatyti fiksuotas šildymo sezono datas, kaip atseit yra Europoje ...

Ir čia aš nusprendžiau paprašyti Dirbtinį intelektą :

Kaip pagal t įstatymą yra nustatyta sąvoka „šildymo sezonas“: Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje. Vokietijoje,, Vengrijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje 

Ir štai ką jis atsakė:

Lietuva
Šilumos ūkio įstatymas
„Šildymo sezonas – laikotarpis, kuriuo užtikrinama pagal higienos normas reglamentuota vidutinė vidaus patalpų temperatūra šildomuose pastatuose ir kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės institucijos sprendimu pagal statybos techniniais reglamentais apibrėžtą lauko oro temperatūrą, kuriai esant privaloma pradėti ir galima baigti nustatytos paskirties savivaldybių pastatų šildymą.“

Lenkija
Teisės aktuose nėra apibrėžtos bendros sąvokos „šildymo sezonas“.

Latvija
Teisės aktuose nėra vieningos įstatyminės sąvokos „šildymo sezonas“ (vartojama praktikoje, bet ne apibrėžta įstatyme).

Estija
Teisės aktuose nėra apibrėžtos sąvokos „šildymo sezonas“.

Suomija
Teisės aktuose nėra apibrėžtos sąvokos „šildymo sezonas“.

Vokietija
Teisės aktuose nėra vieningos įstatyminės sąvokos „šildymo sezonas“ (naudojama praktikoje ir sutartyse, bet ne apibrėžta federaliniame įstatyme).

Vengrija
Teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžtos bendros sąvokos „šildymo sezonas“.

Bulgarija
Teisės aktuose nėra bendros įstatyminės sąvokos „šildymo sezonas“.

Prancūzija
Teisės aktuose nėra apibrėžtos sąvokos „šildymo sezonas“ (naudojama praktikoje, bet ne kodifikuota kaip bendra teisės sąvoka).

*****************

Štai taip.

Taigi ką reikia, kaip liaudis sako,  bažnyčioje mušti??

Senolis, ar „laisvą žodį“ ir LŠTA ????

Šiek tiek a[ie Libaną ir Hezbollah ...

 

Vakar LRT paskelbė, kad sudarytos paliaubos tarp Izraelio ir Libano, kita televizija pranešė, kad paliaubos tarp Hezbollah grupuotės ir Izraelio.

Todėl manau, kad ne pro šalį būtų plačiau panagrinėti, kas vyksta Libane, kurį užpuolė Izraelis.

Tada paklausiau Dirbtinį intelektą :

Kada paskutinį kartą Libanas užpuolė Izraelį?

Ir štai ką jis atsakė:

 

Libanas kaip valstybė paskutinį kartą tiesiogiai puolė Izraelis 1948 m., per 1948 Arab–Israeli War. Nuo tada: Libanas kaip valstybė Izraelio nebepuolė. Vėlesni išpuoliai vyko iš Libano teritorijos, bet juos vykdė ne valstybė, o grupuotės, pvz., Hezbollah. Taigi trumpas atsakymas: 1948 metai

.

Taigi, jaigu aklai tikėsite „laisvu žodžiu“, tapsite Kazlų Rūdos bočiais....

O Libanas 1948 metais kartu su kitomis kaimyninėmis valstybėmis puolė   Izraelį už tai, kad jis atmetė dviejų valstybių(žydų ir palestiniečių) JTO sprendimą, ir atliko masinį palestiniečių  išvarymą.

O kas gi ta Hezbollah ? Kokia jos istorija?

Į tai Dirbtinis intelektas atsakė:

 

Hezbollah – tai Libane veikianti šiitų islamistinė organizacija, turinti ir karinį sparną, ir politinę partiją.

Trumpa istorija:

• Įkurta apie 1982 m. per Lebanon War 1982, reaguojant į Izraelio invaziją į Libaną.
• Iš pradžių veikė kaip partizaninė (ginkluota) grupuotė, kovojusi prieš Izraelio pajėgas pietų Libane.
• Laikui bėgant tapo stipria politine jėga Libane – dalyvauja rinkimuose ir turi atstovų parlamente.
• Taip pat sukūrė galingą karinę struktūrą, kuri ne kartą konfliktavo su Izraelis (ypač 2006 m. kare).
• Organizaciją remia Iranas (finansiškai, politiškai ir kariniu požiūriu).

Svarbu:
Dalis valstybių (pvz., JAV ir kai kurios ES šalys) laiko ją teroristine organizacija, o kitos – teisėta politine ir pasipriešinimo jėga.

Kaip suprasti islamistinė?

„Islamistinė“ reiškia, kad organizacija remiasi politinio islamo ideologija – t. y. siekia, kad valstybės gyvenimas (politika, teisė, visuomenė) būtų grindžiamas islamo religijos principais.

Kalbant apie Hezbollah:

• Ji priklauso šiitų islamo krypčiai.
• Jos ideologija remiasi idėja, kad religija ir politika neturi būti atskirtos.
• Istoriškai ji palaikė modelį, panašų į Iranas, kur religiniai lyderiai turi didelę politinę įtaką.

Trumpai:
„islamistinė“ ≠ tiesiog „musulmoniška“

• musulmoniška – apie religiją ir tikėjimą
• islamistinė – apie politinę ideologiją, kuri nori religiją taikyti valstybės valdyme

Jei nori, galiu pateikti paprastų pavyzdžių, kaip tai pasireiškia praktikoje.

 

Kuo skiriasi šiitai nuo sunitų? glaustai.

 

Skirtumas tarp sunitų ir šiitų atsirado po pranašo Muhammad mirties (632 m.) – nesutarus, kas turi vadovauti musulmonų bendruomenei.

Glaustai:

• Sunitai
  – Mano, kad lyderis turi būti renkamas iš bendruomenės (pirmieji kalifai).
  – Sudaro apie 85–90 % musulmonų.
• Šiitai
  – Mano, kad teisėtas lyderis turi būti pranašo giminaitis, pradedant Ali ibn Abi Talib.
  – Labiau pabrėžia religinių lyderių (imamų) autoritetą.

– sunitai → „bendruomenė renka lyderį“ – šiitai → „lyderystė priklauso pranašo šeimai“

 

 

Hezbollah santykiai su Libanas valdžia yra mišrūs ir prieštaringi – ir bendradarbiavimas, ir įtampa vienu metu.

Glaustai:

• Politinė sistemos dalis: Hezbollah dalyvauja Libano politikoje, turi ministrų ir parlamento narių, todėl yra oficialios sistemos dalis.
• Nepriklausoma galia: ji išlaiko savo ginkluotas pajėgas, kurios nėra visiškai pavaldžios valstybės kariuomenei.
• „Valstybė valstybėje“ situacija: dėl stiprios karinės ir socialinės struktūros ji veikia savarankiškai, ypač pietų Libane.
• Įtampa su kitomis politinėmis jėgomis: dalis Libano politikų ją laiko per stipria ir keliančia grėsmę valstybės suverenitetui.
• Bendras interesas prieš išorines grėsmes: kartais valdžia ir Hezbollah koordinuoja veiksmus, ypač susijusius su Izrael

 

Ir pabaigai esminis klausimas:

Kodėl Hezbollah konfliktuoja su Izraeliu?

 

 Hezbollah konfliktuoja su Izraelis dėl kelių pagrindinių priežasčių:

• Istorinė priežastis: susikūrė 1980-aisiais kaip pasipriešinimas Izraelio kariuomenei, kai ši buvo įsiveržusi į Libanas.
• Teritorinis konfliktas: Izraelis ilgą laiką buvo pietų Libane, o Hezbollah tai laiko okupacija (nors Izraelis pasitraukė 2000 m.).
• Parama Palestinai: Hezbollah save laiko Palestinos kovos prieš Izraelį dalimi.
• Regioninis konfliktas: ją remia Iranas, kuris yra Izraelio geopolitinis priešininkas.

Trumpai:
Tai yra ilgametis politinis ir karinis konfliktas, kilęs iš Izraelio–Libano karo ir platesnio regioninio priešiškumo Izraeliui.

O gal dėl Izraelio elgesio palestiniečių atžvilgiu?

Taip — tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, bet ne vienintelis.

Hezbollah savo konfliktą su Izraelis dažnai grindžia:

• Parama palestiniečiams: Hezbollah teigia, kad kovoja prieš Izraelį dėl jo politikos Palestinos teritorijose ir palestiniečių teisių.
• Izraelio–Palestinos konfliktas: grupė save pateikia kaip platesnio regioninio pasipriešinimo Izraeliui dalį.
• Ideologija: ji laikosi anti-Izraelio pozicijos, kuri yra ir politinė, ir religinė.

Tačiau svarbu pridėti:

• Konfliktas taip pat kilo iš tiesioginių karo veiksmų Libane (1980–2000 m.), o ne tik iš Palestinos klausimo.
• Yra ir regioninė geopolitika, ypač Iranas ir Izraelio priešiškumas.

Trumpai:
Taip, Palestinos klausimas yra svarbi priežastis, bet Hezbollah konfliktas su Izraeliu yra mišinys: Palestinos tema + Libano karo istorija + regioninė politika.