Naujos jėgainės statybai pritaria ir Vilniaus miesto gyventojai.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė, priklausanti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, parengė aplinkos oro taršos koncentracijos Lazdynų mikrorajone matavimo programą. 

Šią programą, kuri yra parengta atsižvelgiant į Lazdynų mikrorajono gyventojų pageidavimus, siekiama  įvertinti oro teršalų koncentraciją iki Vilniaus kogeneracinės elektrinės eksploatacijos pradžios ir jos eksploatacijos metu.

Vilniaus kogeneracinės jėgainės oro taršos monitoringo programa yra suderinta su Aplinkos apsaugos agentūra.

Oro taršos matavimai pradėti jau 2017 m. sausio mėn., o užbaigti bus penkių metų laikotarpyje.

Monitoringo programa pristatyta ir Lazdynų mikrorajono bendruomenės atstovams.

Oro taršos monitoringas atliekamas naudojant mobilią laboratoriją, kuria 4 kartus per metus, skirtingais metų sezonais bus atliekami nepertraukiami 2 savaičių trukmės kietųjų dalelių, azoto dioksido, anglies monoksido ir benzeno bei kiti matavimai.

 Furanų ir dioksinų matavimai atliekami du kartus per metus: šaltuoju ir šiltuoju periodu.

 Atliekant aplinkos oro kokybės matavimus bus atsižvelgta į momentines meteorologines sąlygas bei nurodyti tuo metu veikiantys objektai, galintys lemti taršos koncentracijos kiekį ore.

„Lazdynų bendruomenė aktyviai dalyvauja būsimosios Vilniaus kogeneracinės jėgainės oro taršos stebėsenos programos rengime.

 Jėgainės aplinkosaugos specialistams nuolatine oro taršos stebėsenos vieta pasiūlėme pasirinkti tašką prie Lazdynų ligoninės.

 "Gyventojams svarbu žinoti, kad statoma jėgainė būtų  moderni ir duotų naudą miestiečiams ne tik efektyvios šilumos gamybos,  aplinkosaugos ir  ypač gyventojų sveikatos atžvilgiu“,
- teigia Lazdynų bendruomenės savivaldijos narys prof. Algirdas Baubinas

Sekant moderniausiais Europos miestų centruose šiuo metu veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins saugią ir netaršią energijos gamybą.

 Skaičiuojama, kad CO2 išmetimai į aplinką jėgainės dėka būtų sumažinti apie 436 000 tonų per metus, o ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų per metus.

Jėgainėje diegiama šiuolaikinė moderniausia ir efektyviausia dūmų valymo įranga.

Ji užtikrins, jog normatyviniai taršos reikalavimai niekada nebus viršijami.

Be to, jėgainė technologiškai suprojektuota taip, kad būtų eliminuotas bet koks žmogiškosios klaidos faktorius – įvykus kad ir mažiausiam gedimui, jėgainė automatiškai stabdoma.

Pastačius jėgainę emisijų rodiklių stebėjimas Vilniaus miesto savivaldybės aplinkosaugos specialistams bei visuomenei bus prieinamas tiesiogiai internetu bet kuriuo paros metu. 

Jėgainės statymą ir veiklą stebės ne tik ekspertai, bet ir patys gyventojai.

Jiems yra prieinama visa informacija apie jėgainėje numatomus technologinius sprendimus, kurie eliminuos bet kokį neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

Bendruomenių atstovai patys spręs, kada ir kokiu periodiškumu bus atliekami papildomi nepriklausomų laboratorijų taršos matavimai, siekiant įsitikinti, kad jėgainė eksploatuojama laikantis griežčiausių aplinkosauginių standartų.

Jėgainėje bus deginamos tik Vilniaus ir Utenos regionų nepavojingos po rūšiavimo likusios ir antriniam panaudojimui netinkamos komunalinės atliekos, tuo išvengiant aplinkos taršos sąvartynuose bei išrūšiuotų atliekų sankaupų, potencialiai keliančių ekologinę grėsmę ne tik dėl nemalonių kvapų, bet ir kenksmingų medžiagų patekimo į gruntinius vandenis.

Čia planuojama apdoroti iki 160 tūkst. tonų atliekų per metus.

Toks kiekis atliekų nebepatektų į sąvartynus.

Joje taip pats bus naudojami ir atsinaujinantys energijos šaltiniai – per metus elektros energijos ir šilumos gamybai planuojama panaudoti apie 400-450 tūkst. tonų biokuro.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė užtikrins Europos Komisijos keliamų Žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą – sąvartynuose šalinti tik iki 5 proc. atliekų.

 Šiuo metu Lietuva sąvartynuose vis dar „laidoja“ apie 50 proc. visų komunalinių atliekų.

Kad šie skaičiai gerėtų, turės didėti sąvartynų vartų mokestis, kuris vilniečiams 2020 metais sieks 98 eurų už toną.

 Tuo tarpu po rūšiavimo likusias atliekas sudeginant naujojoje jėgainėje jis sieks kur kas mažiau – 32 eurus už toną.

Skaičiuojama, kad vilniečiai tokiu būdu už atliekų tvarkymą kasmet mokės 10 mln. eurų mažiau.

Naujojoje jėgainėje bus pagaminama ir pigesnė šiluma.

Vertinant 2016 metų biokuro biržos kainas, skaičiuojama, kad naujojoje jėgainėje pagamintos šilumos kaina būtų apie 19-20 eurų už MWh arba daugiau kaip 35 proc. mažesnė nei 2016 metais, kuomet vidutinė pagaminamos šilumos kaina Vilniuje buvo arti 30 eurų už MWh.

Dėl pigesnės šilumos gamybos vilniečiai galėtų sutaupyti iki 13 mln. eurų išlaidų šilumai kasmet.

Naujos jėgainės statybai pritaria ir Vilniaus miesto gyventojai. 

2017 m. gruodį Vilniuje bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 72 proc. respondentų planus statyti šiuolaikišką atliekas kurui naudojančią jėgainę vertina pozityviai. 81 proc. respondentų mano, kad atliekų deginimas Vilniaus mieste būtų naudingas, nes prisidėtų prie atliekų kiekio, susikaupusio Vilniaus regiono sąvartynuose, mažinimo.

Pagarbiai

Paulius Stonis

Projektų vadovas

Korporatyvinės komunikacijos tarnyba

„Lietuvos energija“, UAB

Žvejų g. 14, LT- 09310 Vilnius

Mob. +370 699 34825

paulius.stonis@le.lt

www.le.lt

Nevykdomos veiklos sąnaudos yra Vilniaus savivaldybės bendrovės komercinė paslaptis

   Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pranešė, kad AB Vilniaus šilumos tinklai jai  neleidžia paviešinti sąnaudų, kuriomis remiantis  pastaroji  apskaičiavo  nevykdomos veiklos  centralizuotai paruošto karšto vandens  tiekimo projektinę  kainą.

Tokiu būdu vieša liko tik ši informacija:

O kas slepiasi po nevykdomos veiklos:

 veiklos,

materialinėmis ir kitomis, joms prilygintomis,

 kitomis sąnaudomis 

 yra AB Vilniaus šilumos tinklai komercinė paslaptis .....

Atskleisti šią komercinę  paslaptį bus bandoma nepriklausomo energetikos eksperto R. Zabarausko ir Buitinių vartotojų sąjungos prezidento A. Miškinio susitikime su   Vilniaus savivaldybės   Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėju Kęstučiu Karosu ...

Kas žino, galbūt  Vilniaus apygardos  prokuratūrą sudomins  ne tik informacija apie seksualinį priekabiavimą, bet ir  nevykdomos veiklos sąnaudos ...................

.

Vilniaus apygardos prokuratūra bus prašoma nutraukti Kainų komisijos savivalę

    Rytoj, vasario 21 dieną Vilniaus apygardos prokuratūrai bus nusiųstas prašymas pagal savo kompetenciją imtis priemonių  nutraukti Valstybinės kainų ir energetikos komisijos savivalę  parengiant ir patvirtinant  karšto vandens suvartojimo normatyvus, ir juos taikant daugiabučių namų vartotojams, atsisakiusiems leisti įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus savo butuose,  ir ją atitinkamai nubausti.

Prašymo esmė tame,

kad vandens suvartojimo normų rengimas ir tvirtinimas yra Aplinkos ministerijos kompetencija;

kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nustato, kad tokios normos gali būti taikomos tik bendrabučio tipo namuose;

kad tokiu atveju turi būti taikomos
Vandens vartojimo normos RSN 26-90, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76.

Kainų komisija   apie  neteisėtą normų nustatymą ir taikymą buvo informuota, tačiau išvadų nepadarė, kaip ir su "Valstybiniu reketu"....

Tuo tarpu visai nesenai Seimo Ekonomikos komitete buvo svarstomas Kainų komisijos pateiktas šilumos supirkimo projektas.

Todėl tiesiog yra keista ir nesuprantama, kaipgi Seimo Ekonomikos komitetas, būdamas n-kartų informuotas apie "Valstybinį reketą" taip ir nepadarė išvadų dėl Kainų komisijos narių kompetencijos,    ar dar kas tai baisiau ...

O šilumos vartotojų tarpe juokaujama, kad  kai kam iš Seimo Ekonomikos komiteto   kai kas nubyrą iš šio "Valstybinio reketo" ... iš tų dešimčių milijonų eurų ....

O tuo tarpu Kainų komisija, rami kaip belgas, ruošia Seimo Ekonomikos komitetui eilinį klipą - savo 2017 metų   veiklos ataskaitą .............

Kaip sakoma,ar tai suaugusių vaikų darželis, ar tai, pagal Čechovą, inteligentų sporto rūmai ....

........

PAGALIAU !!!!! - Vilnius 2018 02 12 .....

Pradėta statyti Vilniaus kogeneracinė jėgainė kurs švaresnę aplinką sostinėje ir Lietuvoje

2018-02-12
Šiandien, pažymint oficialią naujosios Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbų pradžią, Jočionių g. esančiame jėgainės sklype buvo įmūryta atminties kapsulė.  Joje patalpintas laiškas ateities kartoms apie šiandieninės visuomenės siekius kurti švaresnę aplinką sostinėje bei visoje Lietuvoje.  Jėgainės veiklą planuojama pradėti 2019 metų pabaigoje. „Vilniaus atliekų deginimo jėgainės atsiradimas miestui yra būtinas, kad veiktų visa atliekų šalinimo grandinė mieste.  Jau antri metai veikia ir atliekų rūšiavimo gamykla, kurioje atrenkamos deginimui skirtos medžiagos, tad naujoji jėgainė būtina, kad atliekų rūšiavimas neliktų tik butaforija.  Naujoji jėgainė efektyviai prisidės prie pigesnės šilumos gamybos ir užtikrins aukštus ekologijos standartus“, - kapsulės įkasimo ceremonijos metu kalbėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Šiandien Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas pereina į naują etapą – pradedami ilgai laukti vienos moderniausių Europoje jėgainės statybos darbai.  Tikime, kad šis projektas mūsų valstybės sostinei taps tiltu, žengiant į naują – tvaraus, žalio ir modernaus miesto etapą.  Užsitikrinta Europos Sąjungos parama, palankus Europos investicinio banko finansavimas, atrinkti profesionalūs rangovai ir jaučiamas miesto gyventojų palaikymas įpareigoja mus jėgainę pastatyti laiku, kokybiškai ir užtikrinant aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus“, - sakė „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas. Numatoma, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė naudodama biokurą ir komunalines atliekas pagamins kone pusę sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos, o elektros energijos - tiek, kad pakaktų aprūpinti apie 80 proc. Vilniaus namų ūkių. Jėgainė metines vilniečių išlaidas šilumai sumažins 13 mln., atliekų tvarkymui – 10 mln. eurų. Sekant moderniausių Europos miestų centruose veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins visiškai saugią ir netaršią energijos gamybą.  Užbaigus statybas, pagal pritaikytas aplinkosaugines bei energijos gamybos technologijas, Vilniaus kogeneracinė jėgainė bus viena moderniausių visoje Europoje. Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje energijos gamybai bus naudojamos po rūšiavimo likusios netinkamos nei perdirbti, nei pakartotinai naudoti, bet turinčios energinę vertę komunalinės atliekos.  Čia planuojama apdoroti iki 160 tūkst. tonų atliekų per metus, atkeliaujančių iš Vilniaus ir Utenos regionų.  Toks kiekis atliekų nebepatektų į sąvartynus. Joje taip pats bus naudojami ir atsinaujinantys energijos šaltiniai – per metus elektros energijos ir šilumos gamybai planuojama panaudoti apie 400-450 tūkst. tonų biokuro.   Vilniaus kogeneracinė jėgainė užtikrins Europos Komisijos keliamų Žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą – sąvartynuose šalinti tik iki 5 proc. atliekų. Jėgainės elektrinė galia sieks - apie 90 MW, šilumos gamybos - apie 230 MW.  Šalies mastu Vilniaus kogeneracinė jėgainė prisidės ir prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo.   Pradėjus veikti naujai biokurą ir atliekas kurui naudojančiai jėgainei, apie 20 proc. padidėtų vietinės elektros energijos gamyba iš vietinių ir atsinaujinančių energetikos išteklių. Naujosios kogeneracinės jėgainės statybos metu bus sukurta apie 750 darbo vietų, o pastačius jėgainę – apie 100 nuolatinės darbo vietos. Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybai pritaria ir Vilniaus miesto gyventojai.  2017 m. gruodį Vilniuje bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos gyventojų apklausos duomenimis, 72 proc. respondentų planus statyti šiuolaikišką atliekas kurui naudojančią jėgainę vertina palankiai.  Daugiau informacijos: Paulius Stonis, „Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos tarnybos projektų vadovas, 8699 34825, paulius.stonis@le.lt .

Vilnius - 2013 10 24 ...................

Vilniuje pradėta statyti energijos iš atliekų jėgainė sumažins šilumos kainas Vilniaus mieste

2013-10-24 Play 00:00 03:51 Volume

Vilniuje pradėta energijos iš atliekų jėgainės statybos darbai. 70 mln. eurų (apie 240 mln. Lt.) kainuosianti jėgainė, kurios 51 proc. akcijų priklauso bendrovei „Reenergy“, o 49 proc. – bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, darbą pradės 2015 metų III ketvirtyje. Tai antroji tokia jėgainė Lietuvoje.  Klaipėdoje veikianti energijos iš atliekų jėgainė pritaikyta suvartoti 250 tūkstančių tonų atliekų per metus, Vilniaus jėgainė bus ženkliai mažesnė – 170 tūkstančių tonų per metus. „Atliekos pakeis dalį brangių gamtinių dujų, vartojamų šilumos gamyboje, todėl paveiks šilumos kainą Vilniuje. Vilniuje atliekos visų pirma bus rūšiuojamos, o likusios po rūšiavimo bus naudojamos šilumos gamybai. Nereikės kirsti miškų, kad įrengtume naujas sąvartyno sekcijas savo atliekoms, kaip buvo iki šiol“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Pradėjus veikti Energijos iš atliekų jėgainei (EAJ) šilumos tarifas mieste gali mažėti iki 10 proc., įgyvendinus TE-3 konversijos į biokurą projektą – apie 25 proc. Taigi Jočionių gatvėje kuriamas Vilniaus energetinis-ekologijos mazgas netolimoje ateityje leis spręsti ne tik sostinės energetines ir atliekų tvarkymo problemas, bet ir sumažinti šilumos kainą. Vilniaus energetikos mazge – Jočionių g. teritorijoje bus statoma net tik Energijos iš atliekų jėgainė, bet ir mechaninio biologinio rūšiavimo gamykla (MBA) (projekto vertė – 120 mln. Lt), taip pat rekonstruota Vilniaus termofikacinė elektrinė (TE-3) bendradarbiaujant su bendrove „Lietuvos energija“, nepriklausomų šilumos gamintojų biokuro katilinės. Gamindami energiją atliekas utilizuoja Londonas, Paryžius,  Viena, Stokholmas, Berlynas ir daugelis kitų šiuolaikiškų miestų.  Jėgainė bus integrali atliekų tvarkymo sistemos dalis, kartu su atliekų rūšiavimo fabriku, kurį statys Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC). „Reenergy“ direktoriaus Remigijaus Petreikio teigimu, svarbiausi parametrai, kuriuos būtina užtikrinti diegiant atliekų jėgaines ES šalyse – aukščiausi saugumo ir ekologijos standartai.   „Jau suprojektuota Vilniaus jėgainė bus analogiška veikiančioms modernioms Trondheimo Norvegijoje ir Koldingo Danijoje jėgainėms. Po rūšiavimo likusios atliekos šilumos gamyboje bus vartojamos vietoje žymiai taršesnių gamtinių dujų, todėl moderni jėgainė leis vilniečiams kvėpuoti švaresniu oru“, - sakė R. Petreikis. Vilniuje pradėjus veikti atliekų jėgainei, dėl mažesnio gamtinių dujų suvartojimo, CO2 išmetimai į aplinką per metus sumažės 90 000 tonų. Per metus jėgainė suvartos apie 170 tūkst. tonų atliekų. Joms palaidoti prireiktų 22 tūkstančių kvadratinių metrų sąvartyno ploto, iškirsti miškus. Tai prilygsta 3 futbolo stadionų, talpinančių po 50 tūkst. žiūrovų, plotui. Atliekų naudojimas šilumos gamybai, lyginant su atliekų šalinimu Kazokiškių sąvartyne ir gamtinių dujų deginimu, leistų sumažinti šių teršalų išmetimus: žmogui nuodingų ir fotocheminį smogą sukeliančių medžiagų – net 1000 kartų; aplinką rūgštinančių medžiagų – 275 kartų; klimatą šildančių dujų – 10 kartų; vandens telkinių užaugimą skatinančių eutrofikuojančių medžiagų – beveik 2 kartus. Plačiau apie jėgainę Nei valstybės, nei ES fondų paramos jėgainės statyboms nebus prašoma.  Jėgainė privačiomis lėšomis statoma sklype, kurį UAB „Reenergy“ ilgalaikės nuomos sutartimi yra išsinuomojusi prieš 8 metus, įstatymų numatyta tvarka, Jočionių gatvės teritorijoje. Moderni energijos iš atliekų jėgainė iškils šalia Gariūnų turgavietės, prie Vilniaus 3-iosios termofikacinės elektrinės. Jėgainėje pagaminta šiluma bus tiekiama į Vilniaus miesto šilumos tinklus. Jėgainės techniniai parametrai • Planuojamas suvartoti komunalinių atliekų kiekis – iki 170 000 t/metus; • Šiluminė galia – iki 50 MW; • Iš dūmų rekuperuotos šilumos galia – iki 5 MW. • Elektra nebus gaminama.

Arturas Račas - nepaisant to, kad esu netikintis, galvoju, kad Dievas į Lietuvą tikrai neatėjo.

100 metų atkurtai Valstybei: Dievas neatėjo, maldas ir nuopelnus užsako partinės mokyklos lektorei

vasario 18, 2018

Nurimus Šventės šurmuliui, vis dėlto, manau, privalu pakalbėti apie Lietuvą ir jos žmones. 

Nusipelniusius ir nelabai.

Pradėti norėčiau nuo paprasto klausimo: kaip jūs galvojate, kas yra labiau nusipelnęs Lietuvai: „Gintarų“ ir „Ateina Dievas“ autorius, „Dainų teatro“ ir „Keistuolių teatro įkūrėjas kompozitorius Andrius Kulikauskas ar pusę savo karjeros V.Romanovui užsakomuosius tekstus rašęs plunksnagraužys Šarūnas Černiauskas?

O, kas, jūsų nuomone, daugiau prisidėjo prie to, kad Lietuva būtų gražesnė ir kultūringesnė: Vida Ramaškienė, kurios iniciatyvos ir pastangų dėka pernai Lietuvoje jau 22 antrą buvo surengtas „Kino pavasaris“ ar užsakytus tekstus iš specialiųjų tarnybų pakišamų USB laikmenų rašantis Dovydas Pancerovas, kuriam 1995-aisias dar tikriausiai reikėjo sauskelnių?

Neslėpsiu, jei man kas nors užduotų tokį klausimą, pagalvočiau, kad mane laiko kvailiu, bet tai būtų ne pirmas kartas, nes pastaruosius kokius 10 metų taip jaučiuosi gana dažnai, nors tikrai negalvoju, kad esu pats kvailiausias.

Taip pat jaučiuosi ir dabar, nes buvusi aukštosios partinės mokyklos lektorė, mūsų visų nelaimei, prieš 9 metus tapusi Lietuvos prezidente, teikdama apdovanojimus atkurtos Lietuvos šimtmečio proga šimtui labiausiai Lietuvai nusipelniusių žmonių visai Lietuvai (tarp jų ir man) bandė įteigti, kad Š.Černiausko ir D. Pancerovo nuopelnai yra didesni nei A. Kulikausko ir V. Ramaškienės. 

Manęs Dalia Grybauskaitė neįtikino.

Čia gal todėl, kad aš niekada nesimokiau partškoloje

Nežinau, kiek iš jūsų ten mokėsi, bet labai būtų smalsu sužinoti, ar Lietuvoje jau pasiekėme tą ribą, kai, norint ką nors kuo nors įtikinti, nebereikia faktų ir sveiko proto ir užtenka tik būti Grybauskaite. 

Arba avimi, kuri bliauna, kartu su pagrindiniu bandos avinu. 

Tikiuosi, jūs į tą klausimą sau atsakysite, jei dar nepasiekėte tos ribos, kai baisu yra atsakinėti net mintyse.

O aš, tęsdamas nuopelnų Lietuvai temą, pasakysiu, kad man labai gaila ir apmaudu dėl to, kad šalia D. Pancerovo ir Š.Černiausko, „nusipelniusiųjų“ Lietuvai sąraše atsidūrė ir mano labai gerbiami žurnalistai Aurimas Perednis ir Indrė Makaraitytė.

Tiesą pasakius, būtent dėl Aurimo ir gimė šis įrašas, nes, pamatęs naujieną, aš iš karto parašiau Aurimui, ką apie tai galvoju (ir gavau labai išsamų atsakymą).

O galvoju aš tą patį, ką galvojau ir tada, kai rašiau apie vieną savo buvusį kolegą ir vadinau jį „prostitutu“, kai jį ir būrelį panašių „žurnalistų“ ordinais ir medaliais apdovanojo Valdas Adamkus.

Galvojau ir galvosiu, kad save gerbiantys žurnalistai neturėtų misti iš valdžios rankų ir neturėtų iš jos priimti nei medalių, nei kelionių, nei kokių nors kitų dovanų, kurios iškreipia tikrąją žurnalisto paskirtį – būti sarginiu šunimi.

 O mes visi labai gerai žinome, kad kai tave maitina iš rankos,  sarginiai refleksai dingsta.

Nesakau, kad žurnalistai iš principo negali būti apdovanojami.

Gali.

Vitas Lingys galėjo būti apdovanotas, Romas Sakadolskis galėjo būti apdovanotas, Kęstutis Girnius galėjo būti apdovanotas.

Dar galėtų būti apdovanotas žurnalistas, išgelbėjęs skęstantįjį arba išnešęs vaiką iš gaisro.

Arba – sužeistąjį iš apkasų karo zonoje.

Tačiau ne tas, kuris tiesiog dirba savo darbą, gauna už tai atlyginimą ir nedaro nieko labiau išskirtinio nei policininkas, gaisrininkas, gydytojas, muziejininkas, inžinierius ar kepėjas.

Todėl man net nepadoru klausti, kuo Lietuvai nusipelnė pagrindinis pagrindiniu save vadinančio portalo propagandistas Vaidas Saldžiūnas, nes jau pats tokio klausimo kėlimas reikštų pasityčiojimą iš žurnalistikos, nekalbant jau apie atkurtą Lietuvos valstybę.

Mano šeimoje ir tai yra žmogus, kurio nuopelnai Lietuvai, kaip aš juos suprantu, yra kokius 500 kartų didesni nei V.Saldžiūno ir visų jo vadinamųjų kolegų portale, kartu sudėjus.

Todėl man ir gaila A. Perednio, atsidūrusio tokioje kompanijoje.

Mano nuomonės apie Aurimą, kaip žurnalistą, tai visiškai nekeičia, nes aš žinau, kad mes visi darome klaidų, ir pats jų esu ne vieną padaręs.

Juo labiau – proga buvo neeilinė ir Aurimui, kuris yra dar gana jaunas, reikėjo titaniškų pastangų nepasiduoti pagundai būti suviliotam.

Tiesą pasakius, aš pats kartais gailiuosi, kad grąžinau Sausio 13-osios medalį, nors ir žinau, už ką jį gavau.

Nes Valstybės apdovanojimas, vis dėlto yra Valstybės apdovanojimas, nepaisant to, kad kai kas iš šio beveik švento dalyko padarė farsą ir pasityčiojimą iš Valstybės.

Aš labai įdėmiai peržiūrėjau visą apdovanotųjų ir nusipelniusiųjų Šimtuką.

Ir man pasidarė bloga, jei atvirai.

Bloga dėl valstybės, kurioje į nusipelniusiųjų gretas patenkama pagal pareigas ir pagal artimumą dvarui.

Neskaičiuojant kelių užsieniečių (tarp kurių aukščiausius Lietuvos valstybės apdovanojimus gavo du užsienio valstybių kariuomenių vadai), didžioji dauguma kitų, labiausiai nusipelniusių Lietuvai – įvairiausių valstybės institucijų ir organizacijų vadovai. 

Kuo arčiau dvaro – tuo aukštesnis apdovanojimas.

 Neturi pareigų – reiškia esi nusipelnęs Lietuvai mažiau nei tie, kuriuos vadina direktoriais ar pirmininkais.

Jei teisingai suskaičiavau, daugiausiai tarp labiausiai nusipelniusiųjų yra gydytojų (čia gal todėl, kad jie ruošiasi streikuoti?) – trylika.

Jokiais būdais neneigiu gydytojų indėlių į Lietuvos valstybės kūrimą, tačiau šiek tiek žinodamas apie sveikatos apsaugos sistemos būklę, vis dėlto suabejočiau, ar šios profesijos atstovų indėlis į Lietuvos valstybės pažangą yra didžiausias.

Sąraše – 10 žurnalistų (jau sakiau, ką apie tai galvoju), maždaug tiek pat menininkų, keli istorikai, keli verslininkai.

Neradau nė vieno mokytojo, nė vienos bibliotekininkės, nei vieno gaisrininko, nė vieno policininko, nė vieno socialinės sferos darbuotojo, nė vieno sportininko ar trenerio, nė vieno autobuso vairuotojo, nė vienos valytojos, nė vieno kepėjo ar virėjo, nė vieno savanorio.

Galėčiau „nė vieno“ pakartoti ir dar šimtą kartų, tik nežinau, ar kas nors nuo to pasikeistų.

Čia vėl klausimas jums, jei vis dar nebijote galvoti.

Aš tai manau, kad galvoti nėra baisu ir juo labiau tai nėra nusikaltimas, ypač minint atkurtos Lietuvos 100-etį.

Lietuvos, kuri jums leidžia rinktis.

O aš pats, nepaisant to, kad esu netikintis, galvoju, kad Dievas į Lietuvą tikrai neatėjo.

Jį pakeitė partinės mokyklos lektorė, kuriai, deja, nemaža dalis mūsų meldžiasi.

Taip pat aklai ir nekritiškai, kaip ir Dievui.

------------------------------------------------------------------------

P.S. Kadangi mano „draugų“ Dievo ir Lietuvos pamirštame mieste Visagine pastangomis, esu blokuotas Facebook, būsiu dėkingas, jei pasidalinsite.

--------------------------------------------------------------------

BVS.   Tikrai taip, Dievas į Lietuvą neatėjo, nes tenai meldžiasi ne jam, o: