Nereikia mūsų gąsdinti ir patiems nereikia gąsdintis.

Prezidentė pasakė: Nereikia mūsų gąsdinti ir patiems nereikia gąsdintis.

Taip шк turėtų būti, bet gi yra, kaip yra ....nes kas  gi kas tada nutiktų pvz. konservatoriams, kurie  tik ir laikosi   rusofobijos  dėka ???

Betgi ir pati prezidentė  vyksta į JAV tam, kad pasaulį pagąsdintų - primintų, kad  be agresyvios Šiaurės Korėjos yra dar ir tokia pati Rusija ....

Taigi prezidentė išvyks iš šalies  manevrų „Zapad“, kurių tikslas yra išgąsdinti Lietuvą,  metu ...

Neabejotinai eilinį kartą bus taip, kaip ir visada, kada prezidentė-vyriausiasis kariuomenės vadas išvyksta iš šalies ... šalis liks be kariuomenės vadą pavaduojančio, nes Prezidentė nevykdys Lietuvos Konstitucijos ...

Iš esmės, tai jokio skirtumo yra, ar nėra šalyje vyriausiojo kariuomenės vado.

Nes penktoji kolona valdžioje senai pasirūpino, kad Vilniaus krašte Rudininkuose Lietuvos kariuomenės bazė  būtų likviduota.

Tuo tarpu  iki Baltarusijos sienos nuo Vilniaus tik  koks 30 kilometrų, kai Lietuvos kariuomenės bazės kelis kartus toliau.

Taigi  agresoriui pasipriešinti galėtų tik saujelė pasieniečių, ginkluotų kokių 30 metų senumo „“Kalašnikovais“ ...

 Taigi toks yra Vilniaus krašto, potencialiausio neramumų šaltinio, saugumas ....

   Na o kas liečia bendrus Rusijos ir Baltarusijos manevrus „Zapad“, tai jų tikslas pasirengti tam atvejui, jeigu imperinių ambicijų nestokojanti Lenkija gerai progai pasitaikius bandytų susigrąžinti Vakarų Baltarusijos teritorijas, iki karo buvusias Lenkijos sudėtyje.

Savaime suprantama tai liestų  ir Vilniaus kraštą.

Taigi, vadovaujantis sveiko proto logika, Lietuvos kariuomenė  irgi turėtų surengti atitinkamus  manevrus.

Savaime suprantama, kad su Lenkija reikia stengtis palaikyti gerus santykius, tačiau yra akivaizdu, kad  ji neatsisakė teritorinių pretenzijų į kaimynų žemes.

Ir neabejotinai ji pasielgs taip, kaip Rusija su Krymu, jeigu tiktai pasitaikys gera proga.

Tada ir suveiks „Lenko korta“ ....

O Lenkijos armija yra bene veiksmingiausia Europoje ir ne tiktai ginkluotės atžvilgiu, bet ir visa galva yra pranašesnė savo  patriotine dvasia. 

Еврокомиссар Андрюкайтис: энергополитика Литвы — полный идиотизм

Еврокомиссар от Литвы, бывший министр здравоохранения, социал‑демократ Витянис Андрюкайтис раскритиковал президента Литвы Далю Грибаускайте и своего однопартийца главу МИД Линаса Линкявичюса за близорукую внешнюю политику по отношению к соседям. Неблагоприятные для действующей власти оценки появились на страницах еженедельника «Экспресс-Неделя». 

Аналитический портал RuBaltic.Ru приводит самые яркие моменты интервью Андрюкайтиса.

Витянис Андрюкайтис — один из самых авторитетных политиков в Литве. Кроме того, он выступает за нормализацию отношений с Россией и Беларусью. Будучи почетным председателем Социал‑демократической партии Литвы, Андрюкайтис был одним из главных критиков отхода партии от социально ориентированной политики. По его утверждению, на прошлых выборах соцдемы потерпели поражение из‑за резкого поворота в сторону неолиберализма.

Холуй Грибаускайте

Говоря об отходе от социал‑демократических ценностей, Андрюкайтис не обходит стороной и внешнюю политику. Еврокомиссар утверждает, что курс, проводимый нынешним главой МИД, его однопартийцем Линасом Линкявичюсом, не имеет ничего общего с традиционными ценностями левых.

Линас Линкявичюс

«Представитель нашей партии возглавляет МИД, но в министерстве не проводится политика социал‑демократов. Я не вижу или очень слабо вижу левую внешнюю политику, проводимую Линкявичюсом, потому что внешняя политика сегодня — это очень правая политика Дали Грибаускайте. Правая и по риторике, и по механизмам, и по фобиям, и по мышлению: ''Мы в опасности, кругом враги — враг уже за забором''. Между тем страх в обществе посеян, и кому‑то выгодно играть на этом страхе», — говорит Андрюкайтис.

Двойные стандарты

Особое внимание еврокомиссар уделил отношениям с соседней Беларусью. Витянис Андрюкайтис утверждает, что Литва руководствуется политикой двойных стандартов.

Когда речь идет о белорусском транзите и бизнесе, официальный Вильнюс говорит о сотрудничестве, в остальном же власти страны общаются с белорусами совершенно неподобающим образом.

Особенно, если дело касается строящейся Белорусской АЭС. Последняя стала больной темой правящего класса.

«Вот недавно Владимир Путин был в Калининграде и обсуждал, как увеличить товарооборот в портах Ленинградской и Калининградской областей России. Он предложил, чтобы Беларусь переправляла нефтепродукты, произведенные из полученной в России со значительной скидкой нефти, через российские, а не литовские и латвийские порты. С точки зрения отношений между двумя союзными государствами это логично, хотя далеко от логики рыночной экономики.

Владимир Путин обсудил с Антоном Алихановым экономическую ситуацию в Калининградской области в августе текущего года

Читайте также

Литва и Израиль переворачивают сложную страницу отношенийСентябрь 2017: последний месяц Минских соглашений?Грибаускайте расписалась в политической беспомощности

Как реагируют на это официальные литовские лица? Они говорят: ''нет, давайте не путать политику с экономикой — белорусам выгоднее загружать Клайпедский порт!'' Я согласен, давайте не путать! Но тогда и об атомной станции в Островце давайте говорить на языке экономики, а не политики!

Потому что если мы говорим о проблемах безопасности атомной станции, то должны иметь в виду, что еще существует такая проблема, как Чернобыльская АЭС, где ядерная реакция под саркофагом еще идет, радиоактивными материалами загрязнены грунтовые воды и река Припять. И эта опасность очень близка к Беларуси, которая больше всех пострадала от чернобыльской катастрофы и до сих пор предпринимает меры по ликвидации ее последствий для своих жителей.

Но мы кричим об опасности новой атомной станции, а об опасности Чернобыльской молчим.

Так давайте будем логичными: когда мы говорим, что белорусы не гарантируют безопасности АЭС, исходя из наших протестов получается, что белорусам безопасность не важна. Но они что, не знают, как опасен Чернобыль? Где последовательность? И почему вы тут путаете политику с экономикой?

Почему, когда речь заходит о переориентировании белорусских грузов из Клайпедского порта в российские, говорят об ударе по экономике (и это действительно удар) и при этом предлагают не впутывать политику в экономику, а когда говорят про Островецкую АЭС, то про экономику забывают, впутывая политику.

Белорусская АЭС в Островце

При этом не принимают во внимание, что белорусы больше других испытали на себе последствия чернобыльской катастрофы и в связи с этим больше всех озабочены безопасностью строящейся АЭС. Ведь если что‑то случится, это будет катастрофой не только для Литвы, но и для Беларуси, которая с одной стороны будет иметь Чернобыль, а с другой — Островец», — говорит еврокомиссар.

Энергополитика Литвы — идиотизм

Рассуждая об энергетической политике Литвы, литовский еврокомиссар не скупился на критику. По его словам, так называемая доктрина об энергонезависимости и крики руководства страны на весь мир о том, что у России нельзя покупать газ — полнейший идиотизм.

«Это популярный у наших политиков термин — «энергетическая независимость»: нет такой независимости! Есть термин «энергетическая безопасность».

Если у нас есть возможность иметь поставщиков из разных стран — Швеции, Германии, Польши, Финляндии, то нам легче говорить с поставщиками из России. Это логично. Но сказать: «Давайте мы не будем покупать у России ни нефть, ни газ, ни электричество», — полный идиотизм, где же тут экономика!? Почему тут мы путаем экономику с политикой? Вот Германия ведет сложные переговоры с Россией по поводу санкций, но разве она собирается отказываться от покупки энергоресурсов у нее? Где у нас логика? Я не вижу никакой логики и никакой рациональной политики.

Ведь такая политика бьет по карману, по качеству жизни наших людей, в кухнях которых есть электричество и газ. И им небезразлично, по какой цене их покупают. Так можно попросить наших ораторов найти более рациональный подход к покупке энергоносителей, чтобы цены на них и на коммунальные услуги снизились?

Где вы здесь видите последовательность: загрузка Клайпедского порта — экономика, а отказ от российских энергоносителей — уже политика. Где тут социал‑демократическая политика?» — возмущается Витянис Андрюкайтис.

/

Vieno vamzdžio galo specialistas iš Lietuvos žinių .....

Bliūkšta Vilnių valdančių politikų pažadai, kad sostinės šilumos ūkiui sugrįžus į savivaldybės rankas vilniečiai jaus daugiau rūpesčio ir teisingumo negu tuomet, kai gyventojams šilumą ir karštą vandenį tiekė privati „Vilniaus energija“. - 

"Lietuvos žiniose" rašo Arvydas Jockus.

Vienkart bliūkšta ir viltis, kad  šis "vieno vamzdžio galo specialistas"
 ( anot daugiamečio Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko V.  M., atleisto iš darbo tuometinio energetikos mistro  A. S.  Vatikano piliečio pasiūlymu ... už tai,  kad sąžiningai vykdė pareigas)  
iš Lietuvos žinių  suvoks,kad Vilniaus šilumos tiekėjas karšto vandens tiekimo veiklos  nevykdo, o pelną iš to gauna.

T. y. vyksta "Valstybinis reketas".

Taigi apie kokį gi rūpestį vartotojais ir teisingumą gali eiti kalba ?

Betgi "vieno vamzdžio galo specialistas" toliau  klaidina skaitytojus ir,  kas paneigs, pats moka "Valstybinio  reketo mokestį" ....

Ir čia visiškai vietoje klausimas:

Kas kelia didesnį pavojų:

Ar Rusijos valstybinė propaganda ?

Ar tokios Lietuvos žinių rašliavos ?

.

.

Seimo pirmininko pasiūlymas - neregėto masto pasityčiojimas .....?!

  

Lietuvos mokslininkai baigia tyrimus ir dar šiemet tikisi paskelbti, kad ant Gedimino kalno Vilniuje vieni iš rastų palaikų priklauso 1863 metų sukilimo vadui Zigmantui Sierakauskui.

Geras klausimas – ir ką gi  su jais daryti ???

Vadovaujantis sveiko proto logika visų pirma reikia suvokti, kas buvo tas, taip vadinamas, 1963 metų sukilimas lietuvių Tautai ir Valstybei.

Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita; lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów, Rzeczpospolita Korony Polskiej i Wielkiego Księstwa Litewskiego ) – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, susikūrė po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavo iki Lenkijos Konstitucijos priėmimo 1791 m. gegužės 3 dieną.

Nuo tada nebeliko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lietuvos valstybės vardas ilgam pradingo iš istorijos     ..

  O   1794, 1831, 1863 metų sukilimų tikslai  buvo tiktai 1791 metų  Lenkijos valstybės ( su dabartine Lietuvos teritorija)  atkūrimas.

Pažymėtina, kad 1863 metų sukilimą rašytoja J. Žemaitė savo raštuose vadina „lenkmečiu“ :

...... iš miškų pasirodė lenkiškai kalbantys gražūs ponaičiai ......

Visi šie sukilimai atnešė lietuvių Tautai tiktai dideles nelaimes – ištisų kaimų trėmimą,  krašto nuskurdinimą, rašto lotyniškais rašmenimis draudimą.

O jeigu jie būtų laimėję, tai  šiandien lietuvių Tautos tikrai nebebūtų.

Lietuva būtų tokia, kaip Vilniaus kraštas, kur nutautinti etniniai lietuviai su lietuviškomis ar sulenkintomis pavardėmis save laiko lenkais ......

Tai yra akivaizdu ir nepaneigiama.

Todėl lietuviams yra akivaizdu, kad 1863 metų sukilimo vadai su Lietuvos valstybe, su lietuvių Tauta visiškai neturi nieko bendro.

Taigi visų pirma reikia Baltarusijai pasiūlyti perimti jų palaikus.

Vertinant tai, kad baltarusiai nacistai Vilnių laiko Baltarusijos sostine, sukilimo vadų kapai Vilniuje jiems būtų eilinis argumentas tam paremti, o ir pretekstas progai pasitaikius aneksuoti Vilnių.

Na, o jeigu jau kitaip neišeitų, tai laidoti jų palaikus reiktų   Antakalnio kapinėse šalia sovietinių kareivių kapaviečių.

Betgi yra, kaip yra .....

Stebėtinas yra Seimo pirmininko pasiūlymas laidoti jų palaikus Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Kaip ir pasiūlymas laidoti Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų, Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių aukų kaimynystėje.

  Abiem atvejais tai, kas paneigs,   neregėto masto pasityčiojimas.

Kad tokį tikslą, kas paneigs, turi Seimo narys žydas, labai tikėtina.

Betgi Seimo pirmininkas tai yra profesorius, o ne koks Kalvarijų turgaus sendaikčių prekeivis.

Betgi yra, kaip yra.

Ir kas paneigs,  kad profesorius visai ne profesorius, ir dargi ne lietuvis, o  iš esmės ambicinga smulkiaburžuazinė  liumpenpatriotinė Kauno šlėktelė... ....

Todėl ir yra, kaip yra:

Stūgso monumentas Vilniaus aikštėje  „Cukriniam avinėliui“, parvežusiam „Stalino saulę“, tokių pat subjektų vardais vadinamos mietų gatvės.

O lietuvių Tautos patriarcho paminklui „geriausiai tinka skverelis prie Filharmonijos“ ...

..................

.

Kainų komisijos nariams kompetencija nebūtina . Svarbu tik Prezidentės ir Seimo pasitikėjimas.... .........

Energetikos įstatymas nustato:

Energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 

Komisija yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija.

Komisiją sudaro penki nariai. 

Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą. 

Komisijos pirmininką ir keturis narius Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas.

 Komisija atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus;

2) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;

  4) kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;

ir t.t.  dar 18 punktų .....

  Tokiu būdu  komisijos nariams kompetencijos reikalavimai nenustatyti ....................

Svarbu tik  Prezidentės ir Seimo pasitikėjimas....

To įrodymas komisijos nario Jono Makausko kompetencija (beje tą patį galima pasakyti ir apie kitus Komisijos narius).

---------------------

KOMISIJOS NARYS JONAS MAKAUSKAS

Gimė 1980 m. lapkričio 19 d.

Studijavo Mykolo Romerio universitete: 2006 m. įgijo teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 2008 m. – teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.

2001–2007 m. dirbo ikiteisminio tyrimo pareigūnu Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato struktūriniuose padaliniuose. 2007–2016 m. ėjo pareigas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos: Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, Utenos apskrities skyriaus viršininko pavaduotojas, Vilniaus apskrities skyriaus tyrėjas ir vyresnysis tyrėjas.

Turi darbo patirties atliekant ikiteisminius ir kriminalinės žvalgybos tyrimus, susijusius su energetikos įmonių veikla.

Nuo 2017 m. sausio 3 d. Seimas paskyrė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu penkerių metų kadencijai.

                                                                     ---------------------

Įrodymai:

SĄVOKA :Pridėtinė vertė:

Prekių ir paslaugų vertės padidėjimas kiekvienoje gamybos stadijoje; tai vertė, kurią gamintojas, prekybininkas, paslaugų teikėjas prideda prie žaliavų, medžiagų arba prie prekių (paslaugų), kurias jis įsigyja, kad sukurtų naują gaminį ar paslaugą, vertės.

Raštas  Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tikslu sužinoti, kokią dalį  Vilniaus šilumos tinklų šilumos kainoje sudaro pridėtinė vertė:

Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai                2017 09 26   Nr. 28

DĖL   AB „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ KARŠTO VANDENS  KAINOS PRIDĖTINĖS VERTĖS

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ praneša:

 2017 m. rugsėjo mėn. centralizuotai tiekiamos šilumos kaina yra 5,37 ct/kWh (su 21 proc. PVM). Centralizuotai tiekiamos šilumos kainą sudaro pastovioji kainos dedamoji, kintamoji kainos dedamoji ir pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Pastovioji kainos dedamoji 2017 m. rugsėjo mėn. yra 1,07 ct/kWh ir sudaro 19,9 proc. visos kainos. Iš to skaičiaus 0,33 ct/kWh sudaro personalo sąnaudos, 0,25 ct/kWh – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, 0,16 ct/kWh – investicinė grąža, 0,15 ct/kWh – einamojo remonto sąnaudos ir 0,18 ct/kWh – kitos sąnaudos.

Kintamoji kainos dedamoji 2017 m. rugsėjo mėn. yra 3,37 ct/kWh ir sudaro 62,8 proc. visos kainos, atsižvelgiant į atitinkamo laikotarpio kuro ir pirktos šilumos kainas.
Pridėtinės vertės mokestis (21 proc.) 2017 m. rugsėjo mėn. yra 0,93 ct/kWh ir sudaro 17,3 proc. visos kainos.

    Ryšium su tuo, Visuomenės informavimo įstatymo žiniasklaidos priemonėms nustatytais terminais, prašome informacijos, kokia yra šioje  šilumos kainoje pridėtinė vertė ct/kWh ir procentais.

                         Prezidentas                   Antanas Miškinis

Atsakymas:

P.S. O kriminalinio "Valstybinio reketo" mokesčio įvedimas - nepaneigiamas visos Komisijos nekompetencijos, ar dar kas nors žymiai  baisiau, įrodymas .....

Bet argi tai svarbu ??
Savarbu kad Komisija pasitiki Seimo Ekonomikos komitetas ir Prezidentės dvaras ...

Bado akcija prie Jos Kilnybės šaltų bedvasių rūmų ....

Scholastika Katavičienė. Bado akcija Vilniuje

JŪSŲ  EKSELENCIJA,  LIETUVOS  RESPUBLIKOS  PREZIDENTE !  

Kreipiamės į Jus, kaip valstybės vadovę (LR Konstitucijos 77str.), kurios priedermė rūpintis visų valstybės funkcinių subjektų veikla.

Pagal savo funkcinę paskirtį teismai turi spręsti ginčus dėl teisėtumo ir teisingumo. Tačiau dalis Lietuvos teismų teisėjų savo vaidmenį valstybėje supranta kitaip. Jie nesiekia atkurti teisinės taikos, kaip to reikalauja LR CPK 2 straipsnis, gindami žmogiškąsias vertybes, vadovauja teisminiam procesui vardan proceso. Taip vyksta ne tik dėl sąmoningo piktnaudžiavimo tarnyba, turint savanaudiškų interesų, bet ir kai kurių teisėjų nesupratimo, jog teisingumas yra dorovinė vertybė, o ne teisminė procedūra. Vykdyti teisingumą – tai atlikti pareigą tiesai, o ne vadovauti teismo procesui.Procedūrų reikšmės suabsoliutinimas, išeinant už teisėjo kaip valstybės funkcinio subjekto sampratos ribų, teismus Lietuvoje pavertė nekontroliuojama uždara (klanine) sistema. Jungtinėse Tautose patvirtinti Pagrindiniai teismų nepriklausomumo principai Lietuvoje suprantami kitaip nei jų lingvistinė ar loginė prasmė. Jeigu tarptautinis aktas teisėjo nepriklausomumą supranta kaip teisėjo pareigą nepasiduoti spaudimui, išorinėms paskatoms, tiesioginiam ar netiesioginiam įsikišimui ar grasinimui, tai Lietuvoje teisėjo nepriklausomumas suprantamas kaip nekontroliuojama galimybė savavaldžiauti. Jeigu tarptautinis aktas kiekvieną teisėją (nepriklausomai nuo jo rango) įpareigoja „vadovautis faktais ir įstatymais“, tai Lietuvoje kasacinės instancijos teisėjas yra saistomas ne faktų, o „pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių“ (LR CPK 353 str. 1d.). Tai reiškia, kad žemesniojo teismo absurdiškos klaidos atveju kasacija įstatymą taiko absurdui.

Ar tai užtikrina teisėjo nepriklausomumą?  Jeigu tarptautinis aktas įpareigoja teisėją vadovautis Lietuvos Konstitucija, Įstatymu, t.y. užtikrinti įstatymo viršenybę, tai Lietuvos nacionalinė teisė (Teismų įstatymo 23 ir 31str.) teisėjui leidžia savaip aiškinti įstatymą, įstatymo viršenybę pakeičiant teismo išaiškinimo viršenybe.

Ar įstatymo leidėjo valią pakeitus teisėjo valia atsiranda daugiau teisingumo?  Teisminė praktika rodo, kad teisėjų savivalė šalies gyvenime pasiekė valstybei pavojingą mastą, dėl ko piliečių pasitikėjimas valstybe nuolatos smunka, tapdamas emigracija lemiančiu katalizatoriumi. Valstybės vadovo abejingumas demografiniam Tautos nukraujavimui prilygintinas nusikaltimui.

-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-

KVIETIMAS  DALYVAUTI  AR  SOLIDARIZUOTIS įvyksiančioje                                                           

BADO  AKCIJOJE  PRIE  LIETUVOS  RESPUBLIKOS  PREZIDENTŪROS

 Š.m. RUGPJŪČIO   21d. 8.00 val. ryto prasidės Lietuvos piliečių BADO AKCIJA  prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Vilniuje, Daukanto aikštėje, tikslu  –  visuomenė reikalauja:

        –   teismams vykdyti teisingumą vadovaujantis LR Konstitucijos 33str.;

        –  įteisinti įstatymų nustatyta tvarka neteisiškai ir neskaidriai dirbančius teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnus, valstybės tarnautojus nešti pareigybinę ir politinę atsakomybę už jų atliktus ne/teisėtus ne/kokybiško ar nusikalstamos veikos požymių turinčius darbus;

        –  valstybėje neturi būti nė vienos institucijos, kurios negalėtų kontroliuoti visuomenės sukurtas kontrolės mechanizmas ( Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 str.):

        –  kad žmonių valia būtų valstybės valdžios pagrindu ir valdžia tarnautų žmonėms darbais, o ne žodžiais.

           Lietuvoje, tvyrant nestabilumo nuotaikoms, girdisi dažnos aimanos dėl pašlijusios tautos vienybės. Bet Lietuvoje trūksta ne vienybės, ką mes ne kartą įrodėme ir įrodysime šiuokart akcijos metu, o trūksta didžiulio stygiaus pagarbos tiesai. Ypač aukštas institucinio cinizmo debito rodmuo teisminėje valdžioje. Jeigu artimiausią dešimtmetį Lietuvoje neatsiras pilietinės jėgos, kuri pažangios tautos savivaldos esmę ne tik suprastų, bet ir imtųsi ją ryžtingai įgyvendinti, galima daryti prielaidą jau dabar, kad  lietuvių tauta dar šiame šimtmetyje būriais ir po vieną iškeliaus į istorijos užribį, o iš Lietuvos liks tik pavadinimas.

            Tą procesą stabdyti pradėkime nuo visuomenės pažabojimo Lietuvos teisėsaugos ir teisėtvarkos, kurios  savo konkrečiai neteisingai, neteisiškai ir neskaidriai priimtais teismo sprendimais, nutartimis ir kitais procesiniais veiksmais irgi  ženkliai tarnauja Lietuvos piliečių naikinimui. Į akciją rinkimės tie piliečiai, kurie rankose turi neteisingą aukščiau įvardintą teismų ar kitų valdžios atstovų  priimtą vadovaujantis klastotėmis ar melagingais įrodymais bei paviešintą bylų procesinę medžiagą, kad esant motyvacijai, kuri teisiškai pagrįstų mūsų tikslo teisingumą, būtų atnaujinami nagrinėjimo procesai, nes klastotės senaties terminų neturi.

Kuomet taikiu metu įvairiais būdais naikinami valstybės piliečiai, yra naikinama ir pati valstybė. Mūsų pačių jėgomis ir teisėmis ginkime savo, savo artimųjų ir tėvynainių teises bei interesus, kurkime ir puoselėkime savo Tėvynę Lietuvą visi drauge, šalindami iš jos visas esančias blogybes ir ydas.           

         Akcijos iniciatoriai ir jų kontaktai:        

Scholastika Katavičienė  mob.861151329 El.p. scholastikakatavicienė@gmail.com.

Donatas Šulcas  mob.860800512; el.p. lztss.eu@gmail.com.

Seimo nariui tenka priminti jo pilietinę pareigą ....

   „Lietuvos žinių“ žurnalistas ekonomikai  Arvydas Jockus  kartu su  Seimo nariu  Nagliu Puteikiu

pasigyrė aptikę "pilkąjį energetikos kardinolą".

  Seimo Energetikos ir Seimo Antikorupcijos komisijų nario  bei Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojo Naglio  Puteikio nuomone tai ministro pirmininko patarėjas energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais Tomas Garasimavičius,  valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ deleguotas žmogus Vyriausybėje.

Tuo tarpu  valstybės valdoma „Lietuvos energija“ įmonių grupė apima elektros energijos ir šilumos gamybą, suskystintų gamtinių dujų tiekimą per SGD terminalą ir prekybą gamtinėmis dujomis, gamtinių dujų tiekimą, pirkimą (importą) ir pardavimą klientams, elektros ir gamtinių dujų skirstymo operatoriaus funkcijų atlikimą ir t.t.

Savaime suprantama, kad tai yra supermonopolija –natūrali monopolija.

Betgi yra, kaip yra – tai ir didelis pliusas,  priklausomai nuo jos vadovybės kompetencijos ir pilietiškumo.

  Pvz.  ši supermonopolija pradėjo diegti vartotojų elektros ir gamtinių dujų apskaitos prietaisų nuotolinio duomenų perdavimo sistemą, tuo nutraukiant apskaitos prietaisų parodymų deklaravimą.
(  ESO  išmanieji skaitikliai atnešė 6 procentus sutaupymų )

T. y. ji lygiuojasi  į XXI amžių.

Tuo tarpu geriamo vandens tiekėjai toliau įrenginėja vartotojų apskaitos prietaisus be nuotolinio duomenų perdavimo galimybės.

T.y. pasilieka apskaitos prietaisų parodymų deklaravimas .....   kai kam taip mielas  sovietinių laikų reliktas ....

Tokiu būdu šioje vietoje kalbėti apie tikslią geriamo vandens apskaitą akivaizdžiai  yra prasilenkti su sveiko proto logika.

Todėl sumoje  tiktai reiktų stebėtis, jeigu  visos šalies elektros ir dujų energetika neturėtų savo  atstovo prie   Vyriausybės.

O ne elgtis atvirkščiai.

  Bet taip jau yra mūsų šalyje –vos tik pasirodo veiklus, kompetentingas ar tai politikas, ar tai verslo atstovas, tuojau Kremliaus penktoji kolona imasi priemonių jį diskredituoti, eliminuoti, persekioti .....

Tokiu būdu abiems ponams: žurnalistui ir Seimo nariui,  šioje vietoje vertėtų gerai susimastyti ...., žinoma jeigu dar nevėlu  .....

Na o ponui   Seimo Energetikos ir Seimo Antikorupcijos komisijų nariui  Nagliui Puteikiui viešai k  siūlome mobilizuoti  savo potenciją ir kompetenciją sekančioms konkrečioms problemoms spręsti:

 I. Imtis priemonių, kad Seimas atliktų valstybės gėdos -  neteikiamos paslaugos centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo prievartinio taikymo detalus tyrimas – taip vadinamo „Valstybinio reketo“  tyrimas.

II, Imtis priemonių, kad būtų nustatyta kokius neteisėtus pelnus iš šios „Valstybinio reketo“  nuo 2010 metų gavo šilumos tiekėjai, kaip  per tą laiką  nukentėjo šilumos vartotojai.

III,  Imtis priemonių, kad būtų atliktas išsamus ir dalykiškas  Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos auditas, ypatingai atkreipiant dėmesį  į tai, kad  Klaipėdos gamtinių dujų vartotojams naudojantiems  kaloringesnes SGD terminalo dujas, tenka mokėti tiek pat, kiek moka mažiau kaloringų Gazpromo dujų vartotojai, nes tuo  yra suinteresuoti (kas paneigs)  ne kurie Seimo nariai ......

IV. Imtis priemonių, kad  Lietuvos respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas 2011 m. rugsėjo 29 d. Nr. XI-1608,  Vilnius

8 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2011 m. lapkričio 1 d.

2. Iki bus sudarytos sutartys su šio įstatymo reikalavimus atitinkančiais pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais (eksploatuotojais), šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri esami prižiūrėtojai, bet ne ilgiau kaip iki 2012 m. liepos 1 d.

3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

kas liečia šilumos tiekėjo šilumos punktų perdavimą, ir investicijų į juos padengimą, būtų pagaliau nors, ir po 6 metų, įvykdytas.

V. Imtis priemonių, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 dalis ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 39 straipsnį, įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2014 m. spalio 31 d. pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytą kompetenciją priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

nuostata, kas liečia geriamo vandens pirkimą karšto vandens ruošimui daugiabučiuose namuose  būtų pagaliau, nors ir po trijų metų, įgyvendinta.

VI. Imtis priemonių, kad Seimui būtų pateiktas jame „užsigulėjęs“:

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS

 DĖL ŠILUMOS, KARŠTO, ŠALTO VANDENS NUOTOLINIO APSKAITOS PRIETAISŲ

RODMENŲ NUSKAITYMO SISTEMOS ĮDIEGIMO LIETUVOJE

PROJEKTO

2010 m.   birželio   d.   Nr.  Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas  k o n s t a t u o d a m a s,  kad:

1)   Lietuvos Respublikos Konstitucija gina vartotojų interesus;

2)   kiekvienas vartotojas privalo susimokėti už perkamas prekes ar paslaugas tik tokia kaina, kuri atitinka nupirktų prekių, paslaugų kiekį ir kokybę;

3)   tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje vien 2009 m. su nepaskirstytu karštu vandeniu buvo sunaudota šilumos už 35,4 mln. litų;

4)   nepaisant nuolatinių energetiką reguliuojančių įstatymų pataisų, nepavyksta įdiegti objektyvios ir teisingos vartotojų atsiskaitymo už tik savo sunaudotus energetinius resursus ir paslaugas sistemos;

s i e k d a m a s:

 1)   įteisinti viešųjų interesų įgyvendinimo vidutinės trukmės (3-5 metų) valstybinį reguliavimą;

2)   padidinti Lietuvos mokslo, pramonės ir verslo bendradarbiavimo efektyvumą ir konkurencingumą bei tenkinant Lietuvos viešąjį interesą;

n u t a r i a:

1 straipsnis.

Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1)   parengti šilumos, karšto, šalto vandens, o taip pat elektros energijos, dujų nuotolinio apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo sistemos įdiegimo programą iki 2011 m. liepos 1 d.;

2)   šios programos įgyvendinimui numatyti galimybę panaudoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas.

SEIMO PIRMININKAS

Teikia

Seimo nariai:                                                                           Julius Veselka

Jonas Ramonas

Michal Mackevič

Valentinas Mazuronis

Kęstas Komskis

VII. Imtis priemonių, kad Seimo kanceliarija pradėtų kontroliuoti Seimo priimtų įstatymų vykdymą.

VIII. Imtis priemonių, kad Seime nuo pernai „užstrigęs“  LIETUVOS RESPUBLIKOS  INFRASTRUKTŪRŲ REGULIAVIMO TARYBOS ĮSTATYMAS, padarantis galą nebaudžiamam Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Lietuvos respublikos įstatymų nepaisymui, būtų priimtas.

Mūsų nuomone, ir kas ją paneigs, tai yra pilietinė Seimo nario pareiga ...............

.