Kas slypi už Volodymyro Zelenskio pergalės?
Volodymyras Zelenskis (pirmas iš kairės) gerokai aplenkė visus kitus 38 kandidatus Ukrainos prezidento rinkimų pirmajame ture sekmadienį. AFP/Scanpix nuotrauka
Šoumeno Volodymyro Zeleneskio pergalė pirmajame Ukrainos prezidento rinkimų ture – tikėtas netikėtumas. Jis visą laiką buvo apklausų viršūnėse. Netikėtumas gal tik toks, kad net trečdalis rinkėjų atidavė savo balsą už šį kandidatą. Bet kas jis toks? Oligarcho statytinis? Rusijos agentas ar paprastas populistas? Lietuvis verslininkas, buvęs Ukrainos ūkio ministras Aivaras Abromavičius interviu „Lietuvos žinioms“ paaiškina V. Zelenskio pergalės priežastis, galimą politiką ir kodėl pats susisiejo su juo taip, kad galbūt sutiktų prisidėti prie jo komandos.
– Vidurio ir Rytų Europos žmonės visada norėjo ekonominio ir gyvenimo lygio gerėjimo greičiau, nei jis vyko. Net tada, kai pas mus Lietuvoje ekonomika augo 6–7 proc., gyventojai troško, kad tas augimas siektų 10 procentų.
Be to, rinkėjai dažnai nebalsuoja už esamą lyderį, nori naujų veidų. Lietuvoje – Gitanas Nausėda, JAV – Donaldas Trumpas, Ukrainoje – arba muzikantas Sviatoslavas Vakarčiukas, arba V. Zelenskis. S. Vakarčiukas nutarė nesibalotiruoti, todėl protesto balsai prieš vadinamąjį isteblišmentą (valdžios viršūnes – E. L.), už naujus veidus perėjo V. Zelenskiui.
Pats nustebau, kad toks patyręs politikas kaip P. Porošenka, matydamas, kokį didžiulį antireitingą turi, nusprendė pūsti prieš vėją ir siekti antros kadencijos, o ne palaikyti jam palankesnį kandidatą, naują veidą. Taip, prezidentas yra padaręs keletą neblogų dalykų, ypač užsienio politikoje, tarkime, Ukrainos bažnyčios nepriklausomybė nuo Maskvos, bet jam žmonės negaili ir priekaištų.
Visų pirma, Maidanas kovojo dėl teisingumo – socialinio, juridinio teisingumo, tačiau šioje srityje – jokio pozityvaus poslinkio. Daugelis naujų institucijų, kurios turėtų kovoti su korupcija, buvo sukurtos ne padedant P. Porošenkai, o jam priešinantis. Ir net tada, kai tos institucijos atsirado, prezidentas įdėjo nemažai pastangų, kad jos veiktų neefektyviai. Visuomenė tai supranta.
– Dėl šių priežasčių jūs irgi pasirinkote V. Zelenskio komandą?
– Tikiu, kad ankstyvojoje šalies vystymosi stadijoje, kokioje dabar yra Ukraina, reikia dažniau keisti valdžią. Turime daug pavyzdžių: Turkija, Rusija, Gruzija – tų valstybių lyderiai pirmą kadenciją įgyvendino visai neblogų reformų, tačiau per antrąją nieko pozityvaus nenuveikė, tik dar labiau konsolidavo valdžią savo rankose ir įvairiais būdais kovojo su politiniais priešininkais. Dėl to didelė dalis aktyvių žmonių turėjo palikti savo šalį. Manau, tokia pat rizika gresia ir Ukrainai. Nereikia, kad vadovai užsisėdėtų ilgiau.
Neagituoju už V. Zelenskį – kiekvienas turi apsispręsti pats. Su V. Zelenskiu irgi siejama tam tikra rizika: kandidatas nepatyręs, jam šiokią tokią įtaką daro stambus verslas, nors aš tikiu jo nepriklausomumu. Kita vertus, šis žmogus suteikia ir daug galimybių. Ukrainos vadovai dažnai būna trukdžiai jaunesniems reformatoriams žengti į priekį. Tad matyčiau V. Zelenskį kaip naują, nepatyrusį veidą, kaip gerą platformą labiau patyrusiems reformatoriams ir provakarietiškiems politikams ateiti į valdžią ir imtis tinkamų pokyčių.
– Kaip galima apibrėžti jūsų santykius su V. Zelenskiu?
– Esu konsultantas. Susipažinau su V. Zelenskiu tik prieš du mėnesius. Tada ir pamačiau, kad jam trūksta ryšių su diplomatais, tarptautinėmis institucijomis ir verslo asociacijomis. Tuomet kartu su buvusiu finansų ministru Aleksandru Daneliuku padėjau V. Zelenskiui organizuoti tuos susitikimus.
– Pačioje rinkimų kampanijoje nedalyvaujate?
– Ne, nesu rinkimų specialistas ar politinis technologas. Vis dėlto manau, jog tai, ką daro V. Zelenskio komanda, yra labai įspūdinga.
Jo sėkmės ar net beveik sėkmės atveju bus rašomos knygos, kaip dabartiniais laikais galima surengti tokią puikią rinkimų kampaniją be milžiniškų finansinių išteklių. Taip, V. Zelenskį palaiko televizija, bet visi kiti kandidatai turi dar didesnį televizijos kanalų palaikymą. Net važiuodami iš Kijevo centro į oro uostą pamatysite kelis šimtus P. Porošenkos ir Julijos Tymošenko (užėmė 3 vietą pirmajame Ukrainos prezidento rinkimų ture – E. L.) stendų, o V. Zelenskio – maždaug dešimt.
Jo rinkimų kampanija gerokai pigesnė. Štabas įsikūręs nedideliame biure, ten jaunimas sėdi prie kompiuterių ir atsakinėja į rinkėjų klausimus socialiniuose tinkluose. Nėra jokių ekspertų, kurie rašytų kalbas, rengtų ar mokytų jį išraiškos, kalbėjimo, jokių rinkimų technologų.
Žinoma, štabas turi komunikacijos specialistų, galinčių parengti gražų vaizdo reportažą. Bet jokių kalbų rašytojų, išvaizdos dizainerių ir rinkimų kampanijai būtinų konsultantų nėra.
Labai nustebau sužinojęs, kad daugelis dalykų daroma tiesiog iš entuziazmo ir santykinai nebrangiai. Sutariau dėl verslo susitikimo pas juos ir klausiu: „Ar turite termosų kavai?“ Sako: „Neturime.“ Teiraujuosi, gal reikėtų nupirkti? „Na, ne, – atsako, – jeigu reikia, nusipirksime tų termosų.“
Kita istorija: V. Zelenskis viena minute pavėlavo į susitikimą su verslo asociacija. Ateina vilkėdamas paprastus marškinėlius, žiūri į mane – o mes visi kostiumuoti, pasirišę kaklaraiščius – ir klausia: „Turbūt nelabai tinkamai apsirengiau?“ Sakau: „Turbūt taip, bet persirengti nelabai yra kada.“ Atsiprašė, paaiškino, kad šeimą iš vieno buto į kitą kraustė, baldus nešiojo. Paskui prisistatė ir viską papasakojo.
Taigi mano misija – ištraukti iš jo atsakymus į klausimus, svarbius tiek verslui, tiek visuomenei. Kas sudaro V. Zelenskio komandą? Kokios jo vertybės? Kokie tikslai? Kodėl balotiravosi? Kaip bendradarbiaus su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).
Aivaras Abromavičius: „Jei nedarysime įtakos ir nebandysime nukreipti Volodymyro Zelenskio teigiama kryptimi, atsiras kitų veikėjų, kurie norės tvarkyti jo dienotvarkę, tik galbūt ne visai tinkama linkme. Taigi vyks kova dėl V. Zelenskio dėmesio, dėl priėjimo prie jo.“
–Taip, atsakė į visus, ir ganėtinai aiškiai. Pažadėjo 5 svarbiausius komandos narius paskelbti iki antrojo prezidento rinkimų turo pabaigos. Pasakė, kad TVF yra kaip reformų inkaras, kad labai svarbu su juo bendradarbiauti, tęsti tą makroekonominę Ukrainos stabilizaciją. Kartu jis nemano, jog su TVF reikėtų bendradarbiauti labai ilgai. Tą patį sako ir TVF. Tačiau bendradarbiavimas turėtų nutrūkti tik tada, kai visi tikslai bus pasiekti.
Man asmeniškai svarbiausia, kad jis nuoširdžiai tiki ir nori kovą su korupcija įgyvendinti kaip savo pagrindinį tikslą. Labai gaila, bet visais laikais Ukrainos valdžioje buvo moterų ir vyrų, kurie steigdavo įvairias teisėsaugos institucijas, o šios kišdavosi į verslo reikalus, rengdavo visokius patikrinimus ir kitaip reikalaudavo pinigų. Nėra įstatymo viršenybės. Dėl to užsienio investicijų į šalį pritraukiama nedaug.
O V. Zelenskis sako, kad pirmiausia atims iš visų tų institucijų teisę kištis į verslo reikalus ir sukurs atskirą instituciją – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, kuri užsiims analitine veikla. Viso to labai seniai reikia.
Dar V. Zelenskis žadėjo kovoti už tai, kad valstybė neapmokestintų pelno tol, kol neišmokami dividendai, t. y. jei pelnas investuojamas. Dabar taip yra Estijoje. Tai svarbiausias verslo reikalavimas. V. Zelenskis teigė žinantis, jog TVF nepritaria tokiam žingsniui, nes bijo, kad biudžete atsivers skylė, bet jis kartu ketina mažinti ir valstybės išlaidas, biurokratinį aparatą.
Tokios nuostatos man patiko. V. Zelenskis tiki antikorupcinės veiklos institucijomis, tačiau mano, kad dabar jos netinkamai valdomos, todėl reikalauja „perkrovimo“.
– Skamba gražiai, bet tai įgyvendinti gali padėti tik kompetentinga, patyrusi komanda. Kol kas V. Zelenskis tokių žmonių nepristatė.
– V. Zelenskis paaiškino: „Visi iš manęs reikalauja paskelbti, kas karo metu bus gynybos ministras ar generalinio štabo vadovas… Aš, būdamas artistas, surengiau daug nemokamų koncertų kariams, esantiems fronto linijoje. Todėl pažįstu daug karo lauko vadų. Vienas jų – Serhijus Kryvonosas. Ši labai gerbiama asmenybė irgi nutarė balotiruotis į prezidentus. Aš jo klausiu: „Jei mane išrinks prezidentu, ar norėtum, galėtum tapti svarbiausiu žmogumi armijos klausimais?“ Serhijus sutiko. Sutarėme po poros dienų tai įforminti, bet P. Porošenka jį iškart išsikvietė. Pasikalbėjęs su juo vadas atsisakė kandidatuoti P. Porošenkos naudai ir buvo paskirtas Saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotoju vietoj apsivogusio Oleho Hladkovskio. Taigi man iš po nosies nukniaukė puikų specialistą. Todėl daugiau su niekuo nesusitikinėsiu, nes dauguma gerų žmonių – diplomatai, kariškiai – iki šiol eina pareigas… Tačiau patikėkit manimi – renku gerą komandą. Kas gali dirbti užsienio reikalų ministru? Štai sėdi buvęs finansų ministras A. Daneliukas – jis galėtų būti mano užsienio reikalų ministru. Taigi tokia bus kadrų politika.“
V. Zelenskis turi daug puikių idėjų, tik kol kas ne visas jas paskelbė. Be to, mūsų grupė – tai aš, A. Daneliukas, buvęs žurnalistas, dabar Aukščiausiosios Rados narys Serhijus Leščenka, buvęs teisingumo ministro pavaduotojas ir buvęs Korupcijos prevencijos agentūros vienas vadovų Ruslanas Riabošapka. Taigi bėdų dėl komandos nematau. Svarbu, kad blaiviai mąstantys, reformatoriškai nusiteikę tarėjai, konsultantai turėtų daugiau įtakos. Jei nedarysime įtakos ir nebandysime nukreipti V. Zelenskio teigiama kryptimi, atsiras kitų veikėjų, kurie norės tvarkyti jo dienotvarkę, tik gal ne visai tinkama linkme. Taigi vyks kova dėl V. Zelenskio dėmesį, dėl priėjimo prie jo.
. / BNS nuotrauka
– Kijevo elitui taip pat nepatinka V. Zelenskis. Tačiau žmonės už Kijevo ribų, jaunimas mąsto kitaip.
Skandalai, susiję su P. Porošenka, veja vienas kitą, bet prezidento gerbėjai pasiruošę jam viską atleisti (skirtingai nei Lietuvoje, kur už nedidelį nusižengimą visi puola smerkti). Ukrainoje tolerancijos lygis yra didesnis, o norėtųsi, kad čia būtų taikomi bent šiek tiek europietiškesni standartai: „Mes padedame, tačiau su sąlyga, kad tu ir tavo aplinka elgsis atitinkamai: nebus jokių finansinių machinacijų armijoje, energetikos sektoriuje ir t. t.“
Visada lengviausia palaikyti status quo – jau egzistuoja tam tikri santykiai, nuspėjamumas ir pan. Taip, buvo įgyvendinta keletas iniciatyvų, kurios leido Ukrainai, be kita ko, gauti bevizį režimą ES, bet dabar dalis tų iniciatyvų sustabdytos. Viena priežasčių, kodėl ukrainiečiams šiandien nereikia vizų vykstant į ES, yra tai, kad buvo priimtas įstatymas dėl nelegalaus praturtėjimo, dėl valdininkų elektroninio pajamų deklaravimo. Valdžia labai ilgai gyrėsi tuo deklaravimu, nors jis neveikia.
Be to, Konstitucinis Teismas, spaudžiamas politikų, nusprendė, jog įstatymas dėl nelegalaus praturtėjimo yra nekonstitucinis, pažeidžia žmogaus teises. Tai ypač prastas signalas Vakarų partneriams. Jie visi labai nusivylę. Todėl P. Porošenkos patikimumas ir nuspėjamumas šiek tiek perdėtas.
Lyg to būtų negana, rinkimų išvakarėse kilo didžiulis skandalas – generalinis prokuroras apkaltino JAV ambasadorę visokiais nebūtais dalykais: neva ši įteikė kažkokį sąrašą asmenų, prieš kuriuos negalima kelti bylų, esą ji ir kai kurie Ukrainos politikai kišosi į Amerikos rinkimus. Dabar Vakarų diplomatai Kijeve klausia: jei valdžia taip elgiasi su Amerikos ambasadore, kaip tuomet gali pasielgti su kitų šalių diplomatais?
Tai labai smarkiai pakirto Ukrainos valdžios patikimumą užsieniečių akyse. Pasirodo, ji dėl trumpalaikių tikslų – bet kokia kaina laimėti šiuos rinkimus – pasiruošusi gadinti ilgalaikius santykius su sąjungininkais.
– Užsiminėte apie V. Zelenskio santykius su stambiu verslu – ar turėjote omenyje oligarchą, buvusį Dnepropetrovsko gubernatorių Ihorį Kolomoiskį?
– Taip, žinoma.
– Kokią įtaką jis daro V. Zelenskiui? Ar tiesa, kad V. Zelenskį supa trejopa aplinka: pirmoji – „Kvartal 95“ komanda iš studentiškų KVN laikų, antroji – I. Kolomoiskio žmonės, trečioji – jūs, reformatoriai?
– Nežinau. Tikrai nėra taip, kad ateinu ir išgirstu, jog esu iš trečio lygio. Todėl nenorėčiau spėlioti, kas viršesnis ir t. t.
Man atrodo, V. Zelenskis yra nepriklausomas. Jis daug pasiekęs žmogus, sėkmingi plėtoja verslą, turi 300 darbuotojų.
V. Zelenskis kuria patį geriausią turinį šioje šalyje. Tą turinį jis gali parduoti 5 televizijos kompanijoms – 5 grupėms, ir taip jau yra, kad kiekviena tų grupių priklauso stambiems verslininkams: Viktorui Pinčiukui, I. Kolomoiskiui, Rinatui Achmetovui, Dmytro Firtašui bei pačiam prezidentui P. Porošenkai. Anksčiau V. Zelenskis pardavinėjo savo turinį vienam, dabar – kitam dideliam verslui.
Ar stambus verslas dalyvauja politinėje veikloje? Taip, visada dalyvavo, net po Maidano, kad ir kaip būtų gaila. Ar I. Kolomoiskis stato vien už V. Zelenskį? Ne. Jis palaiko ir kitus. Ar I. Kolomoiskiui patinka P. Porošenka? Ne, nepatinka. Ar I. Kolomoiskis norėtų, kad P. Porošenka pralaimėtų? Taip. Ar kitas stambus verslas palaikė kitus kandidatus? Taip, palaikė. Ar dalis oligarchų palaiko P. Porošenką? Taip, kaip ir palaikė kitus, tarkime, J. Tymošenko. Tokia yra Ukrainos specifika.
Bet yra daug pavyzdžių, kai kieno nors padedami aukštas pareigas ėję asmenys (ministrai, gubernatoriai, merai) galų gale nukarpė tuos ryšius. Prezidentas sprendžia 40 mln. gyventojų likimą, tad niekas nesiruošia priimti sprendimų, kurie kertasi su asmeninėmis vertybėmis.
Geriausias paaiškinimas, kodėl to neįvyks (esą V. Zelenskis vykdys kažin kieno įsakymus), yra tai, kad jis supranta, jog sėkmingas prezidentavimas neatsiejamas nuo palaikymo parlamente. Todėl reikia puikiai pasirodyti Aukščiausiosios Rados rinkimuose lapkričio mėnesį. Kad tai įvyktų, būtina gerai pradėti prezidentavimą – priimti daug gerų sprendimų. Tad jei V. Zelenskis puls skirti į svarbiausius postus I. Kolomoiskio žmones, jo reitingas smarkiai smuks. Jis tai supranta, tad, manau, vengs bet kokių santykių su bet kuriuo stambiu verslininku.
Ukrainos verslo bendruomenėje sklando gandai, kad ne vienas verslininkas siūlėsi finansiškai padėti V. Zelenskiui, ir be jokių įsipareigojimų, tačiau šis neėmė. Ukrainoje tokios tradicijos – verslininkai nori daryti įtaką politiniams procesams.
– Paskutinis klausimas: ar grįžtumėte į Ukrainos vyriausybę, jei V. Zelenskis pasiūlytų? O gal jau kalbėjote apie tai su juo?
– Kol kas numatoma, jog dabartinė vyriausybė dirbs iki parlamento rinkimų. Žinoma, galimi ir kiti variantai: kad ji bus atstatydinta, pati atsistatydins arba subyrės.
Ukrainoje gyvenu jau 10 metų. Atsisakiau net kandidatuoti į Vilniaus merus kaip konservatorių partijos atstovas, pasakiau Gabrieliui (Landsbergiui – E. L.), kad man svarbiau tokiu metu padėti Ukrainai.
Dėl to esu čia. Tad jei prireiktų mano paslaugų, patirties, ryšių ir jei man būtų patikėtos svarbios pareigos, kurias eidamas galėčiau pasiekti apčiuopiamų rezultatų, apie tai rimtai pagalvočiau.
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą