Algimantas Rusteika. Nejaugi nejaučiate to, kas prasideda?
by Redakcija
Visa
tai dūmai, žmonės.
Visa tarptautinė teisė, JTO, balsavimai ir „pasaulio
bendruomenė“, visi tie lojimai per telikus plebėjams yra tik
tarptautinio stabilumo institucijų ir taisyklių rinkinukas, taikos meto
interesų sureguliavimo ir riboto konfliktų slopinimo įrankis. Regimojo
pasaulio, kuris yra veikiančių galių rezultatas, spektaklio butaforija
eiliniam balsuotojui.
Realybėje
tą tarptautinį stabilumą ir valstybių sienas garantuoja ne plepantys,
švarkuoti institucijų storuliai ir taisyklės, o ekonominių, politinių ir
karinių galių santykis. Tam santykiui iš esmės pasikeitus neišvengiamai
pasikeičia jėgų pusiausvyra.
Pajuda įtakos zonos, valstybių sąjungos ir
pačios valstybės, sienos ir priklausomybės. Ir tada galingieji surašo
naujas taisykles, kurių privalu laikytis iki kito karto.
Dėl
to buvo prarastos visos mūsų nepriklausomybės. Ir atkurtos buvo dėl to
paties, kai pasinaudojom pasikeitusiu jėgų santykiu globaliame žaidimų
lauke.
Dabar
tektoninės plokštės krustelėjo ir pajudėjo. Pasaulis įžengė į naują
permainų lauką, kur niekas nežino, kaip bus, ir didiesiems kaunantis dėl
savo išlikimo mažiukų niekas nepasigailės.
Jei antitrampiškas maištas
uždegs visą Ameriką, kuri ir taip kasmet praranda pozicijas, pasikeis
pasaulis ir savo užkampio ramybėj neištupėsim, neturėkim iliuzijų.
Mums
reikia pasirinkti, kurią pusę remiam, net jei ir ne viskas mums tame
patinka, nes frontas aiškus, jėgos išrikiuotos ir viskas prasideda. Ar
aktyviai dalyvaujam žaidime ir kartu su kitais, kurie dar liko Europoje
gyvi, bandom išlikti, ar pasyviai susitaikom su ėriukų, mainų objektų ar
arbatpinigių didelių ponų derybose vaidmeniu?
Visiems reikia tą suvokti
ir pradėti vieną kartą viešai kalbėti.
Nejaugi
nejuntat to, kas prasideda ir ateina? Negi neužuodžiat tvyrančios
įtampos ir grėsmės kaip prieš audrą, kai šviečia saulutė, kvepia kava ir
šezlonge šilta, bet po ateinančiu debesiu nutyla ir slepiasi paukščiai?
Mes
vėl galim prarasti savo valstybę, žmonės.
Visos tos debilų
demonstracijos, antiastravai, susistumdymai prie lovio ir dulkinimosi
laisvių paradai, visi tie tylintys ar apie šviesų rytojų kliedintys
politikai, bijantys prasitarti ir su žmonėmis pasitarti, šiuo metu gali
būti vertinami tik vienu požiūriu.
Tai sąmoningi arba išprotėję valstybės priešai ............
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą