Rusijoje Sibire masiškai plinta kažkokia raguočių liga. Kas ten vykta ?

   

Trumpai: kalba eina ne apie vieną „paslaptingą naują ligą“, o apie kelis ligų protrūkius, dėl kurių valdžia Sibire ėmėsi labai griežtų priemonių – masinio galvijų naikinimo.

 

Kas konkrečiai vyksta

• pastereliozė – bakterinė infekcija (dažnai plaučių uždegimas), kuri gali plisti bandose.
• pasiutligė – pavojinga virusinė liga, pavojinga ir žmonėms.

Novosibirsko srityje paskelbta nepaprastoji padėtis, nes nustatyti keli šių ligų židiniai.

 

Kodėl naikina gyvulius

• Siekiama sustabdyti plitimą – tai standartinė praktika veterinarijoje, kai liga laikoma pavojinga ar sunkiai kontroliuojama.
• Įvedami judėjimo ribojimai (gyvuliams, produktams).
• Užkrėsti arba įtariami gyvuliai naikinami (dažnai deginami), kad neužkrėstų kitų.
•  

Kodėl kilo tiek triukšmo

• Ūkininkai teigia, kad:
• gyvuliai naikinami per agresyviai (pvz., pastereliozė kai kur gydoma antibiotikais),
• valdžia konfiskuoja gyvulius net be šeimininkų žinios,
• labiausiai nukenčia smulkūs ūkiai.
• Dėl to vyksta protestai.

 

Papildomi veiksniai

• Minima, kad stiprūs Sibiro šalčiai galėjo susilpninti gyvulių imunitetą.
• Įtariama ir prastesnė pašarų kokybė ar kontrolės problemos.

---

✅ Esmė:
Tai nėra kokia nors viena nauja „nežinoma raguočių liga“. Tai pastereliozės + pasiutligės protrūkiai, o masinis naikinimas – valdžios bandymas greitai suvaldyti situaciją, nors metodai kelia daug ginčų.

---

Jei nori, galiu paaiškinti, ar yra rizika, kad tai gali pasiekti Europą ar Lietuvą – čia jau įdomesnė dalis.

 

---

🦠 Apie ligas

• Pastereliozė – dažna ūkiuose, paprastai lokaliai valdoma (antibiotikai, biosauga).
• Pasiutligė – pavojinga, bet Europoje griežtai kontroliuojama vakcinacija (ypač laukinių gyvūnų).

---

🌍 Ar tai gali „ateiti“ į Lietuvą?

Trumpas atsakymas: tikimybė maža.

 

Kodėl:

1. ES turi griežtą kontrolę

• Gyvulių judėjimas tarp šalių yra sekamas.
• Importas iš probleminių regionų dažnai ribojamas.

2. Geografinis atstumas + barjerai

• Sibiras yra labai toli.
• Liga neplinta „per orą“ tokiais atstumais – reikia kontakto (gyvuliai, laukiniai gyvūnai, produktai).

3. Pasiutligė Europoje beveik suvaldyta

• Lietuva ir kaimyninės šalys vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją.
• Didžiausia rizika būtų per laukinius gyvūnus iš rytų, bet tai nuolat stebima.

---

⚠️ Kur visgi yra rizika

Nulinės rizikos nėra:

• Nelegalus gyvulių ar mėsos importas
• Laukiniai gyvūnai (pvz., lapės, vilkai) gali pernešti Pasiutligė
• Silpnesnė kontrolė kai kuriuose pasienio regionuose

Tačiau tokie atvejai paprastai greitai lokalizuojami.

---

🧭 Realistiškas vertinimas

• ❌ Tai ne pandemija ir ne „plintanti į Europą katastrofa“
• ⚠️ Tai regioninė veterinarinė krizė Rusijoje
• ✅ Europoje veikia sistemos, kurios tokias situacijas paprastai suvaldo

---

🟢 Ką tai reiškia tau (praktika)

• Jokio pavojaus kasdieniam gyvenimui Lietuvoje
• Maisto sauga ES išlieka aukšto lygio
• Ūkininkams – tik priminimas laikytis biosaugos

---

Jei nori, galiu paaiškinti, kodėl Rusijoje dažniau tenka naikinti gyvulius masiškai, o ES dažniau gydo ar izoliuoja – ten jau įdomūs skirtumai tarp sistemų.

 

Gerai – čia jau įdomesnė dalis: kodėl Rusijoje dažnai „šluojama viskas“, o ES labiau linkusi kontroliuoti ir gydyti.

---

🧭 1. Skirtinga strategija: „likviduoti vs. valdyti“

🇷🇺 Rusijoje

• Dažnai taikomas principas: greitai sunaikinti židinį
• Jei nustatoma pavojinga liga → gali būti naikinama visa banda, net jei serga tik dalis

🇪🇺 ES (įskaitant Lietuvą)

• Strategija: ankstyvas nustatymas + izoliacija + gydymas (kai įmanoma)
• Naikinimas naudojamas, bet labiau selektyviai

---

🧪 2. Diagnostikos ir kontrolės skirtumai

ES

• Reguliarūs testai, laboratorijos, atsekamumas („nuo fermos iki stalo“)
• Liga dažnai pagaunama ankstyvoje stadijoje

Rusijoje

• Kai kuriose srityse (ypač Sibire) diagnostika:
• lėtesnė
• mažiau prieinama
• Dėl to liga aptinkama jau išplitusi → lieka tik radikalūs sprendimai

---

💉 3. Ligos pobūdis

Pvz.:

• Pastereliozė → teoriškai gydoma antibiotikais
• Pasiutligė → negydoma, visada mirtina

👉 Jei yra bent įtarimas dėl pasiutligės:

• ES irgi naikintų gyvulius
• skirtumas tas, kad ES dažniau tiksliai žino, kurie konkretūs gyvuliai rizikingi

---

🏗️ 4. Ūkių struktūra

ES

• Daug didelių, gerai kontroliuojamų ūkių
• Aukšta biosauga (dezinfekcija, ribotas patekimas)

Rusijoje

• Daug:
• smulkių ūkių
• „kiemo“ laikymo (mažai kontrolės)
• Gyvuliai dažniau kontaktuoja su:
• laukiniais gyvūnais
• kitomis bandomis

👉 Tai leidžia ligoms plisti greičiau.

---

💰 5. Ekonomika ir kompensacijos

ES

• Ūkininkams dažnai mokamos kompensacijos už sunaikintus gyvulius
• Skatina pranešti apie ligas, o ne slėpti

Rusijoje

• Kompensacijos:
• gali būti mažesnės arba vėluoti
• Ūkininkai kartais slepia ligas → protrūkiai tampa didesni

---

⚖️ 6. Valdymo kultūra

ES

• Daugiau:
• skaidrumo
• komunikacijos
• procedūrų

Rusijoje

• Dažniau:
• centralizuoti sprendimai
• „greitai ir griežtai“, net jei per daug

---

🟢 Esmė vienu sakiniu

👉 ES stengiasi tiksliai valdyti ligą, o Rusija dažniau tiesiog pašalina visą problemą iš karto, nes neturi tokių pačių kontrolės įrankių.

---

• ama
• neturi efektyvaus gydymo

➡️ vienintelis realus būdas – greitai naikinti gyvulius ir stabdyti plitimą.

---

🟢 Ką tai reiškia bendrai

• Tai, kas vyksta Sibire, nėra kažkas „neįsivaizduojamo“
• Skirtumas tik tas, kad:
• ES tai daro labiau tiksliai ir kontroliuotai
• Rusijoje dažniau atrodo grubiau ir masiškiau

---

 

Gerai – čia tikrai įdomus ir gana „žemiškas“ paaiškinimas. Nėra jokios paslapties ar sąmokslo – viską lemia geografija, gyvūnų judėjimas ir žmonių veikla.

---

🧭 1. Geografija: atvira „lygumų magistralė“

Europa į rytus pereina į milžiniškas:

• Rusijos
• Baltarusijos
• Ukrainos

lygumas – be natūralių barjerų (kalnų ar jūrų).

👉 Tai reiškia:

• laukiniai gyvūnai gali laisvai judėti tūkstančius kilometrų
• ligos „keliauja“ kartu su jais

Pvz., Afrikinis kiaulių maras būtent taip ir atkeliavo į Lietuvą – per šernus.

---

🐗 2. Laukiniai gyvūnai – tikrieji „vežėjai“

Pagrindiniai platintojai:

• šernai
• lapės
• vilkai

Jie:

• neklauso sienų
• nešioja virusus natūraliai

👉 Pvz. Pasiutligė ilgą laiką plito būtent per lapes iš rytų į Vakarus.

---

🏗️ 3. Skirtingas kontrolės lygis

Supaprastintai:

• Vakarų ir Centrinėje Europoje:
• stipri veterinarinė kontrolė
• vakcinacija
• biosauga
• Rytuose:
• didesnės teritorijos
• sunkiau viską sukontroliuoti
• daugiau smulkių ūkių

👉 Todėl liga dažniau:

• atsiranda arba išplinta ten
• ir tada „ateina“ į ES

---

🚛 4. Žmogaus faktorius (labai svarbus)

Ligos plinta ne tik per gyvūnus:

• nelegali mėsa ar produktai
• užkrėsti pašarai
• transportas, avalynė, įranga

👉 Pvz. Afrikinis kiaulių maras gali išlikti:

• dešrose
• šaldytoje mėsoje

Ir taip „peršokti“ didelius atstumus.

---

❄️ 5. Klimatas ir ekologija

Rytų regionuose:

• daugiau laukinės gamtos
• didesnės gyvūnų populiacijos
• mažiau urbanizacijos kai kur

👉 Tai sudaro „rezervuarą“, kuriame ligos gali gyvuoti ilgai.

---

🧠 Svarbi įžvalga

👉 Tai ne todėl, kad „iš rytų kažkas specialiai leidžiama“

👉 O todėl, kad:

• ten lengviau ligoms išlikti
• o į ES jos ateina, nes:
• gyvūnai juda į vakarus
• žmonės veža produktus

---

🟢 Paprastas palyginimas

Įsivaizduok:

• Rytai = didelis miškas be tvoros
• ES = aptverta teritorija su kontrole

👉 Jei „ugnis“ kyla miške, ji natūraliai artėja prie tvoros.

---

🟡 Esmė

• Ligos „ateina iš rytų“ ne dėl sąmokslų
• O dėl:
• geografijos
• laukinių gyvūnų migracijos
• skirtingo kontrolės lygio

---

  Gerai – pažiūrėkim konkrečiai, kaip tokios ligos realiai „ateina“ į Lietuvą. Yra keli gana aiškūs keliai (tarsi „koridoriai“), kurie kartojasi per skirtingus protrūkius.

---

🧭 1. Pagrindinis kelias: per Baltarusiją

Didžiausias „vartai“ į Lietuvą:

• Baltarusija ribojasi su:
• Rusija (kur dažnai būna protrūkiai)
• Lietuva

👉 Todėl dažnas scenarijus:

1. Liga atsiranda Rusijoje
2. Pereina į Baltarusiją
3. Iš ten – į Lietuvą

Pvz., taip plito Afrikinis kiaulių maras.

---

🐗 2. „Miškų koridorius“ (laukinių gyvūnų kelias)

Yra ištisinės miškų zonos:

• nuo Rusijos → per Baltarusiją → į Lietuvą → toliau į Lenkiją

👉 Šiais keliais juda:

• šernai
• lapės

Ir kartu „neša“ ligas, pvz.:

• Afrikinis kiaulių maras
• Pasiutligė

💡 Svarbu: gyvūnams sienos neegzistuoja.

---

🚛 3. Žmogaus „greitasis koridorius“

Kartais ligos plinta net greičiau per žmones nei per gyvūnus:

• įvežama:
• mėsa
• dešros
• pašarai
• virusas gali išlikti produktuose

👉 Pvz.:

• Afrikinis kiaulių maras gali „keliauti“ šaldytoje mėsoje

Vienas neatsargus atvejis → naujas židinys.

---

🛑 4. Pasienio zonos (silpniausia vieta)

Didžiausia rizika:

• retai apgyvendintos vietos
• daug miškų
• mažiau kontrolės

👉 Ten dažniausiai:

• pirmiausia randami užsikrėtę šernai
• tada liga patenka į ūkius

---

🗺️ 5. Tipinis plitimo modelis Lietuvoje

1. Liga atsiranda laukinėje gamtoje (šernai)
2. Aptinkami pirmi atvejai pasienyje
3. Plinta į vidų (per gyvūnus ar žmones)
4. Patenka į ūkį → tada:
• naikinamos kiaulės
• įvedamos zonos

---

🔍 Realus pavyzdys

Su Afrikinis kiaulių maras:

• pirmi atvejai Lietuvoje – prie Baltarusijos sienos
• vėliau:
• išplito per šernus
• atsirado skirtinguose regionuose

👉 Tai klasikinis „rytų → vakarų“ modelis.

---

🧠 Kodėl tai kartojasi

Nes visos sąlygos lieka tos pačios:

• tie patys miškai
• tie patys gyvūnų keliai
• tie patys prekybos maršrutai

👉 Tai ne vienkartinis įvykis, o nuolat pasikartojantis procesas.

---

🟢 Esmė

👉 Lietuva yra tarsi „pirmoji linija“ tarp:

• ES kontrolės sistemos
• ir didžiulių rytinių teritorijų

👉 Todėl:

• ligos dažniausiai pirmiausia pasirodo čia
• bet tada ES jas gana efektyviai sustabdo

---

Formos viršus

******************\----------------*****************

.......... jeigu profesorius tuo tiki .....

 

Karštas komentaras su p. P .Gyliu:

Lietuva svetimuose karuose? Kas prisiims atsakomybę ir kur veda mūsų valstybę

 ------------------------------

Šioje Komentaras TV laidoje kalbėsimės su buvusiu užsienio reikalų ministru, profesoriumi Povilu Gyliu apie Lietuvos valstybės kryptį, geopolitiką, karo politiką ir pasaulio politinius lūžius.

Ar tokia Lietuvos valstybė, kokia ji yra šiandien, buvo ta, kurią buvo verta atkurti?

Kas prisiims atsakomybę už sprendimus, kurie Lietuvą įtraukė į, kaip sako kai kurie politikai, „ne mūsų karą“ – ir ar už tai kada nors bus teisiama?

 

 Svetimi dronai Lietuvos teritorijoje – ar tai jau casus bele?

 

Laidoje taip pat aptarsime Lietuvos vidaus politiką: kodėl premjerė I. Ruginienė netaps lietuviška Džordžija Meloni, kas slypi už kalbų apie 5,38 % BVP skyrimą karui, ir ar reali interpeliacija finansų ministrui K. Vaitiekūnui?

 Kalbėsime ir apie neišvengiamus pokalbius su Rusijos ir Baltarusijos vadovais – kodėl Lietuva anksčiau ar vėliau vis tiek turės kalbėtis su V. Putinu ir A. Lukašenka?

 Taip pat paliesime globalios valdžios, Jeffrey Epsteino skandalų, pasaulinės revoliucijos tikimybės temą – kai 1 % valdo daugiau nei 99 % pasaulio turto.

 

 Diskutuosime, ar Juozas Olekas balansuoja ant nusikaltimo ribos?

 

Laidoje taip pat kalbėsime apie Europos Sąjungos ir NATO ateitį.

 Ir galiausiai – vienas seniausių Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio klausimų: kur dingo Mažeikių naftos „pardavimo“ dokumentai?

Apie valstybę, karą, geopolitiką, atsakomybę ir pasaulio lūžius – pokalbis su profesoriumi Povilu Gyliu

 

------------------------------

 

Išklausiau šį pokalbį ir pritariu Jų nuomonei, kad Valstybės interesas yra normalūs santykiai su kaimynais, kad toks agresyvus savo forma palaikymas Ukrainos nėra valstybės interesas.

Tai forma – turinys?

Geras klausimas – kiek tarp pabėgėlių iš Ukrainos šaukiamojo amžiaus vytų ir jaunuolių, kodėl jie neišsiunčiami atgal, jeigu jau taip remiame Ukrainą?

Arba  štai prieš kurį laiką Ukrainos prezidentas prašė Lietuvą perduoti bent dvi haubicas.

Ir ką  tuometinis įnauguruotas krašto apsaugos ministras atsakė –„ Mums patiems reikia“

O ES  sankcijos Baltarusijai argi ne parama Rusijai pajungiant Baltarusiją??

 O g dabar apie dronus, kurie atseit  skrido iš Ukrainos per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją atseit bombarduoti  Rusios Primorsko ir Uoste- Lugos uostų.

 Ir ne vienas, ne dešimtys, o visa didžiulė banga.

 

Kaip įprastai Ukrainos koviniai dronai skrenda per Rusiją pateikė Dirbtinis intelektas:

 

1. Ilgo nuotolio smogiamieji dronai (skrendantys į Rusiją)

Tokie, kurie skrenda šimtus ar net tūkstančius km:

• Labai žemai: ~50–200 m
  → kad išvengtų radarų (skraido „prisiglaudę“ prie reljefo)
• Vidutiniškai: ~200–1000 m
  → kompromisas tarp saugumo ir kuro/valdymo
• Kartais aukščiau: keli km (rečiau, nes lengviau aptikti)

👉 Dauguma atakų į Rusijos teritoriją vykdomos žemu aukščiu, nes svarbiausia – nepastebėtai pasiekti taikinį.

---

 👉 Aukštis parenkamas pagal tikslą:

• slaptumas → žemai
• stebėjimas / saugumas → aukščiau

---

---

🧭 Navigacija: kaip jie randa kelią

Dronai paprastai nenaudoja tik vienos sistemos:

• GPS / GNSS – pagrindinė kryptis
• Inercinė navigacija (INS) – veikia net praradus signalą
• Iš anksto užprogramuotas maršrutas – su „taškais“ (waypoints)

👉 Net jei GPS trikdomas, dronas gali kurį laiką skristi „iš atminties“.

---

🧠  Kaip apeina elektroninę kovą (EW)

Rusija aktyviai slopina signalus, todėl:

• Dronai gali turėti antitrikdymo GPS
• Naudojamas žemėlapio/reljefo sekimas (skrenda pagal aukštį ir formas)
• Kai kurie modeliai gali automatiškai tęsti misiją praradus ryšį

👉 Tai reiškia: nebūtina nuolatinė operatoriaus kontrolė

---

⛽   Kaip įveikia tokį atstumą

Ilgo nuotolio dronai labiau panašūs į mažus lėktuvus:

• Benzininiai varikliai (ne baterijos)
• Dideli sparnai → efektyvus sklendimas
• Skrydžio trukmė: 5–20+ valandų

👉 Todėl jie gali nuskristi 1000 km ar daugiau

---

🛣️  Maršruto taktika

Kad pasiektų tikslą nepastebėti:

• Skrenda vingiuotais keliais, ne tiesiai
• Vengia:
• oro gynybos zonų
• didelių miestų
• Dažnai skrenda:
• upių slėniais
• miškų zonomis

👉 Tai sumažina aptikimo tikimybę radarais.

---

📡 Ar jie valdomi visą laiką?

Yra keli variantai:

• Pilnai autonominiai → skrenda patys
• Dalinis valdymas → tik paskutinėje fazėje
• FPV (trumpam atstumui) → valdomi realiu laiku

👉 Ilgo nuotolio atakose dažniausiai naudojamas autonominis režimas

---

🎯  Kaip pataiko į taikinį

Paskutinėje fazėje gali būti:

• GPS koordinatės
• Kameros + operatorius (kai įmanoma)
• Kartais – iš anksto nustatyta smūgio vieta

---

🧠 Trumpa esmė

Tokie dronai veikia kaip:

✈️ „miniatiūrinės sparnuotos raketos, bet pigesnės ir lankstesnės“

• Skrenda žemai
• Orientuojasi savomis sistemomis
• Gali veikti be ryšio
• Pasiekia labai tolimus taikinius

---

 

Tokiu būdu jei dronai skrido   ne  per Rusiją, jie turėjo skristi aukštai  dėl keliamo triukšmo.

 

Jeigu jie tokiu maršrutu skrido, tai turėjo būti iš anksto suderinta.

 

Tarkime Ukrainos dronai skrido per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Kas tai turėjo organizuoti ir kokiu būdu?

 I tai Dirbtinis intelektas atsakė:

 Trumpas, aiškus atsakymas:

👉 nebūtų vieno „organizatoriaus“ iš NATO pusės.

Tokio lygio operaciją NATO struktūroje sudarytų du sluoksniai, ir nė vienas jų neveikia vienas pats.

---

🧑‍⚖️ 1. Politinis „organizatorius“

Formaliai svarbiausias būtų:

• Šiaurės Atlanto Taryba

👉 Tai vienintelis organas, galintis:

• duoti leidimą tokiai operacijai
• nustatyti jos ribas

Bet svarbu:

• sprendimai priimami vienbalsiai visų NATO šalių
• tai nėra „vadovaujanti institucija operacijai“, o leidimo davėjas

---

🛫 2. Karinis vykdytojas (artimiausias „organizatoriui“)

Jei klausi „kas realiai organizuotų skrydį“, arčiausiai to būtų:

• Allied Air Command

👉 Jų vaidmuo:

• planuoti oro operaciją
• koordinuoti maršrutus
• užtikrinti, kad oro gynyba nereaguotų į „savus“ objektus

---

🧭 3. Regioninis valdymas (praktinis koordinavimas)

Konkrečiame regione (Baltijos šalys, Lenkija):

• Combined Air Operations Centre Uedem

👉 Jie:

• realiu laiku valdytų oro erdvę
• sektų objektus
• koordinuotų naikintuvus ir radarus

---

🧠 Tai kas „konkrečiai organizatorius“?

Jei reikia vieno aiškiausio atsakymo:

👉 kariniu požiūriu – Allied Air Command
👉 politiškai – Šiaurės Atlanto Taryba

---

⚠️ Svarbi realybės pastaba

Net teoriškai:

• NATO neveikia kaip „vienas vykdytojas“
• tokia operacija būtų:
• kolektyvinė
• labai matoma
• politiškai rizikinga

👉 Todėl praktikoje tokio „vieno organizatoriaus“ modelio tiesiog nėra.

---

 

Ir tai visai suprantama, nes NATO nėra valstybė.

Ir organizuoti tokią Ukrainos dronų operaciją per kelias valstybes yra yra nerealu.

 

Betgi kaip matome, tiki dargi profesorius P. Gylys.

O ką jau bekalbėti apie bočius.

Nes štai per LRT laidą du bočiai klausė ar tikrai per Lietuvą skrido dronai, o laidos vedėja  iš atsakymo išsisuko.

Ir iš viso to klausytojams tikrai galėjo susidaryti vaizdas, kad dronai per Lietuvą skrido ....

 Ir ko gi tada norėti iš bočių, jeigu profesorius tuo tiki ....