ВТОРНИК, 20 СЕНТЯБРЯ 2016 Г.
Vilniaus šabesgojus
Šabesgojus (jud.) - gojus, atliekantis žydų darbus ir pavedimus, kurių jie patys negali ar nenori atlikti.
Terminas kilo iš žodžių "šabas"+"gojus" ir pirmine prasme reiškė senovės judėjų ir izraelitų vergą, šabo (išeiginė žydų diena nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio vakaro) metu atlikdavusį visus draudžiamus judėjams atlikti darbus ir veiksmus, katrų yra gyvas velnias.
Kai vergų nebegalima buvo turėti, šabesgojai pradėti samdyti. Ši tradicija išliko iki šiol.
Nūnai šis terminas greta religinės turi ir platesnę reikšmę ir vartojamas apibūdinti gojams, už pinigus ar dykai, vien iš tolerastiškų paskatų atstovaujančius ir ginančius ne savo tautos, bet žydų interesus bei atliekančius jų organizacijų ar veikėjų pavedimus.
Šabesgojams yra suteikti įgaliojimai klijuoti antisemitų etiketes ant tų gojų, kurių pozicija, žodžiai ar veiksmai to šabesgojaus manymu galėtu sukelti žydų nepasitenkinimą. Šie įgaliojimai nėra aukšto lygio ir tokia etiketė gali būti panaikinta bet kurio bent kiek rimto žydų tautybės asmens valia.
Įgaliojimai naikinti žydų priklijuotas gojams antisemitų etiketes šabesgojams, net ir aukščiausio rango, nesuteikiami.
Lietuvoje gausu veikėjų, atitinkančių aukščiau pateiktą šabesgojaus apibrėžimą.
**************************************************************************
Anūkas ir kunigaikštis Gediminas
Kubilius, eidamas Katedros aikšte, išgirdo balsą: „Kubiliau, ar girdi?“
Kubilius neklydo, kalbėjo kunigaikščio Gedimino paminklas.
Kunigaikštis pasakė Kubiliui: „Štai stoviu, kaip biedniokas, kas čia per arklys pas mane. Mažytis kažkoks, gal ponis? Atvesk man veislinį ristūną, kad galėčiau užsėsti ant jo, kaip tikras valdovas“.
Nubėgo Kubilius pas anūką ir papasakojo visą nuotykį. Nustebo anūkas, napatikėjo, ir abu į Katedros aikštę nuskubėjo.
„Kubiliau, Kubiliau, - pasakė Gediminas jiems priartėjus. Aš prašiau man žirgą atvesti, o tu man asilą atvedei!“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą