.Kaip prezidentas kuria „Gerovės valstybę“ ....

 

  Prezidentas Ekonomikos ir inovacijų ministru paskyrė  Seimo narį Rimantą Sinkevičių Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos pirmininką,   Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką..

Pirmininką to paties Seimo komiteto, kuris kuruoja Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (buvusią Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją) . 

  To paties komiteto, kuris metai iš metų vis dėkodavo šiai valdžios institucijai už atseit gerą jos darbą, pirmininką.

  Kas taip, tai taip ........

  Tiktai iš ko sprendė šis komitetas, kad šis „Valstybinis kainų reguliatorius“  gerai duba?

  Ogi tik iš jo pateiktos save giriančios ataskaitos................

  Betgi šiai valdžios institucijai nuo pat  jos įsteigimo 1997 metais nebuvo atliktas koks nors auditas .........

  O kad ši institucija totališkai nepaiso įstatymų, komitetas ne kartą raštu buvo informuotas, pateikiant nepaneigiamus to įrodymus.

  Ir kaip gi reagavo į tai komitetas, ogi niekaip .....

  Ir kaip visa tai suprasti ???

  O, vadovaujantis sveiko proto logika, jeigu  komitetas būtų suinteresuotas,  į „Valstybinio kainų reguliatoriaus“ metinės veikos ataskaitos svarstymą butų  pasikviestos  suinteresuotos vartotojų asociacijos ir išklausyta jų nuomonė,  įvertinta jų pateikta informacija.

  Kurgi ne ....

  Ir štai šio komiteto pirmininką prezidentas paskiria ekonomikos ir inovacijų ministru.

  O ką atstovaus šis ministras, rodo jo darbo biografija:

2004–2008 UAB koncernas „Achemos grupė“, plėtros direktorius 1997–2000 AB „Achema“, komercijos direktoriaus pavaduotojas 1993–1997 AB „Achema“, Naujovių ir pažangos centro direktoriaus pavaduotojas 1983–1993 AB „Achema“, cecho viršininkas, laboratorijos viršininkas 1980–1983 AB „Achema“, pamainos viršininkas

Štai taip iš esmės  prezidentas ir kuria „Gerovės valstybę“

Tiktai geras klausimas – kam gi skirta ta jo „Gerovės valstybė“ ?

------------------------------------------------------------------------------

 

.

Lietuvos energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos ..................

 Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos „Independence“, papildė naujas SGD krovinys iš Rusijos

Data: 2020-07-10Autorius: bukimevieningi.lt 2 komentarai      

Lietuvos „Durnių laivą“ ir vėl papildė rusiškos dujos. Į Klaipėdos uostą atplaukė naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys, rodo laivų stebėjimo portalo Marinetraffic.com duomenys.

Laivas „Coral Favia“ antradienį išplaukė iš Rusijos Vysocko uosto ir atplaukė į Klaipėdą ketvirtadienį, 4:20 val.

Anot Klaipėdos SGD terminalo „Klaipėdos nafta“ operatoriaus, tanklaivis turėtų pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD. Gavėjas neskelbiamas.

Tai yra antrasis SGD krovinys šį mėnesį. Liepos pradžioje Lietuva iš Norvegijos gavo 138 tūkstančius kubinių metrų SGD.

Pagal įmonės tvarkaraštį, šį mėnesį Lietuva turėtų gauti 456 tūkstančius kubinių metrų kuro. Kitas tanklaivio atvykimas numatomas sekmadienį.

 „Independence“ Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos

     Viena iš aktualiausių Lietuvos energetikos problemų yra susijusi su SGD terminalo „Independence“, už kurį Lietuva kasmet moka 60 milijonų eurų nuomos mokestį, likimu. Valdžia svarsto galimybę nusipirkti terminalą.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė „Klaipėdos nafta“ turėtų įsigyti „Independence“ plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. 

Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Nacionalinio energetikos instituto direktorius, „Gazprom“ žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. 

Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

SN inf.

Sumoje viskas taip, kaip ir dera būti GEROVĖS valstybėje ,,,

Jau daugiau kaip dešimtmetį tęsiasi neapibrėžta situacija su daugiabučių namų šilumos punktų priklausomybe vieniems ar kitiems savininkams. Tai prisideda prie viso komplekso neišspręstų problemų daugiabučiuose namuose ir didina teisinę painiavą

laiške Energetikos ministerijai  rašo  VŠĮ Bendruomenių universitetas direktorius Rimantas Zabarauskas.

.Esmė tame, kad vienoje vietoje Šilumos ūkio įstatymas nustato:

44. Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai).

 Betgi pvz. Vilniuje  ~ 4000 šilumos punktų įrengė šilumos tiekėjas ir jie yra ne daugiabučių namų savininkų nuosavybė.

   Tačiau Šilumos ūkio įstatymo taikymo praktika yra tokia, kad daugiabučių namų savininkai moka už  ne savo nuosavybės prižiūrą (eksploataciją), remontą .............

O Energetikos ministerija  pastato Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašE nustato:

22¹. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, prižiūrėtojas prižiūri (eksploatuoja) Šilumos ūkio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais.

 Tokiu būdu šilumos tiekėjų investicijų į šilumos punktų įrengimą padengimas yra, kaip sakoma, pakibęs ore ..............

Kaip ir atsakomybė už šilumos tiekėjų (savivaldybių) šilumos punktus daugiabučiuose namuose .........

Sumoje viskas taip, kaip ir dera būti GEROVĖS valstybėje ,,,