Ar priesaiką sulaužęs energetikos ministras vėl bus juo patvirtintas ??

  Laikinas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra prisiekęs „gerbti ir vykdyti LR Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai trnauti Lietuvos žmonių gerovei“.

   Tačiau jis sulaužė savo priesaiką ignoruodamas  privalomuosius Šilumos ūkio įstatymo reikalavimus:

Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate.

Prezidentas Gitanas Nausėda apie tai yra du kartus laiškais informuotas.

Tokiu būdu, priesaiką sulaužiusio ministro  patvirtinimas suteiks informaciją pamastymui apie Prezidento kompetenciją ir potenciją (žr. A. Valinsko komentarus).

O kad Ž. Vaičiūnas vėl taps energetikos ministru ( kas paneigs) greičiau TAIP, negu NE.

.

Prezidentas naujas - jo dvare tvarka sena ?????

 

Tai ištrauka iš  Prezidentūros interneto svetainės { https://www.lrp.lt/lt/asmenu-aptarnavimas }:

 Asmenų aptarnavimas

  Asmenų aptarnavimo skyrius yra Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui.   

   Asmenų aptarnavimo skyrius pagal nustatytą tvarką Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje organizuoja asmenų aptarnavimą.

Skyriaus specialistai priima prašymus bei aptarnauja asmenis, konsultuoja juos rūpimais klausimais ir teikia jiems reikalingą informaciją. Informacija teikiama ir telefonu.

Skyriaus specialistai taip pat nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, adresuotus Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, į juos atsako, apibendrina prašymuose keliamas problemas, rengia pažymas ir jas teikia Lietuvos Respublikos Prezidentei.

 Tokiu būdu, parašę laišką Prezidentui, atsakymą, labai tikėtina, gausite pasirašytą Asmenų aptarnavimo skyriaus darbuotojo.

  O kad  Jūsų informacija viena ar kita forma pasiekė Prezidentą – jokios garantijos, nes apie jos svarbą sprendžia ne atitinkamas Prezidento patarėjas pagal savo kompetenciją, o ..........

  Kaip kad  ir buvo prie  liūdnai pagarsėjusios Jos Kilnybės D.G..

  Tikslu  tai patvirtinti ar paneigti  Prezidentui adresuotas laiškas yra  nusiųstas  Prezidento  kabinetui  (Priedas).

Jame prašoma įsteigti patarėjų grupę, kuri  kompleksiškai ir sistemiškai užsiimtų tik vartotojų teisių apsaugos politika, problemomis,

Kadangi vartotojų teisės yra  totališkai  ir sistemiškai   pažeidinėjamos, o valdžios institucijos, kurių konstitucinė priedermė yra ginti viešąjį interesą, jos totališkai ir sistemiškai nevykdo.

Geras pavyzdys -  totalinis Valstybinis reketas -   prievartinis neteikiamos centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo paslaugos kainos taikymas.

Dėl ko vien Vilniaus šilumos vartotojai, ekspertų paskaičiavimu, kasmet apvagiami keliais milijonais eurų.

********************************************************** 
Priedas

Lietuvos respublikos Prezidentui                  2019 08 06     Nr. 1

 Gitanui Nausėdai

                         

DĖL   VARTOTOJŲ   TEISIŲ   APSAUGOS

 Visi suaugę Lietuvos žmonės yra pirkėjai, paslaugų naudotojai.

  Jie yra pavadinti vartotojais.

     Tačiau yra, kaip yra ir to nuslėpti neįmanoma – vartotojų teisių apsaugos padėtis šalyje yra   nepaneigiamai nepatenkinama, ir de fakto nėra tokios valdžios institucijos, kuri, vykdydama savo konstitucinę priedermę ginti vartotojų viešąjį interesą, gintų jų teises.

  Tuo tarpu, mūsų turima informacija, nėra  tokios Prezidento patarėjų grupės, kuri konkrečiai, kompleksiškai ir sistemiškai užsiimtų tik  vartotojų teisių apsaugos politika, kuri stebėtų vartotojų teisių apsaugos stovį ir atitinkamai informuotų Prezidentą.

  O su vartotojų teisių apsauga yra jau  pvz. taip, kad nuo 2010 metų šalyje klesti Valstybinis reketas – prievartinis neteikiamos centralizuotai paruošto  karšto vandens tiekimo paslaugos kainos taikymas, ko pasėkoje vien Vilniaus šilumos vartotojai kasmet apvagiami kelių milijonų eurų sumai.

  Arba kitas pavyzdys – Šilumos ūkio įstatymas nustato privalomuosius reikalavimus daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemoms.

   Iki š. m. sausio 1  dienos šie reikalavimai buvo detalizuoti atitinkame energetikos ministro patvirtintame teisės akte.

  Tačiau nuo š. m. pradžios tame energetikos ministro patvirtintame teisės akte  privalomojo reikalavimo, suteikiančio daugiabučio namo butų savininkams galimybę reguliuoti savo butų šildymą, nebeliko.

  O ši galimybė ekspertų paskaičiavimu leistų sutaupyti iki 25 procentus daugiabučių namų šildymui naudojamos šilumos.

    T.y. atitinkami ir šilumos gamybai sunaudojimo kuro.

 O  Šilumos ūkio įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus turi remti Vyriausybė.

 Tuo tarpu energetikos ministerija pradėjo finansiškai remti individualių namų savininkus, šildymo katilus keičiančius naujais.

 T. y. pradėjo remti tikrai pasiturinčius asmenis, kurių tarpe neabejotinai yra žinomų politikų ...

 Tuo tarpu Premjeras visą šią informaciją ignoruoja.

O panašių pavyzdžių, įrodančių nepatenkinamą vartotojų teisių padėtį šalyje, yra  aibės

   Sumoje reali padėtis tokia, kad šalyje tik Prezidento institucija yra  paskutinė instancija, galinti iš esmės pakeisti situaciją.

    O tam tikslui būtų tikslinga įsteigti Vartotojų teisių apsaugos (ar panašaus pavadinimo) Prezidento patarėjų grupę, kuri  konkrečiai, kompleksiškai ir sistemiškai užsiimtų tik vartotojų teisių apsaugos politika, kuri stebėtų vartotojų teisių apsaugos stovį ir atitinkamai informuotų Prezidentą.

  Vertinant viso to.  kas aukščiau išdėstyta,  svarbą valstybei, tikimės Jūsų dėmesio vartotojų teisių apsaugos problemoms spręsti.

   Vienkart mes tikimės, kad šis mūsų laiškas,  vertinant jame pateiktos informacijos  svarbą,  Jus tikrai pasieks ir mes gausime ne formalų, iš esmės bevertį,  Asmenų aptarnavimo skyriaus atsakymą, o Jūsų nuomonę į mūsų pasiūlymą.

 Вuitinių vartotojų sąjungos prezidentas                   Antanas Miškinis

 *********************************** 

Путин после 2024 года останется у власти в качестве премьера

09:57 Вчера в рубрике Политика

Mick22222 1582 98 2

Кремль планирует изменить избирательное законодательство в России к 2021 году, чтобы Владимир Путин после выборов 2024 года, когда останется у власти в качестве премьер-министра, смог контролировать Госдуму еще и в качестве лидера «Единой России». Об этом со ссылкой на свои источники пишет Bloomberg.
Предполагается, что полномочия премьера Путина будут «расширены в ущерб президентским», но для этого нужно согласие парламента, в котором при таком сценарии нужно сохранить большинство «Единой России» после выборов через два года. Однако источники издания отмечают, что могут возникнуть сложности, так как рейтинги партии и её членов падают.
Для сохранения контроля планирует изменить законодательство — долю депутатов по партийным спискам сократят с 50% до 25% (112 человек), остальные 75% будут избирать по округам — как номинально независимых. В итоге Путин сможет получить контроль над Госдумой за несколько лет до истечения своих президентских полномочий.
Два источника, близких к Кремлю, и высокопоставленный член «Единой России» подтвердили Bloomberg, что потенциально такой сценарий позволит господину Путину остаться у власти после 2024 года.
В свою очередь, в разговоре с «URA.RU» председатель наблюдательного совета консалтинговой компании «Бакстер Групп», политтехнолог Дмитрий Гусев выразил сомнение, что сценарий, описанный в материале Bloomberg, осуществим. По его словам, у «Единой России» при большинстве в Госдуме не раз были возможности изменить избирательное законодательство, но этого не происходило.

«Скорее всего, речь идет лишь о некоторых прикидках, дискуссии без окончательных решений», — прокомментировал РБК политолог Николай Миронов идею парламентской реформы.

Pažiūrėsime, kaip LR Prezidentas kurs Gerovės Valstybę be vietos savivaldos su Valstybiniu reketu ???

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos kalba Seime

2019-07-12

Brangūs Lietuvos žmonės,
Jūsų ekscelencijos Prezidentai Dalia Grybauskaite, Valdai Adamkau, Vytautai Landsbergi,
Pone Seimo pirmininke,
Gerbiami Seimo nariai,
Gerbiami svečiai,
šiandien, priimdamas Lietuvos žmonių man suteiktus įgaliojimus, pirmiausia norėčiau padėkoti – Lietuvos vadovams garbingai ir išmintingai vadovavusiems valstybei sudėtingiausiais jai periodais.
Semdamiesi jėgų iš Tautos istorijos ir didžiavyrių – nuo karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų – nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusia Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere.

Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje.

Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?

Prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištariau, tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas – tai mano asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei.

Prisiekiau saugoti Lietuvos žemių vientisumą.

Bet Lietuva šiandien yra kur kas daugiau nei nuostabus žemės lopinėlis prie Baltijos. Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. Čia Vilniuje ir mano gimtojoje Klaipėdoje, Skuode ir Peterbore, Kaune ir Bergene, Rietave ir Alikantėje.

Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų.

Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta.

Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera.

Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe.

 Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti.

Prezidento – vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo – pareiga kurti darbingą terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą Valstybei reikalinga ir efektyvia linkme.

Mes, Lietuva, ne kartą parodėme, kad gebame pamiršti visus prieštaravimus ir susivienyti svarbiausiais istorijos momentais.

Taip buvo Sąjūdžio laikais, 1991 metų sausį, taip buvo 2003 metais, kai balsavome dėl narystės Europos Sąjungoje, taip buvo, kai pasiekėme nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos.

Šiandien mes privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų.

Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek ir požiūrio prasme - suteikimas kultūrai,  – yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui.

Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.

Tai reiškia, kad būsiu aktyviai veikiantis prezidentas ir atsakingai išnaudosiu visas Konstitucijos man suteikiamas galias ir Tautos palaikymą.

Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija pelno didžiausią piliečių pasitikėjimą. Prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį Tautos mandatą.

Todėl savo pareigas suprantu kaip įpareigojimą ryžtingai ginti ir atstovauti visų piliečių interesus.

Teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės ryžtasi palikti savo šalį.

Prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, kad teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, kad iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.
Manau, kad pasiekti tai galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus.

Šiandien prisiekiau tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Gerovė nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis. Tai kiekvieno iš mūsų teisė, o visiems mums kartu, t. y. valstybei - pareiga.

Turime suprasti - gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje.

Todėl iškeldami Gerovės valstybės idėją išskyrėme penkis esminius šalies rodiklius:

Pajamų nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome link jo artėti per artimiausius 5 metus.

Antrasis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP. Tai daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.

Trečiasis – regioninės atskirties mažinimas.

Ketvirtasis – efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas.

Penktasis ir, žvelgiant į ateitį, manau, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga.

Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšas ir laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai – pati prasmingiausia investicija.

Būtent šie Gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijais.

Todėl skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei.

Šiandien prisiekiau visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę.

Turime visada prisiminti – Laisvės ir nepriklausomybės niekas nedovanoja, ją reikia išsikovoti ir ginti.

Lietuva niekada nebuvo daugiausia karių ar ginklų turinčia valstybe. Visos didžiausios mūsų tautos pergalės iškovotos žmonių ryžto, pasiaukojimo ir išmintingos politikos, leidusios telkti sąjungininkus, dėka.

Todėl vykdydama užsienio politiką Lietuvos Respublika bus patikimu partneriu, kuris turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis.

Mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV.

Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija –kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus Europos Sąjungoje ir NATO.

Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę skaičių.

Brangūs Lietuvos žmonės,
Priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų.

Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai.

Vykdykime ją kartu.
Vardan tos, Lietuvos!
Ir tepadeda mums Dievas.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

--------------------------------------------------------- 

Kapitonas viena akimi aklas ir prastai girdintis ..................

Apie tai www.DELFI.lt rašo Rimantas Zabarauskas. Su valstybe viskas gerai?

 

 

 

 (9) Rimantas Zabarauskas yra  Europos vartotojų konsultacinės grupės Energetikos pogrupės narys, energetikos ekspertas.  

.

.

Jo KIlnybė (Jo ekscelencija) ar tiesiog Lietuvos Prezidentas

 Kokiu įgaliojimus turi Lietuvos prezidentas, paaiškina Verslo žinios:

VŽ paaiškina: kokius įgaliojimus turi Lietuvos prezidentas

Kad LR Konstitucijos kūrime dalyvavo KGB, blaiviai mastant abejoti nedera.

Tai ir turime, ką turime -Ar Jo Kilnybę, ar parlamentinės respublikos prezidentą ...............

O kokios iš esmės yra Lietuvos prezidento galios, demonstruoja nušalinto prezidento R. Pakso situacija: niekas iš valdžios jo neaplanko, o valstybei nuo to nė kiek ne blogiau.

Taigi Lietuvos prezidentų galios visiškai priklauso nuo Seimo ir Vyriausybės pajėgumo pasiimti tai, kas jiems priklauso pagal LR Konstituciją.

.

Tiktai ar bus nuo to geriau ...????

Darbą pradeda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

Konsoliduojant energetikos sektoriaus reguliavimą ir priežiūrą, 2019 m. liepos 1 d. veiklą pradeda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

VERT vykdys veiklą konsolidavus energetikos reguliavimo, rinkos priežiūros ir kontrolės funkcijas, prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (Komisija) prijungus Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (VEI).

Pasak VERT pirmininkės Ingos Žilienės, šis dviejų institucijų funkcijų ir kompetencijų konsolidavimas leis žengti žingsnį link kokybiškesnio ir efektyvesnio energetikos rinkos reguliavimo.  Nuolat bendradarbiavusių institucijų kompetencijų apjungimas užtikrins kvalifikuotą ES elektros ir gamtinių dujų sektorių tinklų kodeksų įgyvendinimą, mažins priežiūros administracinę naštą, optimizuojant funkcijas, padės efektyviau spręsti vartotojų skundus „vieno langelio" principu. Be to, dirbant kartu bus stiprinamos ir VERT darbuotojų kompetencijos.

Tiek Komisija, tiek VEI vykdė priežiūrą bei kontrolę iš esmės tų pačių ūkio subjektų atžvilgiu energetikos sektoriuje. Konsolidavus abiejų institucijų funkcijas, VERT specialistai įvertins tiek reguliuojamų sąnaudų ekonominį pagrįstumą, tiek  techninį įrenginių patikimumą ir saugumą, poreikį investicijoms ir kt. Svarbi bendra veiklos sritis – energetikos įmonių investicijų techninis bei ekonominis vertinimas. Efektyvios ir būtinos investicijos užtikrina vartotojams patikimas ir saugias paslaugas už prieinamą kainą. Ūkio subjektams vykdant infrastruktūrinę veiklą, investuojama ne tik tam, kad būtų pasiekta ekonominė nauda, bet didžioji dalis lėšų skiriama  saugumui ir patikimumui užtikrinti, ypatingai energetikos sektoriuje.

Nuo liepos 1 d. VERT greta ekonominio rinkos reguliavimo atliks ir šias techninės priežiūros funkcijas:

• Energetikos objektų ir įrenginių priežiūrą;
• Energetikos darbuotojų atestavimo kontrolę;
• Energinio efektyvumo tikrinimą;
• Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatų išdavimą.

VERT ne tik apjungia dviejų iki šiol gyvavusių institucijų funkcijas, bet nuo 2019 m. liepos 1 d. priskirta ir nauja funkcija – vykdyti didmeninės ir mažmeninės prekybos naftos produktais rinkos priežiūrą bei licencijavimą. VERT turės išduoti šiame sektoriuje veikiančioms įmonėms veiklos leidimus ar licencijas, prieš tai atlikusi minėtų ūkio subjektų finansinio, technologinio bei vadybinio pajėgumo vertinimą.

Po konsolidavimo procesų  VERT  ieškos sprendimų, kad veiklos procesai būtų darnūs, o sprendimai būtų priimami sklandžiai ir operatyviai bei atspindėtų visų rinkos dalyvių ir vartotojų, valstybės interesus.

Apie visus pokyčius pranešime VERT svetainėje adresu www.vert.lt, nuo šiol į mus kreipkitės el. pašto adresu info@vert.lt.

VERT tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo su institucijomis, asociacijomis, reguliuojamais ūkio subjektais, siekiant bendrų tikslų energetikos ir geriamojo vandens sektoriuose.

Sunkiausias išbandymas yra išbandymas valdžia .....

 Išrinktasis Prezidentas jau yra pažadėjęs kurti gerovės valstybę.

O  „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ jis pareiškė:

– Pirmiausia, atsižvelkime į tai, kokį statusą Lietuvoje prezidentas turi ir kaip jis skiriasi nuo tų valstybių, į kurias mes dažniausiai lygiuojamės.

Tiek Latvijoje, tiek Estijoje prezidentai nėra tiesiogiai renkami visų gyventojų, jie renkami parlamentuose ir Konstitucija numato jiems gerokai siauresnes galimybes, apibrėžtis, kuriomis jie turi vadovautis.

Pavyzdžiui, Europos Vadovų Taryboje dalyvauja ne šių šalių prezidentai, o ministrai pirmininkai.

Lietuvoje yra kiek kitaip, todėl aš manau, kad prezidentas, turėdamas Konstitucijos numatytus įgaliojimus, turi būti aktyvus ne tik užsienio, bet ir vidaus politikoje.

 Manau, kad ne visas galimybes mes esame panaudoję, kurias mums suteikia Konstitucija vidaus politikoje, todėl norėtųsi, kad tas patarėjų korpusas būtų kvalifikuotas, adekvatus iššūkiams ir problemos išspręsti.

-----------------------

Taigi išrinktasis Prezidentas žada būti aktyvus ne tik užsienio, bet ir vidaus politikoje.

Tarkime, kad tai būtų gerai, tiktai dėl  LR Konstitucijoje jam „numatytų įgaliojimų“ vykdyti aktyvią vidaus politiką, verta suabejoti..

Bet argi mūsų neteisinėje valstybėje tai svarbu ???

Todėl, kaip sakoma, padėk jam Dieve, kad tik mačytų .......

  O šis palinkėjimas tikrai  ne iš lubų paimtas, nes buvęs Seimo pirmininkas A. Valinskas yra pareiškęs: „Dešimt metų turėjom bobą su kiaušais, dabar penkerius turėsim vyrą be jų“.

 Juo labiau, kad taip jis pareiškė po to, kada išrinktasis Prezidentas buvo pastatytas į kampą  Prezidentūros priemenėje,   kaip koks mužikėlis, prie dvaro  ponios durų.

  Ir čia tikrai visiškai vietoje klausimas:  - Ar suprato išrinktasis Prezidentas, kad taip  iš jo buvo žiauriai pasityčiota, ar nesuprato ?

O gal ir suprato, bet kažkokia „force majore“ jį privertė taip padaryti.

O gal iš tiesų yra  teisus Arūnas Valinskas.

  Kaip ten bebūtų laikas parodys kas yra kas ir ko vertas ...

------------------------------------------------------------  

Posakis: Sunkiausias išbandymas yra išbandymas valdžia .....

Kai nėra žuvų, tai ir vėžys žuvis ….

Neilgai trukus prisieks išrinktasis  LR Prezidentas.

O  LR Konstitucija nustato kas tokiu atveju įvyks.

Ø  Vyriausybė:          

 Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą.

.

Ø  LR Prezidentas:

 Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;

Ø   Seimas:

  Pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai.

Ø  Išrinktasis  LR Prezidentas:.

Neatmeta galimybės, kad Vyriausybės vadovu liktų Saulius Skvernelis.

Todėl labai tikėtina, kad Vyriausybei ir toliau vadovaus S. Skvernelis.

  Tokiu būdu Vyriausybės  vadovu išliks asmuo totališkai vengiantis susitikimo su vartotojų asociacijų atstovais – ir kaip Premjeras, ir kaip Seimo narys.

 Apie tai, kaip Vyriausybės vadovas vengia informacijos apie ministrų neveikimą, galima pateikti kalnus faktinės medžiagos.

Tačiau pilnam vaizdui susidaryti pakaks ir nepaneigiamo fakto apie energetikos ministro priesaikos sulaužymą – pastarasis iš naujai patvirtinto ministerijos teisės akto išmetė Šilumos ūkio įstatymo nustatytus  privalomuosius reikalavimus daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens sistemai.

O Vyriausybės  vadovas visiškai ignoravo šią jam pateiktą informaciją, ją persiųsdamas Energetikos ministerijai su rezoliucija atsakyti šios informacijos pateikėjui.

Betgi tokio nonsenso  nebūdavo dargi Sovietų sąjungoje .... 

   Normalioje šalyje normalus Prezidentas tikrai pasistengtų surinkti kuo pilnesnę  informaciją apie Vyriausybės vadovo tokius  „šposus“ ir juos objektyviai įvertinęs priimtų Valstybės interesams tinkamą sprendimą.

  Betgi šalyje, kur su Seimo pritarimu nuo 2010 metų klesti Valstybinis reketas, vien Vilniaus šilumos vartotojus kasmet apvagiantis ~ 3.000.000 eurų sumai, kur po  Seimo, Vyriausybės, Valstybės kontrolės, Seimo kontrolierių įstaigos „stogais“ siaučia nuo šalies įstatymų nepriklausantis „nepriklausomas  Valstybinis kainų reguliatorius“ – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, greičiausiai Vyriausybės vadovas nesikeis ....

         Nes čia tikrai tinka rusų patarlė:

На безрыбье и рак рыба - Kai nėra žuvų, tai ir vėžys žuvis ….

  Na o kaip naujas Prezidentas su tokiu Vyriausybės vadovu kurs „Gerovės valstybę“ – geriau jau patylėti.

 

  Šioje vietoje verta prisiminti sovietinius laikus ir valdžios pažadus, kad sekanti karta gyvens komunizmo sąlygomis, kad bus pasiekta   maisto produktų gausa ....

Ir ta pačia proga prisiminti  leningradiečių tarpe   sklandžiusį posakį – Если блокаду пережили, то изобилие как нибудь переживем.

,

Buvusiam Seimo pirmininkui verta atsargiai pačiupinėti tam tikrą savo vietą ir patylėti ....

   

 2019-06-06 „Lietuvos ryto“ televizijoje  buvęs Seimo pirmininkas A. Valinskas pareiškė: „Dešimt metų turėjom bobą su kiaušais, dabar penkerius turėsim vyrą be jų“

  

Tačiau, blaiviai mąstant, ir verta,  ir galima nesutikti su šio šoumeno nuomone.

Šiaip ar taip jis turi teisininko išsilavinimą ir, būdamas Seimo pirmininku, neabejotinai pasidomėjo, ką gi  Prezidentui ir jam pačiam  nustato LR Konstitucija.

O ji nustato:

Ø  Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.

Ø  Valdžios galias riboja Konstitucija.

Ø  Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.

Ø  Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas.

Ø  Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.

Ø  Respublikos Prezidentas:

1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką;

2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti;

3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;

4) Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;

5) Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką;

6) priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė;

Tokiu būdu LR Konstitucija  - vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.- nustato, kad respublikos Prezidento pagrindinė funkcija yra  spręsti  pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdyti  užsienio politiką;

   Tačiau kadenciją bebaigiančio Prezidento isterišką rusofobiją ir, kaip sakoma, be muilo lindimą į ES biurokratų negarbingą vietą, pavadinti užsienio politika, vadovaujantis sveiko proto logika,  niekaip neišeina.

   

O jeigu kas nors pasakytų, kad tai yra klasikinė užsienio įtakos agentų priedanga, tepabando kas nors, iš  blaiviai mąstančių,  tai paneigti.

  

Nes iš tokios, atsiprašant, užsienio politikos nauda Lietuvos valstybei tokia pat, kaip iš nukaršusios bergždžios ožkos pieno.

 Neabejotinai ponas Arūnas, būdamas Seimo pirmininku, tikrai žinojo, kad LR Konstitucija nustato:

Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.

Betgi per visą savo kadenciją, išvykdama į užsienį, esama prezidentė  taip ne karto ir nepateikė Seimui dekreto dėl jos pavadavimo, kaip tai nustato Seimo Statutas.

Savaime suprantama, kad iš vienos pusės, jos kadencijos laikotarpio Seimo pirmininkai, kaip kokie baudžiavos laikų mužikėliai,  buvo statomi  į kampą prie Prezidentės kabineto durų ir tenai nuolankiai laukė, kol ponia teiksis jiems pasirodyti, taip ir negavę pakvietimo užeiti į jos kabinetą,   tokiu savo elgesiu de fakto pripažino, kad jie ( tame tarpe ir A. Valinskas ir L.Graužinienė)  yra, taip sakant,  „be kiaušių“.

O iš kitos pusės D.Grybauskaitės charakteris tikrai ne toks, kad tokiems subjektams „be kiaušių“ ji pavestų ją pavaduoti.

 Todėl vietoje viešų pareiškimų apie „Prezidentų kiaušius“ buvusiam Seimo pirmininkui vertėtų atsargiai pačiupinėti tam tikrą savo vietą ir nepraleisti progos

protingai patylėti ...

.

Kokį turėsime Respublikos Prezidentą ??

 Sekmadienį   Respublikos Prezidento rinkimai.

Geras klausimas – ką gi pagal LR Konstituciją mes rinksime ???

Nes LR Konstitucija nustato:

Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.

 

Tokiu būdu LR Konstitucija taip išrikiuoja valdžias:  Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.

O Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuva yra parlamentinė respublika, su tam tikromis Prezidento galiomis.

 O Respublikos Prezidento galias nustato LR Konstitucija:

77 straipsnis Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.

 

 Tokiu būdu  LR Konstitucija Respublikos Prezidentui paveda:

84 straipsnis Respublikos Prezidentas: 1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką; 2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti; 3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus; 4) Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį; 5) Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką; 6) priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; 7) priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras; 8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą; 9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus; 10) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus; 11) teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą; 12) teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą; 13) teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais; 14) Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; 15) suteikia aukščiausius karinius laipsnius; 16) ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui; 17) įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui; 18) daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką; 19) Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją; 20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais - pirmalaikius Seimo rinkimus; 21) įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę; 22) skiria valstybinius apdovanojimus; 23) teikia malonę nuteistiesiems; 24) pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka. Straipsnio pakeitimas: Nr. IX-1378, 2003-03-20, Žin., 2003, Nr. 32-1315 (2003-04-02)

 

   Teisinėje valstybėje taip ir turėtų būti, o kaip yra, taip ir yra, kada Prezidentės liokajus stato Seimo pirmininką į kampą prie jos kabineto durų, o tas iš pasitenkinimo tokia didžiule jam  suteikta malone idiotiškai į televizijos kameras šypsos... ir lieka labai laimingas, kad Prezidentė jį priėmė priemenėje ....

  Kad tokia situacija yra tiesiog spjūvis į veidą ir Seimui, ir jo rinkėjams,  kažkaip tai nesuvokiama.

O nesuvokiama todėl, kad labai silpna pilietinė visuomenė, labai ir labai  silpna pilietiškai ir žiniasklaida, kurioje toną užduoda ne žurnalistai, o įžūlūs „gavnomiotai“ ...

O kaip pasielgs naujai išrinktas Respublikos Prezidentas - galima ir paprognozuoti.

Kad  elgsis taip, kas gali paneigti ???

 

 

 

 

 

 

O sumoje greičiausiai turėsime tautos išrinktą Respublikos Prezidentą, nes LR  Konstitucija nustato:

Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

 

 .