Pabaltijo šalių aneksijos poveikis Tarybų Sąjungai ......

 

Pirmoje eilėje iš kairės:

1. Lietuvos SSR švietimo ministro pavaduotojas Liudas Gira, 2. Lietuvos SSR švietimo ministras Antanas Venclova, 3. Lietuvos SSR vidaus reikalų ministras Mečislovas Gedvilas, 4. Įgaliotosios komisijos pirmininkas, Einantis Respublikos Prezidento pareigas Justas Paleckis, 5. Lietuvos SSR valstybės kontrolierius Liudas Adomauskas, 6. rašytoja Stasė Vaineikienė, 7. Lietuvos SSR žemės ūkio ministras Matas Mickis, 8. Lietuvos SSR vyriausybės įgaliotinis Vilniui ir Vilniaus sričiai ministro teisėmis Karolis Didžiulis.

Antroje eilėje iš kairės:

1. rašytojas Petras Cvirka, 2. Lietuvos komunistų partijos (LKP) narė Marija Kutraitė, 3. LKP narė Birutė Abdulskaitė, 4. LKP centro komiteto narys, Darbo rūmų pirmininkas, Lietuvos SSR darbo ministro pavaduotojas Motiejus Šumauskas, 5. LKP centro komiteto Sekretoriato narys Icikas Šmuelis Meskupas-Adomas, 6. LKP narys Pranas Zibertas.

Trečioje eilėje iš kairės:

1. LKP narys Kazimieras Petrauskas, 2. LKP narys Pranas Petrauskas, 3. LKP narys Juozas Demskis, 4. LKP narys Viktoras Ditkevičius. 

   

1940 m. birželio 27 d. įsigaliojo SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretas dėl perėjimo prie 8 valandų darbo dienos su „įprasta“ darbo savaite pagal Grigaliaus kalendorių (6 darbo dienos, sekmadienis – poilsio diena). Darbo savaitė buvo 48 valandos.

 

Taigi aneksuotam Pabaltijui  taip irgi galiojo.

O iki to TSRS buvo:

1931 m. lapkritį SSRS Liaudies Komisarų Taryba priėmė dekretą, leidžiantį liaudies komisariatams ir kitoms įstaigoms pereiti prie šešių dienų kalendorinės savaitės, kurioje kiekvieno mėnesio 6, 12, 18, 24 ir 30 dienos, taip pat kovo 1 d., buvo nedarbo dienos.

 

Taigi Pabaltijo šalių aneksijos dėka TSRS šioje vietoje priartėjo prie Europos.

 

 ****************************

 

Darbo diena ir darbo savaitė SSRS ir Rusijoje.  

 

TASS DOKUMENTAI. 1917 m. spalio 29 d. (lapkričio 11 d.) Rusijos Liaudies komisarų tarybos (Sovnarkomo) dekretu buvo nustatyta 8 valandų darbo diena (vietoj 9–10 valandų, kaip buvo anksčiau) ir įvesta 48 valandų darbo savaitė su šešiomis darbo dienomis ir viena poilsio diena. Ypač kenksmingiems sveikatai darbams buvo numatytas sutrumpintas darbo laikas. 1918 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas RSFSR darbo kodeksas, kuriame buvo įtvirtintos šios nuostatos.

 

Nuo 1929 m. sausio 2 d. iki 1933 m. spalio 1 d., vadovaujantis Centrinio vykdomojo komiteto ir Sovnarkomo nutarimu, buvo laipsniškai pereinama prie 7 valandų darbo dienos. Darbo savaitė buvo 42 valandos.

 

1929 m. rugpjūčio 26 d. SSRS Liaudies Komisarų Taryba išleido dekretą „Dėl perėjimo prie nepertraukiamos gamybos SSRS įmonėse ir įstaigose“, kuriuo įvedė naują darbo kalendorių, pagal kurį savaitė susidėjo iš penkių dienų: keturios darbo dienos po 7 valandas, penktoji – poilsio diena.

 

1931 m. lapkritį SSRS Liaudies Komisarų Taryba priėmė dekretą, leidžiantį liaudies komisariatams ir kitoms įstaigoms pereiti prie šešių dienų kalendorinės savaitės, kurioje kiekvieno mėnesio 6, 12, 18, 24 ir 30 dienos, taip pat kovo 1 d., buvo nedarbo dienos.

 

1940 m. birželio 27 d. įsigaliojo SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretas dėl perėjimo prie 8 valandų darbo dienos su „įprasta“ darbo savaite pagal Grigaliaus kalendorių (6 darbo dienos, sekmadienis – poilsio diena). Darbo savaitė buvo 48 valandos.

 

1941 m. birželio 26 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas išleido dekretą „Dėl darbuotojų ir tarnautojų darbo laiko karo metu“, kuriuo buvo įvestas privalomas viršvalandinis darbas nuo 1 iki 3 valandų per dieną ir panaikintos atostogos. Šios karo meto priemonės buvo panaikintos SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu 1945 m. birželio 30 d.

 

Pasibaigus pokario atsigavimo laikotarpiui 1956–1960 m., darbo diena SSRS buvo palaipsniui (pagal pramonės šakas) trumpinama iki 7 valandų su šešių dienų darbo savaite (sekmadienis yra laisva diena), o darbo savaitė sutrumpinta iki 42 valandų.

 

SSKP XXIII suvažiavime (1966 m. kovo 29 d. – balandžio 8 d.) buvo nuspręsta pereiti prie penkių dienų darbo savaitės su dviem poilsio dienomis (šeštadieniu ir sekmadieniu). 1967 m. kovo mėn. SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir TSKP Centro Komiteto dekretais ir nutarimais buvo įvesta standartinė „penkių dienų darbo savaitė“ su 8 valandų darbo diena. Bendrojo lavinimo mokyklose, aukštesniosiose ir vidurinėse specializuotose mokymo įstaigose buvo išlaikyta šešių dienų darbo savaitė su 7 valandų darbo diena. Taigi darbo savaitė neviršijo 42 valandų.

 

1971 m. gruodžio 9 d. RSFSR Aukščiausioji Taryba priėmė naują Darbo kodeksą (DK), pagal kurį darbo valandų trukmė negalėjo viršyti 41 valandos. 1977 m. spalio 7 d. priimta SSRS Konstitucija (41 straipsnis) įteisino šią normą.

 

Rusijoje 1991 m. balandžio 19 d. įstatymas „Dėl darbuotojų socialinių garantijų didinimo“ sutrumpino darbo valandų trukmę iki 40 valandų per savaitę. 1992 m. rugsėjo 25 d. ši norma buvo įtvirtinta Rusijos Federacijos darbo kodekse. Tokia darbo savaitė Rusijoje egzistuoja ir dabar. Žiniasklaida: Parlamento nariai planuoja aptarti galimybę Rusijoje pereiti prie keturių dienų darbo savaitės

 

….

 

 

LR Konstitucijos egzaminas......

------------------------------------------------------------------------------------------------

Antanas Algimantas  Miškinis                               Tel.  8-686-65-887,  e-mail -  antanas1940@ gmail.com,

  Prezidento kanceliarijai                                    2025-07-09  Nr.  25-1

 

  DĖl LR prezidento  laikino pavadavimo dekreto

 

   LR Konstitucija muskato:

9 straipsnis  .Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.

 

Seimo statutas nustato:

29(2) straipsnis. Laikinas Respublikos Prezidento pavadavimas 1. Seimo Pirmininkas laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais: 1) kai Respublikos Prezidentas laikinai išvykęs į užsienį ir dėl to laikinai negali eiti pareigų; 2) kai Respublikos Prezidentas suserga ir dėl to laikinai negali eiti pareigų. 2. Seimo Pirmininkas laikinai pavaduotoja Respublikos Prezidentą, kai įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas, kuriuo Seimo Pirmininkui laikinai pavedama pavaduoti Respublikos Prezidentą dėl šio laikino išvykimo į užsienį ar susirgimo. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Seimas priima nutarimą dėl laikino Respublikos Prezidento pavadavimo. Seimo nutarimo priėmimo būtinumo klausimu Seimo posėdyje diskusija nerengiama. Seimo nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

 

Ryšium su tuo prašau  elektroninės kopijos arba internetinės nuorodos LR Prezidento atitinkamo dekreto, kada jis paskutinį kartą išvyko į užsienį.

 

Antanas Miškinis

 

Rusijos veikla Lietuvoje - Trečias frontas keičia Jedinstvą ...

  

 Pasaulyje iš esmės nieko naujo.

Kaip JAVV po karo žadėjo mus tuoj, tuoj išvaduoti, taip ji dabar   panašiai elgiasi ir su  pagalba Ukrainai.

Na o pas mus irgi iš esmės  irgi nieko naujo.

Štai vakar prie Seimo toje pačioje vietoje, kur rinkdavosi Jedinstva, susirinko Trečio fronto aktyvistai.

 

Kai kas gal ir mano, kad tai patriotai, lietuviai.

Jeigu norima įsitikinti kas jie yra iš esmės ,tegu paklausia, kur jie buvo, kada nuo KGB rūmų buvo plėšiama atminimo lenta Lietuvos savanoriui Nr. 1 Kaziui Škirpai.

 

Arba kaip jie paminėjo Birželio sukilimą, Kaniūkų, Pirčiupių kaimų , Rainių, Pravieniškių, Šiaulių gydytojų ir t.t. žudynes.

 

Paklauskite juos kaipgi nutiko, ir kas kaltas dėl staigaus. migrantų antplūdžio iš Baltarusijos .

 

Ir suprasite, kad  ne Vilniaus krašto gyventojai  anot atsargos pulkininko V. Malinionio  yra bydlomasė, o ši publika.

 

Susirinko jie Jedinstvos tradicinėje vietoje ir toliau tęsia jos tradicijas.

 

Kai kas ir   su litvinų vėliava, tik nedrįsta kol kas ją iškelti, .....

 

Ir  kas paneigs, kad jeigu Vilniaus gatvėse pasirodytų Rusijos tankai, Ukrainos vėliavas staigiai pakeistų Rusijos vėliavos, kaip ir buvo sutikta tarybinė armija prieš karą  Kaune ...

 

Kai kas teigia, kad istorija nesikartoja.

Vienas prie vieno aišku, kad ne, o iš esmės TAIP.

\.

 

Toks tokį atpažino, ir ant alaus pavadino ...

  

 

1 straipsnis. A p d o v a n o j u  už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos tarpvalstybinius santykius, vystant abiejų šalių politinį, ekonominį, kultūrinį ir visuomeninį bendradarbiavimą: 1)    Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine – J. E. Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį; 2)    Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi – Elkę Büdenbender, J. E. Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidento Franko-Walterio Steinmeierio sutuoktinę.   Respublikos Prezidentas                                                                      Gitanas Nausėda

 

Galėjo ši  politiškai nereikšminga porelė atsivežti  dar ir savo vaikus.

Valstybės apdovanojimų mūsų p.p.e. užsieniečiams nesigaili.

Juolab kad tuometinis šalies vadovas amerikonas apdovanojo Ispanijos karalių rūmų kambarinę, o kiek KGB darbuotojų neskaičiuota ......

Iš kitos pusės abu labu prezidentai yra nedraugiškai nusiteikę Ukrainos atžvilgiu.

Vokietijos prezidentas buvo Putino draugužės Vokietijos kanclerės užsienio reikalų ministras ir iš kailio nėrėsi, kad Ukraina pa vykdytų jai pražūtingą Minsko susitarimą.

O  mūsų  p.p.e.  balsavo už sankcijas Baltarusijai, kas sudarė sąlygas Rusijai priversti ją leisti Rusijos  kariuomenei pulti Kijevą.

Kaip sakoma, toks tokį atpažino, ir ant alaus pavadino ...

 

 

Okupacinei kariuomenei visa mūsų šalis yra poligonas .......

 

 

 

Įsijungiu TV ir girdžiu.  kad į Lietuvą atskrido  Pabradės poligone pratybų metu žuvusių JAV keturių karių šeimos, kad žuvusieji apdovanoti Vyčio  kryžiaus  ordino medaliais, kad jų žuvimo vietoje bus įrengtas memorialas, kad jų žūties aplinkybes tiria JAV kariuomenė.

  

1.  A p d o v a n o j u Vyčio Kryžiaus ordino medaliu: 1)    Jose Nunesą Duenezą jaunesnįjį (po mirties) – Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės vyresnįjį seržantą už nuopelnus stiprinant krašto apsaugos sistemą, išskirtinį atsidavimą tarnybai ir pasiaukojimą vykdant tarnybines pareigas NATO sąjungininkų pratybų metu (Jungtinės Amerikos Valstijos); 2)    Edviną Francisko Franco (po mirties) – Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės vyresnįjį seržantą už nuopelnus stiprinant krašto apsaugos sistemą, išskirtinį atsidavimą tarnybai ir pasiaukojimą vykdant tarnybines pareigas NATO sąjungininkų pratybų metu (Jungtinės Amerikos Valstijos); 4)    Troy Smithą Knutsoną-Colinsą (po mirties) – Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės vyresnįjį seržantą už nuopelnus stiprinant krašto apsaugos sistemą, išskirtinį atsidavimą tarnybai ir pasiaukojimą vykdant tarnybines pareigas NATO sąjungininkų pratybų metu (Jungtinės Amerikos Valstijos); 5)    Dante Daną Taitano (po mirties) – Jungtinių Amerikos Valstijų vyresnįjį eilinį už nuopelnus stiprinant krašto apsaugos sistemą, išskirtinį atsidavimą tarnybai ir pasiaukojimą vykdant tarnybines pareigas NATO sąjungininkų pratybų metu (Jungtinės Amerikos Valstijos).

 

Taigi teigiama, kad JAV kariai žuvo NATO sąjungininkų pratybų metu.

Tiktai klausimas kur jie žuvo ?

Ar Pabradės  poligone,, ar ganėtinai toli nuo jo, ketant dujotiekį į Visaginą, 7 Kilometrai nuo Pažeimenės, nuskendę miško proskynoje telkšančioje pelkėje ?

O kas liečia  memorialą, tai klausimas kur jis bus pasisytas ?

Pabradės poligone, ar  karių žūties vietoje ?

O štai ką atsakė Švenčionių savivaldybė dėl karių žūties įamžinimo.

 

DĖL PETICIJOS DĖL JAV KARIŲ ŽŪTIES VIETOS ĮAMŽINIMO   Informuojame, kad  2025 m. gegužės 26 d. Švenčionių rajono savivaldybės peticijų komisija (toliau – Peticijų komisija) svarstė Jūsų  kreipimąsi ,,Dėl peticijos dėl JAV karių žūties vietos įamžinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Peticijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi,  Savivaldybės peticijų komisija nagrinėja peticijas dėl savivaldybės institucijų priimamų norminių teisės aktų.  Norminis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybių institucijų priimtas ir paskelbtas daugkartinio taikymo teisės aktas, kuriame nustatomos individualiai neapibrėžtai asmenų grupei skirtos privalomos elgesio taisyklės, o Jūsų kreipimasis yra ne dėl norminio teisės akto, Peticijų komisija priėmė sprendimą: 1. Antano Algimanto Miškinio  raštą  ,,Peticija dėl JAV karių žūties vietos įamžinimo“ nepripažinti peticija. 2. Perduoti Antano Algimanto Miškinio  raštą  ,,Peticija dėl JAV karių žūties vietos įamžinimo“ nagrinėti bendra tvarka Švenčionių rajono savivaldybės administracijai.   Švenčionių rajono savivaldybės peticijų komisijos pirmininkas                                                            Edvard Jedinskij

 

Savaime suprantama, kad  karių žūtis tai tragedija jų artimosioms, vienkart nuoširdi užuojauta jiems.

O jeigu mums žinoti, kodėl tankų vilkikas su visa įgula atsidūrė toli už poligono ribų , yra nevalia, tai  yra tik eilinis patvirtinimas, kad JAV kariuomenė yra okupacinį.

Ir todėl savaime  suprantama, kad  tokiai   kariuomenei  visa mūsų šalies teritorija yra poligonas.

 

 

Ką dar turi padaryti generolas .......

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ 

 

NUTARIMAS

DĖL TARNYBINĖS NUOBAUDOS M. KAIRIUI SKYRIMO

 

2025 m. liepos        d. Nr.

Vilnius 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalimi, 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, 4 ir 11 dalimis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2025 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1R-144 „Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam patikrinimui atlikti dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus galimo tarnybinio nusižengimo“ sudarytos komisijos 2025 m. birželio 30 d. išvadą Nr. 4R-24 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus Mindaugo Kairio galimo tarnybinio nusižengimo“ ir teisingumo ministro teikimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Skirti vidaus tarnybos generolui Mindaugui Kairiui, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, tarnybinę nuobaudą – papeikimą už tarnybinį nusižengimą, padarytą

 pažeidus Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktus ir 2 dalies 3 ir 7 punktus,

 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą ir 3 dalį,

 Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus,

 Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, 

Lietuvos  Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 4 ir 8 punktus, 

Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą,

Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 488 „Dėl Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12.4 ir 13.7 papunkčius, Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 630 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, 12, 13 ir 15 punktus

, Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, 23.3 ir 23.6 papunkčius

 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-342 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 5.1, 5.2 ir 5.3 papunkčius.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt arba adresu: Žygimantų g. 2,
01102 Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

 

 Ministras Pirmininkas       

 

Teisingumo ministras         

----------------------------------------- 

Nes mazonė pulkininką  atleodo     " po prostu" ....                                                                                   

NATO sutarties vertė ir agresijos prieš Iraną pamokos

 

Įsijungiu televizorių ir jo ekrane  ragiu LTSR prezidento anūką šnekučiuojantį su KGB karininku, buvusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru, užsienio reikalų ministro konservatoriaus  kadaise paskirto ambasadoriumi ypatingiems reikalams  ....

 

Vaizdas tradicinis atseit nepriklausomai mūsų valstybei.

 

Taigi tas KGB karininkas ir sako, kad jo tikėjimas NATO buvo susvyravęs, tačiau po ką tik įvykusio  NATO semito vėl atsistatė .....

Taigi mūsų liaudis toliau gali gyventi rainai – NATO ją apgins ...

 

Na o tuo tarpu  atrodo, kad pasibaigė  suderinta Izraelio ir JAV agresija prieš Iraną.

Agresorių motyvas – sunaikinti Irano  stominio ginklo gamybos programą.

Betgi įrodymų, kad tokia programa buvo vykdoma agresoriai nepateikė.

Yra manančių, kad agresija buvo reikalinga Izraelio premjerui kad kuo ilgiau išbūti valdžioje, nes kitaip jo laukia baudžiamoji byla.

Na o Trampui reikalinga bet kokia pergalė, nes Ukraina nežada Rusijai pasiduoti.

O agresija buvo labai protingai suplanuota,

Pirma Izraelis  sunaikina rusišką pasenusią Irano oro gynybą.

Po to JAV  specialiomis giluminėmis bombomis smogia Irano urano sodrinimo objektams.

Ir čia vertas dėmesio vienas momentas – JAV laukė, kol Iranas išveš į saugią vietą iki 60 procentų susodrinto urano  dejų kapsules .

Kitaip po giluminio smūgio urano sodrinimo objektui būtų kilęs milžiniškas  oro užteršimas ......

Pažymėtina, kad atominei bombai pagaminti būtina uraną susodrinti iki 90 procentų, iki kietos stovio.

Taigi iki atominio ginklo gamybos dar labai toli ....

O kokios šios agresijos teisinės pasekmės.

Ji eilinį kartą pademonstravo,  kad tarptautinė teisė neegzistuoja.

Egzistuoja stipriojo teisė ir interesai.

 Taip buvo visada ir taip bus visada.

Taip nutiko su Budapešto memorandumu, taip nutiks ir NATO sutartimi, jei Rusija Pabaltijo šalis užpultų.

Juo labiau, kad kitoms NATO šalims Rusijos agresija negresia.

 

Budapešto memorandumu dešiniosios šalys tiesiogiai įsipareigojo užtikrinti Ukrainos sienų neliečiamybę.

O NATO sutartis nustato:

 

5 straipsnis Šalys susitaria, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu, ir todėl susitarė, kad tokio ginkluoto užpuolimo atveju kiekviena iš jų, įgyvendindama individualios ar kolektyvinės savigynos teisę, pripažintą Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje, nedelsdama suteiks pagalbą užpultai ar užpultoms Šalims, individualiai ir kartu su kitomis Šalimis, imdamasi tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, Šiaurės Atlanto regiono saugumui atkurti ir palaikyti. Apie kiekvieną tokį ginkluotą užpuolimą bei visas priemones, kurių buvo imtasi užpuolimo atveju, nedelsiant pranešama Saugumo Tarybai. Tos priemonės nutraukiamos po to, kai Saugumo Taryba imasi priemonių, būtinų atkurti ir palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą.

 

Taigi pareigos  tiesiogiai    ginti  užpultą sąjungininkę  karinėmis priemonėmis sutartis nenustato.

 

„ .....suteiks pagalbą  ....  imdamasi tokių veiksmų, kokie atrodys būtini,    ....“

 

Taigi pasitelkus kritinį mąstymą, sveiko proto logiką, Budapešto memorandumo likimą,  sankcijų Baltarusijai taikymą tikslu sudaryti Rusijai sąlygas tiesiogiai per Baltarusijos sieną pulti Kijevą, ir t.t,. kas paneigs,, kad NATO sutartis neverta ir tualetinio popieriaus rulono.

Bet argi tai svarbu ?

Svarbu, kad KGB karininkas vėl tiki NATO ...

 

Ir dar kai kas, kas turėtų sudominti rusofobus.

Taigi šios agresijos metu Iranas atsakė Izraeliui balistinių raketų smūgiais.

Izraelio atsargos karininkų informacija koks 10 raketų pasiekė tikslą.

Sugriovimai Tel Avive, Haifoje, kituose miestuose.

Ir tai nežiūrint to, kad Izraelio oro erdvę saugo „geležinis kupolas“, kurį realizuoja pati pažangiausia oro gynybos technika.

 

Ir čia verta paminėti mūsų karo ministrę amazonę, kuri vis žada atgrasinti Rusiją, o jei ji pultų, tai jai tetinkamai smogtų ....

O juk Putinas yra pažadėjęs, kad rusofobijos taip neapaks.

 O mūsų oro gynyba nuo balistinių, juo labiau aerobalistinių raketų iš esmės yra nulinė .....

Betgi ar tai yra svarbu?

Svarbu, kad m9sū p.p.e.,,  sprendžiant pagal jo biografiją bendradarbiavęs  su KGB, pasiekė, kad  valstybės gynybai būtų skirta 5 procentai nuo b.v.p.

Mūsų šaliės vadovo pareigas einančio ir Seimo žiniai - Rainių miškelyje netoli Telšių 1941 m. naktį iš birželio 24 d. į 25 d. įvykdytos kalinių žudynės, .

 

Sena puslapio versija

Žudynės Rainių miškelyje Telšių kalėjime iš 162 kalinių buvo 76 NKGB tardyti kaliniai.  Dar birželio 23 d. visus kalinius norėta išvežti.  Tuo rūpinosi kalėjimo viršininko pareigas ėjęs politinis vadovas A. Vaitkus.  Šis planas žlugo, nes vietiniai komunistų partijos, NKVD ir NKGB vadovai pabėgo iš miesto.  Jokių transporto priemonių kaliniams išvežti neskyrė.   NKGB darbuotojams kilo sumanymas išžudyti kalinius.  Birželio 24 d. rytą kalėjimas buvo apsuptas raudonarmiečių, kuriems vadovavo Raudonosios armijos majoru pasivadinęs Doncovas (Doncov) (?)  (galima manyti, kad tai buvo SSRS 8-osios armijos 123-iosios divizijos dalinio vadas).  Raudonarmiečiams kalėjimo rūsys pasirodė esąs per mažas egzekucijai vykdyti.  Toliau parengiamiesiems darbams vadovavo KGB Kretingos apskrities viršininko pavaduotojas ltn. Jermolajevas (Ermolaev).  Rainių miškelyje iškasus duobes, į kalėjimą atvyko NKGB Telšių apskrities viršininkas Petras Raslanas, jo pavaduotojas ltn. Ždanovas (Ždanov), SSRS 8-osios armijos politinio skyriaus vadovas Kompanecas (Kompanec).   Kartu buvo ir Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas Domas Rocius.  Jie peržiūrėjo bylas ir formaliai patvirtino mirties nuosprendžius.  P. Raslanas, kuris šiuo metu nuo teisingumo slapstosi Rusijoje, teigė: „Aš esu įsitikinęs, jog ten nebuvo nė vieno nekalto“ (iš P. Raslano 1942 m. spalio 7 d. paaiškinimo LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui).  Raudonarmiečiai iš kamerų kalinius vedė į sargybos būstinę.  Čia jiems buvo surištos rankos ir užkimštos burnos.  Paskui kalinius vieną ant kito suguldė sunkvežimiuose.  Jau švintant birželio 25-ajai, mašinos su kaliniais pasuko Luokės link, į Rainių miškelį.  Kas vyko toliau, gerai nežinoma.  Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo.  Liudijo tik egzekucijos vykdytojai.  D. Rocius teigė: „Sušaudymą vykdė raudonarmiečiai.  Iš mūsų ten buvo: NKGB skyriaus viršininkas Raslanas Petras, operatyvinis įgaliotinis Galkinas (Galkin) ir kalėjimo prižiūrėtojas Pocevičius (iš D. Rociaus 1942 m. spalio 7 d. paaiškinimo LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui). Tik birželio 28 d. suradus ir atkasus duobes paaiškėjo, kad visi žmonės buvo kuo žiauriausiai nukankinti.  Kai kuriems jų nupjautos ausys, išbadytos akys,  35 žmonėms sužaloti lyties organai.   Dauguma galutinai nužudyta sutriuškinus galvas arba subadžius durtuvais.  Tik 10 kalinių buvo sušaudyti.  Dėl sužalojimų 46 lavonai taip ir nebuvo atpažinti.  Be to, nukankintieji nebuvo atpažinti dar ir todėl, kad dalis jų buvo Kretingos apskrities gyventojai, perkelti iš Kretingos kalėjimo.  Artimieji apie jų nužudymą sužinojo tik po laidotuvių. Rainių miškelyje rasti 75 kalinių palaikai.  Nužudyti broliai Antanas, Jonas ir Juozas Antanavičiai, Liudvikas Bachmanas, broliai Povilas ir Stasys Balsevičiai, Albinas Baltramiejūnas, Kazys Baltrimaitis, Juozas Beimavičius, Steponas Bubelė, Kostas Bučius, Juozas Bumblys, Adolfas Butkevičius (Butkus), Andrius Čiurinskas, Antanas Čiužas, Stasys Daknevičius, Pranas Daukša, Antanas Dibisteris, Vaclovas Gailius, Kazys Galdikas, Augustinas Gaudutis, Ignas Gelžinis, Henrikas Glazauskas, Pranas Gužauskas, Juozapas Jablonskis, Adolfas Jagminas, Jonas Jakštas, Aleksas Jankauskas, Stanislovas Jocys, Povilas Kardelis, Kazimieras Katkus, Kazimieras Kaulius, Vladas Kaveckas, broliai Boleslovas ir Petras Kavoliai, Povilas Kazlauskas, Georgijus Kiriličevas, Karolis Kisevičius (Kizevičius), Boleslovas Korza, Bronius Križinauskas, Leonas Kusas, Juozas Kvedaras, Mikas Lengvinas (Lengvenis), Vitoldas Lileikis, Pranas Lukauskas, Liudas Malakauskas, Petras Maskolenka, Jonas Milius, Antanas Montvydas, Vladislovas Motuzas, Motiejus Norvaišas, Vaclovas Pabarčius, Liudvikas Pakalniškis, Zigmas Parafionovičius, Kazys Paulauskas, Vladas Petronaitis, Kazys Puškorius, Adomas Rakas, broliai Andrius ir Jonas Rudokai, Zigmas Sakelis, Adomas Simutis, Julius Simutis, Feliksas Stukas, Vladas Sungaila, Zenonas Šakenis, Edmundas Šalčius, Česlovas Šalkauskas, Jonas Šleinius, Zenonas Tarvainis, Jonas Telšinskas, Juozas Truška, Jurgis Vičius, Povilas Vilčinskas ir Hermenegildas Žvirgzdinas. Netoli užkasimo vietos buvo rasti užkasti 3 raudonarmiečių palaikai su šautinėmis žaizdomis pakaušyje.  65 nukankintųjų palaikai buvo palaidoti senosiose Telšių miesto kapinėse,   10 žmonių palaikus artimieji palaidojo Kelmės, Plungės ir Telšių r. bei Rietavo savivaldybės teritorijose esančiose miestelių ir kaimų kapinėse, šeimos mauzoliejuje.  Rusų kariškių palaidojimo vieta nėra išaiškinta.   Vienų liudininkų teigimu jie buvo palaidoti Rainių miškelyje, kitų – Telšių mieste. Naktį iš birželio 24 į 25 d. iš Telšių kalėjimo pabėgę 3 kaliniai – Pranciškus (Pranas) Razgus, Petras Sūdžius ir Aleksandras Vyšniauskas – buvo nušauti Raudonosios armijos kareivių Telšių aps. Telšių vls. Džiuginėnų k. apylinkėse. Jų palaikai užkasti Džiuginėnų k. miško pakraštyje, birželio 30 d. palaidoti Beržoro kaimo kapinėse (Plungės r.). Koplyčia 1941 m. birželio naktį iš 24 į 25 d. Rainių miškelyje NKVD ir jų pagalbininkų nužudytiems 75 Telšių kalėjimo politiniams kaliniams, taip pat Lietuvos sūnums ir dukroms-ištremtiems, nužudytiems ir negrįžusiems atminti. Telšių r. Viešvėnų sen. Rainių k. Architektūrinio projekto (1943 m.) autorius Jonas Virakas. Projekto įgyvendinimo aut. architektas Algirdas Žebrauskas, dailininkas skulptorius Antanas Kmieliauskas, skulptorius Remigijus Midvikis, dailininkas vitražistas Algirdas Dovydėnas. Atidengta 1991 m. birželio 23 d. Žemaičių kultūros draugijos rūpesčiu. Fotogr. A. Beresnevičius, 1999 1 941 m. naktį iš birželio 24 į 25 d. Rainių miškelyje nukankintų Telšių kalėjimo politinių kalinių kūnai. Fotografjos iš LCVA Rainių miškelyje nužudytų Telšių politinių kalinių bendras kapas Telšių katalikų kapinėse.  Fotografjos iš LCVA Parengta pagal A. Anušauskas, Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940–1958 metais, V., 1996, Lietuvos gyventojų genocidas 1939–1941, 1 tomas, V.: LGGRTC, 1999, Rainių tragedija, V.: LGGRTC, 2000, Lietuvos ypatingojo archyvo ir LGGRTC medžiaga. Atsisiųsti (plėtinys „.pdf“, 2,26 MB)