Pabaltijo šalių aneksijos poveikis Tarybų Sąjungai ......

 

Pirmoje eilėje iš kairės:

1. Lietuvos SSR švietimo ministro pavaduotojas Liudas Gira, 2. Lietuvos SSR švietimo ministras Antanas Venclova, 3. Lietuvos SSR vidaus reikalų ministras Mečislovas Gedvilas, 4. Įgaliotosios komisijos pirmininkas, Einantis Respublikos Prezidento pareigas Justas Paleckis, 5. Lietuvos SSR valstybės kontrolierius Liudas Adomauskas, 6. rašytoja Stasė Vaineikienė, 7. Lietuvos SSR žemės ūkio ministras Matas Mickis, 8. Lietuvos SSR vyriausybės įgaliotinis Vilniui ir Vilniaus sričiai ministro teisėmis Karolis Didžiulis.

Antroje eilėje iš kairės:

1. rašytojas Petras Cvirka, 2. Lietuvos komunistų partijos (LKP) narė Marija Kutraitė, 3. LKP narė Birutė Abdulskaitė, 4. LKP centro komiteto narys, Darbo rūmų pirmininkas, Lietuvos SSR darbo ministro pavaduotojas Motiejus Šumauskas, 5. LKP centro komiteto Sekretoriato narys Icikas Šmuelis Meskupas-Adomas, 6. LKP narys Pranas Zibertas.

Trečioje eilėje iš kairės:

1. LKP narys Kazimieras Petrauskas, 2. LKP narys Pranas Petrauskas, 3. LKP narys Juozas Demskis, 4. LKP narys Viktoras Ditkevičius. 

   

1940 m. birželio 27 d. įsigaliojo SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretas dėl perėjimo prie 8 valandų darbo dienos su „įprasta“ darbo savaite pagal Grigaliaus kalendorių (6 darbo dienos, sekmadienis – poilsio diena). Darbo savaitė buvo 48 valandos.

 

Taigi aneksuotam Pabaltijui  taip irgi galiojo.

O iki to TSRS buvo:

1931 m. lapkritį SSRS Liaudies Komisarų Taryba priėmė dekretą, leidžiantį liaudies komisariatams ir kitoms įstaigoms pereiti prie šešių dienų kalendorinės savaitės, kurioje kiekvieno mėnesio 6, 12, 18, 24 ir 30 dienos, taip pat kovo 1 d., buvo nedarbo dienos.

 

Taigi Pabaltijo šalių aneksijos dėka TSRS šioje vietoje priartėjo prie Europos.

 

 ****************************

 

Darbo diena ir darbo savaitė SSRS ir Rusijoje.  

 

TASS DOKUMENTAI. 1917 m. spalio 29 d. (lapkričio 11 d.) Rusijos Liaudies komisarų tarybos (Sovnarkomo) dekretu buvo nustatyta 8 valandų darbo diena (vietoj 9–10 valandų, kaip buvo anksčiau) ir įvesta 48 valandų darbo savaitė su šešiomis darbo dienomis ir viena poilsio diena. Ypač kenksmingiems sveikatai darbams buvo numatytas sutrumpintas darbo laikas. 1918 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas RSFSR darbo kodeksas, kuriame buvo įtvirtintos šios nuostatos.

 

Nuo 1929 m. sausio 2 d. iki 1933 m. spalio 1 d., vadovaujantis Centrinio vykdomojo komiteto ir Sovnarkomo nutarimu, buvo laipsniškai pereinama prie 7 valandų darbo dienos. Darbo savaitė buvo 42 valandos.

 

1929 m. rugpjūčio 26 d. SSRS Liaudies Komisarų Taryba išleido dekretą „Dėl perėjimo prie nepertraukiamos gamybos SSRS įmonėse ir įstaigose“, kuriuo įvedė naują darbo kalendorių, pagal kurį savaitė susidėjo iš penkių dienų: keturios darbo dienos po 7 valandas, penktoji – poilsio diena.

 

1931 m. lapkritį SSRS Liaudies Komisarų Taryba priėmė dekretą, leidžiantį liaudies komisariatams ir kitoms įstaigoms pereiti prie šešių dienų kalendorinės savaitės, kurioje kiekvieno mėnesio 6, 12, 18, 24 ir 30 dienos, taip pat kovo 1 d., buvo nedarbo dienos.

 

1940 m. birželio 27 d. įsigaliojo SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretas dėl perėjimo prie 8 valandų darbo dienos su „įprasta“ darbo savaite pagal Grigaliaus kalendorių (6 darbo dienos, sekmadienis – poilsio diena). Darbo savaitė buvo 48 valandos.

 

1941 m. birželio 26 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas išleido dekretą „Dėl darbuotojų ir tarnautojų darbo laiko karo metu“, kuriuo buvo įvestas privalomas viršvalandinis darbas nuo 1 iki 3 valandų per dieną ir panaikintos atostogos. Šios karo meto priemonės buvo panaikintos SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu 1945 m. birželio 30 d.

 

Pasibaigus pokario atsigavimo laikotarpiui 1956–1960 m., darbo diena SSRS buvo palaipsniui (pagal pramonės šakas) trumpinama iki 7 valandų su šešių dienų darbo savaite (sekmadienis yra laisva diena), o darbo savaitė sutrumpinta iki 42 valandų.

 

SSKP XXIII suvažiavime (1966 m. kovo 29 d. – balandžio 8 d.) buvo nuspręsta pereiti prie penkių dienų darbo savaitės su dviem poilsio dienomis (šeštadieniu ir sekmadieniu). 1967 m. kovo mėn. SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir TSKP Centro Komiteto dekretais ir nutarimais buvo įvesta standartinė „penkių dienų darbo savaitė“ su 8 valandų darbo diena. Bendrojo lavinimo mokyklose, aukštesniosiose ir vidurinėse specializuotose mokymo įstaigose buvo išlaikyta šešių dienų darbo savaitė su 7 valandų darbo diena. Taigi darbo savaitė neviršijo 42 valandų.

 

1971 m. gruodžio 9 d. RSFSR Aukščiausioji Taryba priėmė naują Darbo kodeksą (DK), pagal kurį darbo valandų trukmė negalėjo viršyti 41 valandos. 1977 m. spalio 7 d. priimta SSRS Konstitucija (41 straipsnis) įteisino šią normą.

 

Rusijoje 1991 m. balandžio 19 d. įstatymas „Dėl darbuotojų socialinių garantijų didinimo“ sutrumpino darbo valandų trukmę iki 40 valandų per savaitę. 1992 m. rugsėjo 25 d. ši norma buvo įtvirtinta Rusijos Federacijos darbo kodekse. Tokia darbo savaitė Rusijoje egzistuoja ir dabar. Žiniasklaida: Parlamento nariai planuoja aptarti galimybę Rusijoje pereiti prie keturių dienų darbo savaitės

 

….