Seimui, Prezidentei, Vyriausybei gera proga paneigti, kad vartotojų teisių apsauga jai terūpi, kaip pernykštis sniegas.......

Vyriausybė  pritarė sprendimui sujungti tris vartotojų teises ginančias organizacijas – Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Ne maisto produktų inspekciją ir Metrologijos inspekciją į vieną -   Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

 Tokiu būdu Vyriausybė planuoja taupyti darbo užmokestį, institucijų išlaikymo kaštus, sumažinti valstybės tarnautojų skaičių.

Teisingumo ministras tai vadina reforma ir tikisi Seimą įtikinti ją atlikti – reikės keisti atitinkamus įstatymus.

Jo nuomone toks sprendimas leis efektyviau vykdyti vartotojų teisių apsaugą, supaprastinti vartotojų ir verslininkų ginčų sprendimo ne teisme tvarką.

Deja galima visiškai atsakingai teigti, kad tikrai nebus pasiekta nei vieno nei  kito.

Tai tikras akių dūmimas, eilinė   propaganda, skirta liaudžiai mulkinti – atseit bus sumažinta nemėgstamų  biurokratų armija.

(„ Mažiau biurokratijos: nutarta tris verslo priežiūros institucijas apjungti į vieną“ .......tokia yra šios „reformos“ reklama.)

Jeigu sprendimas bus priimtas – tai tiktai sumažės aibės vartotojų teises turinčių ginti institucijų skaičius (~20), tačiau jų veikla ir toliau liks padrika, jų veiklos niekas nekoordinuos, nes Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnis nustato:

12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės

1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka šias funkcijas:

1) užtikrina vartotojų teisių apsaugą;

2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo);

 Vadovaujantis sveiko proto logika

„ analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo“    

koordinavimu pavadinti niekaip neišeina.

Turi būti nustatytas vartotojų teises ginančių įstaigų,  institucijų metodinis vadovavimas, jų veiklos planų derinimas ir t.t., visa, kas leistų efektyviai veikti šalies vartotojų teisių apsaugos sistemai, kuri  iš esmės neveikia.

Ir neveikia todėl, kad  vartotojų teisių apsauga nerūpi nei Seimui, nei Prezidentei, nei Vyriausybei.

Ir jeigu aukščiausios šalies institucijos turi potencijos tai paneigti, jos Vartotojų teisių apsaugos įstatyme Vartotojų teisių apsaugos tarnybai turi nustatyti tokią  funkciją, kad ji iš esmės galėtų koordinuoti kitų vartotojų teises ginančių įstaigų ir institucijų veiklą, o ne tokią  fikciją, kuri nustatyta šiuo metu galiojančiame Įstatyme.

Ir, savaime suprantama, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai turi būti nustatytas žymiai, žymiai  aukštesnis statusas, nei įstaiga prie ministerijos ...

Jos vadovų skyrime turėtų dalyvauti Seimas ir Prezidentė, pavyzdžiui kaip Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovų skyrime.

 Nes   Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali bandyti „užtikrinti vartotojų teisių apsaugą“   tiktai atlikus tai, kas aukščiau pasiūlyta.

Kodėl „bandyti“, todėl kad be Seimo, Prezidentės, Vyriausybės palaikymo ir pritarimo to padaryti neįmanoma, nežiūrint to, kas nustatyta Įstatymais.

.

.