Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Konkurencijos
tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku ir pažymėjo, kad negalima taikstytis su
nepagrįstomis šildymo kainomis, kurias nustato monopolijos.
Betgi,
pasikartojant, eilinį n-tą kartą tenka
pažymėti:
- · pagrindinių teritorijos šilumos tiekėjų šilumos kainos yra valstybės reguliuojamos,
- · jas nustato Prezidentei pavaldi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
- · Prezidentei pavaldi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kontroliuoja šilumos tiekėjų veiklą, nustato jų pelnų normatyvus,
- · šilumos tiekėjų pelnas nepriklauso nuo parduoto šilumos kiekio.
Taigi iš esmės Prezidentė sakė netiesą, nes kaip daugiau dar galima tas nelemtas „monopolijas tramdyti“ ...
O kiek ankščiau, susitikime
su energetikos ministru, Prezidentė aptarė padėtį Lietuvos šilumos ūkyje.
Šalies vadovės
teigimu, šiame sektoriuje įsigalėjusios monopolijos užkerta kelią sąžiningai
konkurencijai, o tai verčia žmones už šilumą mokėti monopolininkų primestą didelę kainą.
Todėl tiesioginis naujojo ministro uždavinys - veiksmingai
reformuoti šilumos ūkį, skatinti naujų dalyvių atsiradimą rinkoje ir užtikrinti skaidrią konkurenciją
Ir vėlgi Prezidentė
sakė netiesą.
Nes ne taip valdomos „monopolijos“, užkerta kelią sąžiningai konkurencijai, o Šilumos
ūkio įstatymas, kurį pasirašė Prezidentė.
Tai jis užkerta kelią sąžiningai konkurencijai, nes suteikia sveiku protu nesuvokiamas privilegijas
nepriklausomiems šilumos gamintojams.
Štai visoms šalies šilumos tiekimo įmonėms skolos 2014 st09 01 oviui
yra tokios:
Valstybės biudžeto skola: 2.901.590 Lt
Savivaldybių biudžeto skola: 87.106.860 Lt
Gyventojų skola: 150.116.540 Lt
Bendrijų skola: 4.318.760 Lt
Kitų šilumos vartotojų skola: 34.261.620 Lt
Ir jas prisiima pagrindiniai šilumos gamintojai, kurie yra
šilumos tiekėjai, kurie superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų jų pagamintą
šilumą.
Vadovaujantis sveiko
proto, ir elementaraus sąžiningumo logika, šilumos vartotojų skolos turėtų būti padalintos visiems šilumos gamintojams, proporcingai jų parduotai šilumai.
Ir tai turėtų būti nustatyta
Šilumos ūkio įstatyme.
Deja to nėra ir todėl toje vietoje, kur Šilumos ūkio įstatymas
reguliuoja nepriklausomų gamintojų veiklą ir kainodarą, jis yra atvirai
korupcinis.
Sumoje akivaizdu, kad apie sąžiningą konkurenciją šilumos
gamyboje kalbėti niekaip neišeina, ir čia ne „monopolijų“ kaltė, o kaltė tų, kas priėmė tokias Šilumos ūkio įstatymo nuostatas ir jas pasirašė.
O tokias Šilumos ūkio įstatymo nuostatas priėmė
Seimas, o pasirašė Prezidentė D.
Grybauskaitė ......
Todėl sumoje, remiantis
akivaizdžiais ir nepaneigiamais faktais, tenka priminti Prezidentei, kad ji yra prisiekusi „ „sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisinga“. .......
.
.
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą