Tiesos.lt redakcija 2014 m. rugsėjo 10 d. 15:27
Lietuvos generalinė prokuratūra šį pirmadienį viešai pripažino, kad yra gavusi Rusijos Federacijos teisinės pagalbos prašymą dėl 1990–1991 metais Sovietų Sąjungos kariuomenę palikusio Lietuvos piliečio ir atsisakiusi šį prašymą tenkinti.
Šiandien, Generalinė prokuratūra pareiškė, kad jau nuo vasaros šiuo klausimu su Rusija „bendradarbiavimas vyko tame lygmenyje, kuriame turėjo vykti“.
Prašymas, atveriantis kelią daugiau nei pusantro tūkstančio lietuvių persekiojimui Rusijoje, gautas dar vasarą, tačiau Dariaus Valio ir Dariaus Raulušaičio vadovaujama Generalinė prokuratūra tylėjo iki šios savaitės.
Ar prezidentės Dalios Grybauskaitės skirti pareigūnai apie skandalingą Rusijos prašymą laiku nepranešė šalies vadovei, Valstybės saugumo departamentui, vargu ar piliečiams pavyks sužinoti.
Ar prezidentės Dalios Grybauskaitės skirti pareigūnai apie skandalingą Rusijos prašymą laiku nepranešė šalies vadovei, Valstybės saugumo departamentui, vargu ar piliečiams pavyks sužinoti.
Apie grėsmę okupacinėje kariuomenėje atsisakiusiems tarnauti Lietuvos piliečiams krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia sužinojęs tik pirmadienį – „kaip ir visa Lietuva“, –informuoja portalas DELFI.
Kad Rusijos teisinės pagalbos prašymas gautas dar vasarą, šiam portalui patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
„Taip, turėjom vasarą. Ir bendradarbiavimas vyko tame lygmenyje, kuriame turėjo vykti“, – sakė E. Martinonienė, neatskleidusi, kaip konkrečiai jos atstovaujama valstybės institucija šiuo klausimu net kelis mėnesius slapta „bendradarbiavo“ su Rusijos tarnybomis.
Paklausta, ar tai nekėlė pavojaus Sovietų armijoje tarnauti atsisakiusiems tautiečiams, ji patikino, esą prašymas gautas tik dėl vieno asmens, o prokuratūra viską atliko laikydamasi Lietuvos ir tarptautinių normų.
Pasak jos, tai ne pirmas atvejis, kai Rusija mėgina persekioti Sovietų kariuomenėje atsisakiusius tarnauti Lietuvos vyrus.
„Maždaug prieš 10–12 metų keli tokie analogiški prašymai buvo teikti Lietuvai. Jie buvo išnagrinėti ir buvo atsisakyta juos vykdyti“, – teigė E. Martinonienė.
„Maždaug prieš 10–12 metų keli tokie analogiški prašymai buvo teikti Lietuvai. Jie buvo išnagrinėti ir buvo atsisakyta juos vykdyti“, – teigė E. Martinonienė.
Nors asmenų, atsisakiusių tarnauti okupacinėje kariuomenėje, tarptautinės paieškos Rusija neskelbia, šie žmonės Lietuvos politikų šią savaitę buvo paraginti susilaikyti nuo kelionių ne į Europos Sąjungos ir NATO šalis.
Ar Rusija gali imtis savivalės prieš Lietuvos piliečius, Generalinė prokuratūra nesiima vertinti.
Ar Rusija gali imtis savivalės prieš Lietuvos piliečius, Generalinė prokuratūra nesiima vertinti.
„Tai yra kita valstybė. Kas pas juos įmanoma – ar aš galiu atsakyti?“ – portalui DELFI aiškino E. Martinonienė.
Paklausta, ar Rusijos taikiklyje atsidūrę Lietuvos piliečiai buvo kaip nors įspėti dėl pavojaus iki viešai paskelbiant apie teisinės pagalbos prašymą, ji teigė negalinti to atskleisti. „Tai nėra komentuojama. Neturiu įgaliojimų komentuoti, kas vyko nagrinėjant teisinės pagalbos prašymą“, – teigė Generalinės prokuratūros atstovė.
Kada tiksliai gautas teisinės pagalbos prašymas – birželį, liepą ar rugpjūtį – prokuratūra neįvardija.
„Vasarą“, – kartojo E. Martinonienė.
„Vasarą“, – kartojo E. Martinonienė.
P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą