„Dėk grūdą prie grūdo, pridėsi aruodą“.

ASMENŲ PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO IR JŲ APTARNAVIMO VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUCIJOSE, ĮSTAIGOSE IR KITUOSE VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTUOSE TAISYKLĖS nustato:

V. ATSAKYMŲ Į PRAŠYMĄ PARENGIMAS, IŠSIUNTIMAS (ĮTEIKIMAS) ASMENIUI, ATSAKYMŲ APSKUNDIMAS

 39. Į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymą kitu būdu. Prireikus į prašymą gali būti atsakoma ne valstybine kalba, kai vadovaudamasi tarptautinės teisės aktais prašymą pateikia užsienio valstybės institucija, kitas užsienio subjektas ar tarptautinė organizacija.

   Deja Vilniaus savivaldybės administracija į laiškus, gautus elektroniniu būdu, pasirašytus  elektroniniu parašu, atsakymus siunčia paštu.

   

O trečiadienį gerai žinomas ekonomistas Kuodis per Žinių radiją pareiškė, kad Vilniaus savivaldybė yra faktiškai bankrutavusi.

Tai tikrai ne pirmas tokio pobūdžio pareiškimas.

Laikų siuntimas elektroniniu būdu nieko nekainuoja, o paštu  ~ 1,5 lito.

Tuo tarpu sena valstietiška patarlė sako: „Dėk grūdą prie grūdo, pridėsi aruodą“.

   Šiuo metu Buitinių vartotojų sąjunga atlieka žurnalistinį tyrimą, kaip įrenginėjamos pėsčiųjų perėjos Vilniaus mieste.

Vos pradėjus tyrimą, jau galima tvirtinti, kad, kaip sakoma, šioje vietoje kairė nežino ką daro dešinė ...

Bet gi tai nekas kitas, tik  kaip savivaldybės administracijos direktoriaus aplaidumas ....

O čia jau eikvojamos ganėtinai nemažos biudžeto lėšos.

Taigi yra pagrindas teigti, kad Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriui nei teisės aktų nuostatų paisymas, nei savivaldybės biudžeto lėšų taupymas nerūpi.

Ką jis tenai veikia, kuo užsiima, kaip sakoma, vienas ponas Dievas žino.

   O kad toks savivaldybės administracijos direktorius tinka ir patinka merui bei savivaldybės tarybai, suponuoja nuomonę, kad Vilniaus miesto biudžeto lėšos naudojamos ganėtinai   neracionaliai  su galimu korupcijos kvapeliu.

  

Konservatoriai nori kandidate į Vilniaus merus iškelti  valstybės tarnautojų atlyginimų ir pensijų  „giljotina“ taip vadinamą buvusią finansų ministrę Į. Šimonytę.

Sumanymas tikrai vertas dėmesio ir ko gero palaikytinas, jeigu tikėtis, kad  ji sugebėtų paveikti savivaldybės tarybą išrinkti administracijos direktorių, kuriuo ji pasitiki.

Tačiau jei savivaldybės taryba taryba išrinktų, kaip sakoma, „vestuvinį generolą“, vargu ar „giljotina“ sugebėtų ištrauktų Vilnių iš bankroto duobės.
.
.
.