Keistas ir pasibaisėtinas Teismų elgesys ....

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija žurnale Šiluminė technika, 2014 m. nr.3 (60) spalis rašo:

Karštas vanduo –geriamas vanduo, pašildytas iki higienos normomis nustatytos temperatūros.

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, naudojanti buities reikmėms vien tik požeminį vandenį, kurio vidutinė temperatūra yra apie  +8⁰C.

Karštas vanduo į gyvenamas patalpas patiekiamas +52⁰C temperatūros.

Vienam kubiniams metrui vandens pašildyti iki +52⁰C temperatūros reikia sunaudoti 51 kWh šilumos.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką gyventojai už karštą vandenį moka:

Esant karšto vandens tiekėjui -22,28 Lt/m³.

Be tarpininko –karšto vandens karšto vandens tiekėjo – 19,2 Lt/m³

Skirtumas – 3,08 Lt/m³

^{-----------------------------------------------------------}

O  Šilumos ūkio įstatymas nustato:

 Karšto vandens tiekimas – centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas ir pardavimas karšto vandens vartotojams.

  Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai).

Tokiu būdu, kada daugiabučiame name įrengtas šilumos punktas, į pastatą patiekta šiluma transformuojama į šilumą butų šildymui ir į šilumą karštą vandenį butams ruošti.

Apie kokį nors karšto vandens tiekimą net kalba negali eiti.

Betgi vis tik kalba tokiu atveju eina ir Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, ir visų lygių Teismuose.

Apie Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją  atskira ilga kalba – tai kalba su kriminaline potekste ...

O apie Teismus – tai kalba, kaip sakoma, keista ir pasibaisėtina ....

Tikrai taip-  ir keista,  ir pasibaisėtina...

Nes nuo 2011 11 01 Šilumos ūkio įstatymas šilumos tiekėjo šilumos punktus pagal jų paskirtį priskyrė  daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektams, t. y. šilumos tiekėjams, kaip šilumos punktų   savininkams, uždraudė ruošti karštą vandenį.

O tokiuose miestuose, kaip Vilnius, Kaunas, kuriuose  daugiau kaip 150 000 gyventojų, Šilumos ūkio įstatymas uždraudė dargi samdyti šilumos tiekėjus prižiūrėti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas.  

 Betgi visų lygių Teismai, visiškai nepaisydami faktinės situacijos, kad šilumos tiekėjai de fakto  nėra dargi karšto vandens ruošėjai, laiko juos karšto vandens tiekėjais, nes matote, Šilumos ūkio įstatymas nustato, kad, „Kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas.“

Tokiu būdu Teismai įteisina nesuteiktos paslaugos – neegzistuojančio centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo mokestį.

Keista tai, kad Teismai drįsta imti  spręsti bylas dėl karšto vandens tiekimo, neišsiaiškinę   kad  jų atveju  centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo de fakto techniškai senai, senai nebėra, o  Šilumos ūkio įstatymas yra uždraudęs  šilumos tiekėjams dargi ruošti karštą vandenį..

Keista, kad Teismai neperskaito Šilumos ūkio įstatymu nuo pradžios, nuo sąvokų nustatymo, o remiasi iš įstatymo konteksto išplėšta viena nuostata, kas visų pirma prieštarauja sveiko proto logikai, nes senai žinoma, kad ir velnias savo naudai gali cituoti bibliją ..

O pasibaisėtina yra tai, kad patys teisėjai, kurie gyvena daugiabučiuose namuose, moka nesuteiktos paslaugos mokestį ....

Pasibaisėtina yra ir tai, kad kai kas mūsų šalį vadina teisine valstybe