Mažeikiai yra sveiko proto logikos miestas.

Mažeikiuose šiokia tokia sumaištis.

Mažeikiškiai svarsto: kodėl vieni daugiabučiai  namai moka už šilumą daugiau negu kiti.

Todėl, tiksliai vykdydama  Visuomenės informavimo įstatymo nuostatą  – „ Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse PATEIKTI KUO DAUGIAU VIENA NUO KITOS NEPRIKLAUSOMŲ NUOMONIŲ“, situaciją   spręsti didvyriškai imasi   www.santarvė.lt  žurnalistė Janina Sribaliūtė (Janina@santarvė.lt ).

[http://www.santarve.lt/aktualijos/siluma-pagal-higienos-normas-ar-susitarimus/]



Jinai apklausia:

  UAB „Tavo pastogė“ vadovą Antaną Naujoką; UAB „Admitūras“ vadovą Antaną Barvydį; UAB „Mažeikių butų ūkis“ vadovą Vidmandą Stonkų; Mažeikių šilumos tiekėjo atstovą Ramūną Steponavičių; Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėją Joną Matusevičių, vyriausiąjį inžinierių – inspektorių Viktorą Gofmaną.

   Kodėl jinai „didvyriškai“ imasi spręsti problemą ??

Todėl, kad  akivaizdu, kad tiek šilumos ūkio techniniai sprendimai, tiek Šilumos ūkio įstatymo nuostatos žurnalistei yra deja ... deja ...neprieinami ......

Todėl nėra ko ir stebėtis, kad minėtų asmenų pateikta informacija straipsnyje  nevisai kartais  atitinka tikrovę, tiek kartais yra perteikta nepakankamai suprantamai.

Tai  telefoniniame pokalbyje patvirtino straipsnyje paminėti asmenys, išskyrus UAB „Mažeikių butų ūkis“ vadovą, kurio telefono numerio nėra bendrovės interneto svetainėje, o po didelių pastangų „išgautas“  jo telefono numeris „tylėjo“ ...

Kur šis ponas galėjo būti, buvo išsakyta  daugelis nuomonių, tame tarpe, kad galimai  ir šernų medžioklėje ....(ir kas paneigs šią nuomonę).

  
  O pasikalbėti su juo buvo tikrai  reikalinga,  kadangi, iš straipsnyje pateiktos informacijos, galima spręsti, kad  tuose namuose kur šilumos punktus prižiūri jo  vadovaujama bendrovė, šildymo kainos yra didesnės, nes jinai atseit  „nelabai mėgsta reguliuoti šilumos tiekimo“.

Tai reikia suprasti, kad pastatų šildymo reguliavimas paliekamas lauke įrengto termometro, kaip sakoma, valiai ir galiai.

   
Betgi, kaip visiškai teisingai pastebėjo šilumos tiekėjo atstovas Ramūnas Steponavičius,    tiek lauke esant   penkiems laipsniams šalčio, tiek esant nulinei temperatūrai, šilumos energijos suvartojimas yra praktiškai toks pat, dėl drėgno oro sumažintos   sienų šiluminės  varžos.

-------------------------------------------------------------------------------------

Beje šios bendrovės interneto svetainėje rašoma: UAB "Mažeikių butų ūkis" aptarnaujamuose namuose karštas vanduo iš šiluminio mazgo tiekiamas 50°C.

Betgi tokiu atveju karšto vandens vartojimo vietose jo temperatūra tikrai bus žemesnė.

O Valstybinė energetikos inspekcija informuoja: „Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra +20–45 °C, jos nesidaugina 55-60 °C , o esant +66 °C temperatūrai jos žūna“.

----------------------------------------------------------------------------------------
 O, kad  šilumos tiekėjas neturi intereso kuo daugiau parduoti šilumos, nustato Šilumos ūkio įstatymas ir paaiškina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Priedas 1).

Beje į tai atsako ir  pono Antano Naujoko retorinis klausimas: „Kas gali paneigti, kad tarp dviejų šilumos punktus reguliuojančių bendrovių  ir šilumos tiekėjo  – nėra susitarimo?"

 Nors ir visi (išskyrus poną V. Stonkų) žurnalistės apklausti vadovai ir Valstybinės energetikos inspekcijos darbuotojai  mums telefonu patvirtino, kad žino ir vadovaujasi Šilumos ūkio įstatymo  esmine nuostata: „Jei daugiabučio namo savininkai nesusitaria kitaip, šildymas daugiabučiuose namuose reguliuojamas taip, kad atitiktų teisės aktų nustatytas higienos normas butuose, kurie atitinka su šilumos taupymu susijusius statybos techninius reikalavimus ir kuriuose įgyvendinamos įprastos šilumos taupymo priemonės“.

Labai gaila, kad  deja iš straipsnio turinio to nematyti.

O kad žurnalistė šios Šilumos ūkio įstatymo nuostatos nežino, kas paneigs.

Iš straipsnio turinio taipogi galima spręsti, kad tiek žurnalistei, tiek bendrovių vadovams yra nežinoma ir nevykdoma itin esminė  Šilumos ūkio įstatymo nuostata:

20 straipsnis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra

2. ........................... Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia juos pastato savininkui arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pagal kompetenciją rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.

O sumoje  būtina pažymėti, kad Mažeikiai yra sveiko proto logikos miestas.

Geras klausimas - kodėl??

Ogi todėl, kad šiame mieste šilumos vartotojai nemoka  neteikiamos paslaugos - centralizuotai paruošto, pastatams pristatyto  ir parduoto  karšto vandens  tiekimo paslaugos mokesčio.

Štai jums ir provincija,  Lietuvos pasienis .........

O sostinės Vilniaus šilumos vartotojai, tame tarpe ir premjeras, teisėjai, prokurorai, STT, VSD, FNTT , valstybės kontrolės darbuotojai  ... moka .....

Tame tarpe Valstybinės energetikos inspekcijos, Energetikos ministerijos, na ir  pačios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbuotojai ...............

Gaila, kad Anapilin iškeliavo knygos „Durnių laivas“  autorius, nes medžiagos knygai  su pavadinimu pvz. „Durnių laivas karštame vandenyje“  tikrai yra pakankamai ....

.****************************************************
Priedas 1

Išaiškinimas dėl šilumos tiekėjo realizuoto šilumos kiekio ir pelno tarpusavio sąsajos

ttp://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=5959

Komisija, reaguodama į gaunamus vartotojų organizacijų paklausimus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsniu, teikia išaiškinimą dėl šilumos tiekėjų realizuoto šilumos kiekio ir pelno tarpusavio sąsajos.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, nuostatas,  Komisija, nustatydama šilumos tiekėjams šilumos bazines kainas (3–5 metams), nustato būtinąsias šilumos tiekimo sąnaudas: darbo užmokesčio, socialinio draudimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, gamybos ir perdavimo įrenginių remonto, turto eksploatavimo sąnaudas, mokesčių, bei kitas šilumai pagaminti ir patiekti vartotojams būtinas sąnaudas.

Šios sąnaudos yra sąlyginai pastovios, t. y. jas šilumos tiekėjai patiria nepriklausomai nuo to, kiek šilumos pagamina ir parduoda vartotojams.

Pabrėžtina, kad metinė pastoviųjų sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, yra fiksuotas dydis.

Nustatant vieno energijos vieneto kainą, metinė pastoviųjų sąnaudų suma yra dalijama iš prognozuojamo realizuoti šilumos energijos kiekio.

Realizuotos šilumos energijos kiekis priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant lauko temperatūrą, vėjuotumą, vartotojų skaičių (ypač didžiųjų vartotojų) ir vartojimo intensyvumą.

Todėl prognozuotas šilumos energijos realizacijos kiekis dažniausiai nesutampa su faktiniu šilumos energijos realizacijos kiekiu.

Atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų šilumos tiekėjo sąnaudų suma yra fiksuota (metų laikotarpiui) ir žinoma prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui, o faktinė realizuoto šilumos energijos kiekio apimtis yra žinoma jau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, Šilumos kainų nustatymo metodikos 115.1 punkte yra numatytas realizuotos šilumos kiekio pokyčio koregavimo koeficientas.

Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota.

Taigi, jei praėjusį ataskaitinį laikotarpį šilumos energijos buvo realizuota daugiau nei prognozuota, ir šilumos tiekėjas dėl to turėjo daugiau pajamų, šia papildoma pajamų suma yra mažinama šilumos tiekėjo per ateinantį laikotarpį dengtinų metinių sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, t. y. atitinkama dalimi mažinama ateinančio laikotarpio šilumos energijos kaina.

Apibendrinant konstatuotina, kad šiuo metu taikoma šilumos energijos kainodaros sistema užtikrina, kad šilumos tiekėjo pelnas nepriklauso nuo realizuoto šilumos energijos kiekio.

Kasmetinė šilumos energijos kainų perskaičiavimo procedūra užtikrina, kad šilumos tiekėjo realizacijai viršijus prognozuotą apimtį ir dėl to gavus papildomų pajamų, atitinkama apimtimi yra sumažinama šilumos energijos kaina ateinančiam laikotarpiui.