Jau virš 20 metų, kaip mes pirkėjai –
vartotojai gyvename ne sovietmečio, o laukinio kapitalizmo sąlygomis.
O tai reikia suprasti kaip nuostatą „savo teises
turime pasiimti patys“.
Reikia pagaliau suprasti, kad nieks kitas mumis – pirkėjais
nepasirūpins, kaip tik mes patys.
Kitaip, netinkamos kokybės nusipirkus
prekę, ar jai sugedus, labai tikėtina, kad būsime apmulkinti „gudručių“
pardavėjų.
Todėl žemiau pateikiamas Civilinio
kodekso nuostatas ir Mažmeninės prekybos taisykles, ką tikrai vertėtų atsispausdinti ir gerai perprasti.
Būtina žinoti, kad pirkėjų –
vartotojų teisės gina:
III.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba: http://www.vvtat.lt , konsultacijų telefonas
8 706 64 939
8 706 64 939
***********************************************
CIVILINIS KODEKSAS
6.338 straipsnis. Terminai reikalavimams
dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti
1. Kai sutartis ar įstatymai nenustato ko
kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų,
jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus.
2. Kai nenustatytas daikto kokybės
garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto
trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus
metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato
ilgesnio termino. Terminas reikalavimams dėl gabenamų ar paštu siunčiamų daiktų
trūkumų pareikšti skaičiuojamas nuo daiktų atgabenimo į paskirties vietą
dienos.
3. Kai yra nustatytas daikto kokybės
garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu
trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Jeigu komplektuojamajai detalei
taikomas trumpesnis negu pagrindinio gaminio kokybės garantijos terminas, tai
reikalavimas dėl komplektuojamosios detalės trūkumų gali būti pareikštas per
pagrindinio gaminio kokybės garantijos terminą. Jeigu komplektuojamajai detalei
taikomas ilgesnis negu pagrindinio gaminio kokybės garantijos terminas, tai
reikalavimas dėl komplektuojamosios detalės trūkumų, kurie pastebėti per
garantijos terminą, gali būti pareikštas nepaisant to, kad pagrindinio gaminio
kokybės garantijos terminas pasibaigęs.
4. Reikalavimus dėl daikto, kuriam
nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trūkumų pirkėjas gali pareikšti, jeigu
jie nustatyti per daikto tinkamumo naudoti terminą.
5. Kai sutartyje nustatytas trumpesnis
nei dveji metai daikto kokybės garantijos terminas ir daikto trūkumai nustatyti
pasibaigus šiam terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo
daikto perdavimo dienos, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas
įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo
atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas.
6.362 straipsnis. Daiktų keitimas ir
grąžinimas
1. Pirkėjas turi teisę per keturiolika dienų nuo ne maisto daiktų perdavimo
jam, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus
daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių
matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktais. Jeigu keičiant
daiktus susidaro kainų skirtumas, pirkėjas su pardavėju privalo atsiskaityti
pagal perskaičiuotas kainas.
2. Jeigu pardavėjas neturi pakeitimui tinkamų daiktų, tai pirkėjas turi
teisę per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą grąžinti daiktus pardavėjui
ir atgauti už juos sumokėtą kainą.
3. Pirkėjo reikalavimas pakeisti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo
naudojami, nesugadinti, išsaugotos jų vartojamosios savybės bei nepraradę
prekinės išvaizdos ir pirkėjas turi įrodymus, patvirtinančius, kad jis daiktus
pirko iš to pardavėjo.
4. Daiktų keitimo ir grąžinimo tvarka, taip pat nekeičiamų ir
negrąžinamų daiktų sąrašas nustatyti Mažmeninės prekybos taisyklėse.
6.363 straipsnis. Daikto kokybė
(atitiktis sutarčiai) ir pirkėjo teisės, kai jam parduotas netinkamos kokybės
daiktas
1. Laikoma, kad pardavėjas visais atvejais
garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą).
2. Parduodamas daiktas turi būti tinkamos
kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo
sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai,
esančią daikto perdavimo metu.
3. Daikto savybės atitinka sutartį, jeigu:
1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą
aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip
pavyzdį ar modelį;
2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai
naudojami;
3) daiktas tinka naudoti pagal
konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo
metu ir su kuria pardavėjas sutiko;
4) daiktas atitinka kokybės rodiklius,
kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas
gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo
ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą,
dėl daikto konkrečių savybių.
4. Pardavėjo neįpareigoja šio straipsnio 3
dalies 4 punkte nurodyti vieši pareiškimai, jeigu jis įrodo, kad:
1) apie atitinkamą pareiškimą nežinojo ir negalėjo žinoti;
2) pareiškimas buvo ištaisytas iki sutarties sudarymo momento;
3) sprendimui pirkti daiktą pareiškimas negalėjo turėti įtakos.
5. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas
žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, kad daiktas neatitinka sutarties, arba
jeigu ši neatitiktis atsirado dėl pirkėjo pateiktų medžiagų, laikoma, kad
daiktas buvo tinkamos kokybės.
6. Jeigu pirkimo–pardavimo sutartyje
numatytas daikto instaliavimas, įrengimas ar montavimas ir daiktą instaliavo,
įrengė ar sumontavo pardavėjas arba jo pasitelkti tretieji asmenys, bet koks
dėl netinkamo daikto instaliavimo, įrengimo ar montavimo atsiradęs trūkumas
prilyginamas daikto kokybės trūkumui. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais
atvejais, kai daiktą turi instaliuoti, įrengti ar montuoti pirkėjas ir
netinkamo instaliavimo, įrengimo ar montavimo priežastis yra instrukcijos
trūkumai.
7. Pirkėjas, kuriam buvo parduotas
netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338
straipsnyje nurodytą terminą:
1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai
pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą);
2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai
pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu;
3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą;
4) vienašališkai nutraukti sutartį ir
pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.
8. Pirkėjas neturi teisės nutraukti
sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Pirkėjui nutraukus
sutartį dėl daikto netinkamos kokybės, pardavėjas privalo grąžinti sumokėtą
kainą. Netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui.
Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos
išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto
išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.
9. Visais atvejais pirkėjas turi teisę į
nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą.
Nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui
per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo
pasitelkti tretieji asmenys.
10. Pardavėjas atsako už daikto trūkumus,
kurie išaiškėja per dvejus metus nuo daikto perdavimo, jeigu įstatymai ar
sutartis nenumato ilgesnio termino. Šiame straipsnyje nustatytoms
pirkėjo teisėms taikomas dvejų metų ieškinio senaties terminas.
11. Jeigu neįrodoma kitaip, daikto
trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais
perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo
trūkumo pobūdžiu.
Straipsnio pakeitimai:
**************************************************
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 738
redakcija)
MAŽMENINĖS
PREKYBOS TAISYKLĖS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1. Mažmeninės prekybos taisyklės
(toliau – Taisyklės) nustato bendruosius mažmeninės prekybos Lietuvos
Respublikoje reikalavimus.
2. Taisyklių privalo laikytis verslininkai
– pardavėjai (toliau – pardavėjas), parduodantys prekes pirkėjams – vartotojams
(toliau – vartotojas). Taisyklių nuostatos taikomos ir pardavėjams,
parduodantiems prekes pagal vartojimo pirkimo–pardavimo nuotolines sutartis ir
ne prekybos patalpose sudaromas sutartis, jeigu Lietuvos Respublikos
civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) nenustatyta kitaip.
3. Taisyklėse vartojama sąvoka
„turgavietė“ – teritorijų planavimo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
prekybos veiklai suformuota lauko teritorija, pritaikyta prekybai nuo laikinųjų
prekybos įrenginių (prekystalių, vežimėlių), iš automobilių, stoginėse,
paviljonuose ir kituose joje pastatytuose statiniuose (taip pat ir
laikinuosiuose), kurioje nuolat arba tam tikromis savaitės dienomis fiziniai ir
juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, sumokėję turgavietės
administratoriaus nustatytą mokestį, parduoda žemės ūkio ir maisto produktus,
gyvus gyvūnus, miško gėrybes, augalus, kitas ne maisto, taip pat ir naudotas
prekes.
Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos
apibrėžtos Civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių
apsaugos įstatyme.
4. Taisyklės netaikomos energijos
pirkimui–pardavimui, kai ji tiekiama inžineriniais tinklais, ir mažmeninei
prekybai vaistais.
5. Parduodamos prekės turi būti saugios –
atitikti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Lietuvoje
tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus saugos
reikalavimus.
6. Pardavėjai privalo turėti teisės aktų
nustatyta tvarka išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad jų naudojamos
matavimo priemonės, kita įranga, prekių gabenimo (transportavimo) priemonės,
patalpos, kuriose vykdoma mažmeninė prekyba arba laikomos, saugomos, fasuojamos
ar kitaip tvarkomos prekės, atitinka teisės aktuose nustatytus metrologijos,
higienos, visuomenės sveikatos priežiūros, prekių tvarkymo, saugos
reikalavimus.
7. Jeigu vartojimo pirkimo–pardavimo
sutartyje nustatyta, kad prekės turi būti pristatytos vartotojui, pardavėjas
privalo pristatyti prekes Civilinio kodekso 6.359 straipsnyje nustatyta tvarka.
8.2. kurių įsigijimas teisės aktų
nustatyta tvarka nepatvirtintas prekių įsigijimą patvirtinančiais dokumentais;
8.3. be jų atitikties privalomiesiems
dokumentų reikalavimams, jeigu teisės aktuose nustatyta, kad tokie dokumentai
privalomi;
8.6. kurios iš naujo perženklintos,
perfasuotos (perpakuotos) ar kitaip apdorotos siekiant pratęsti jų tinkamumo
naudoti terminą;
8.7. neturint licencijos, jeigu
įstatymuose nustatyta, kad mažmeninė prekyba tomis prekėmis leidžiama tik
turint mažmeninės prekybos tomis prekėmis licencijas.
9. Sekso reikmenimis, išskyrus
kontraceptines priemones, prekiaujama specializuotose (tik sekso reikmenims
skirtose) parduotuvėse.
10. Mažmeninė prekyba naudotomis prekėmis
leidžiama tik turgavietėse, specializuotose (tik naudotoms prekėms skirtose)
parduotuvėse ar skyriuose ir savivaldybės tarybos ar jos įgalioto savivaldybės
administracijos direktoriaus nustatytose viešosiose vietose, taip pat jeigu
naudotomis prekėmis prekiaujama pagal nuotolines sutartis.
Naudotos prekės turi būti švarios ir
apdorotos, kad būtų nekenksmingos ir saugios, privaloma nurodyti kiekvienos
prekės kainą.
Prie kiekvienos dėvėtų tekstilės gaminių
ir avalynės siuntos turi būti dokumentas arba žyma siuntos lydimajame apskaitos
dokumente, patvirtinantis (-i), kad siunta chemiškai apdorota. Siuntos
apdorojimą patvirtinančiame dokumente arba siuntos lydimajame apskaitos
dokumente turi būti nurodytas siuntą apdorojusio verslininko pavadinimas (kai
verslininkas yra fizinis asmuo, – vardas, pavardė), buveinės adresas ir
telefono numeris, apdorojimo data, būdas, gaminiams apdoroti vartotų cheminių
medžiagų pavadinimai. Asmenys, prekiaujantys dėvėtais tekstilės gaminiais ir
avalyne, privalo įspėti vartotojus apie tai, kad prieš naudojant šias prekes
pagal paskirtį jas būtina išskalbti, išvalyti ar kitaip pašalinti dezinfekavimo
priemonių likučius. Tokie įspėjimai raštu turi būti pateikti ir prekybos
vietose.
Parduodant naudotus buitinius
elektrotechnikos gaminius, elektros įrenginius, mechanizmus, vartotojui turi būti
pateikta informacija apie kiekvienos prekės tinkamumą naudoti pagal paskirtį
(nurodyta, kad prekė tinka naudoti pagal paskirtį, netinka naudoti pagal
paskirtį, ją būtina taisyti (suremontuoti) ir panašiai), apie pakeitimus ir
patobulinimus, jeigu jie atlikti. Informacija pateikiama raštu. Jeigu prekė
tinka naudoti pagal paskirtį, vartotojui kartu su jo nusipirkta preke turi būti
pateiktos gamintojo parengtos prekės naudojimo taisyklės (jeigu jų nėra, –
pardavėjo parengtos ir patvirtintos prekės naudojimo taisyklės, kuriose turi
būti nurodyti pagrindiniai saugaus ir tinkamo prekės naudojimo reikalavimai).
11. Parduodant dėl kokybės trūkumų
nukainotas ne maisto prekes, be kitos teisės aktuose nustatytos informacijos
apie prekę, vartotojui kainų etiketėse ar kitaip raštu turi būti pateikta
atitinkama informacija (nurodyta, kad prekė nukainota, dėl kokio kokybės
trūkumo ji nukainota, kiek prekė kainuoja, ar jai suteikiama garantija).
12. Parduodant restauruotą (atnaujintą)
prekę, vartotojui kainos etiketėje ar kitaip raštu turi būti pateikta
informacija, kad prekė restauruota, ir nurodyta, kad prekė atitinka nustatytus
saugos reikalavimus (jeigu jie prekei keliami).
13. Sveriamiems produktams pakuoti
naudojamos pakavimo medžiagos masė į prekės masę neįskaitoma, šios pakavimo
medžiagos vertė į prekės kainą neįskaičiuojama.
PREKIŲ KEITIMAS IR GRĄŽINIMAS
TINKAMOS KOKYBĖS PREKIŲ KEITIMAS IR GRĄŽINIMAS
14. Tinkamos kokybės prekės keičiamos ir
grąžinamos Civilinio kodekso 6.362 straipsnyje nustatytais atvejais ir
sąlygomis.
16. Naudotos prekės, įsigytos
specializuotose (tik naudotoms prekėms skirtose) parduotuvėse, turgavietėse ir
savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos direktoriaus
nustatytose viešosiose vietose arba pagal nuotolines sutartis, taip pat
sveriamos ir matuojamos prekės, kurios vartotojo pageidavimu buvo
specialiai paruoštos, atpjautos, supjaustytos ir panašiai, gali būti keičiamos
ar grąžinamos tik pardavėjui sutikus.
17. Vartotojo reikalavimas pakeisti
nusipirktą tinkamos kokybės prekę analogiškomis prekėmis arba grąžinti
sumokėtus pinigus dėl Civilinio kodekso 6.362 straipsnyje nurodytų priežasčių
gali būti tenkinamas tik tada, kai pardavėjas sutinka, įsigijus šias prekes:
17.1. tabaką ir tabako gaminius (kodai
pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 1987 m. liepos
23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės
nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 2 skyrius, 2 tomas, p. 382), su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2013 m. spalio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES)
Nr. 1001/2013 (OL 2013 L 290, p. 1) (toliau – kodas pagal Kombinuotąją
nomenklatūrą) – 2401–2402);
17.2. parfumerijos, kosmetikos ir
tualetinius preparatus (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 3303–3307);
17.4. spausdintas knygas, reprodukcijas ir
kitus poligrafijos pramonės dirbinius (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą –
4901–4911);
17.5. audinius (kodai pagal Kombinuotąją
nomenklatūrą – 5007, 5111–5113, 5208–5212, 5309, 5310, 5311, 5407–5408, 5512–5516);
17.6. kiliminę grindų dangą, išskyrus
kilimus ir kilimėlius (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 5701–5705.00);
17.7. megztus vyriškus, berniukų,
moteriškus arba mergaičių apatinius drabužius (kodai pagal Kombinuotąją
nomenklatūrą – 6107–6109);
17.9. pėdkelnes, kojines, puskojines ir
kitus panašius dirbinius (kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 6115);
17.10. siūtus vyriškus, berniukų,
moteriškus arba mergaičių apatinius marškinius, naktinius marškinius, pižamas ir panašius dirbinius (kodai
pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 6207–6208);
17.11. liemenėles, juosmenis, korsetus ir
panašius dirbinius (kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 6212);
17.12. perlus, brangakmenius, tauriuosius
metalus ir jų dirbinius, išskyrus dirbtinę bižuteriją (kodai pagal Kombinuotąją
nomenklatūrą – 7101–7116, 7118);
17.14. elektros mašinas ir įrenginius,
garso įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo
aparatus (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 8501–8548);
17.16. laivus, valtis ir plaukiojančius
įrenginius (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 8901–8908);
17.17. optikos, fotografijos,
kinematografijos, matavimo, kontrolės, medicinos arba chirurgijos prietaisus ir
aparatus (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 9001–9033);
17.22. žaislus, žaidimus, išskyrus sporto
ir meškeriojimo reikmenis (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 9503–9505,
9508);
17.23. meno kūrinius, kolekcionavimo objektus
ir antikvarinius daiktus (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 9701–9706).
NETINKAMOS KOKYBĖS PREKIŲ KEITIMAS Į TINKAMOS KOKYBĖS
PREKES IR PREKIŲ GRĄŽINIMAS
18. Netinkamos kokybės prekės į tinkamos
kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.363 ir 6.364
straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis.
19. Civilinio kodekso 6.363 ir 6.364
straipsniuose nustatytomis teisėmis vartotojas gali pasinaudoti ir tuo atveju,
kai jam parduota prekė, kurios tinkamumo naudoti terminas prekės
pirkimo–pardavimo momentu pasibaigęs.
TINKAMOS IR
NETINKAMOS KOKYBĖS PREKIŲ KEITIMAS IR GRĄŽINIMAS
20. Prekės keičiamos ar grąžinamos
vartotojo rašytiniu prašymu prekės pirkimo vietoje ar kitoje pardavėjo
nurodytoje vartotojui patogioje vietoje. Vartotojas pardavėjui pateikia prekę,
išskyrus Taisyklių 27 punkte nustatytus atvejus, ir rašytinį prašymą, kuriame
nurodo priežastį (prekės trūkumą ar kitą priežastį), dėl kurios įsigyta prekė
netenkina vartotojo, ir vieną iš Civilinio kodekso 6.362 straipsnyje (jeigu
nusipirkta tinkamos kokybės prekė) ar 6.363 straipsnio 7 dalyje (jeigu
nusipirkta netinkamos kokybės prekė) nurodytų reikalavimų.
21. Prie prašymo pridedamas kasos aparato
kvitas ar pirkimo–pardavimo kvitas arba kitas prekės pirkimą–pardavimą iš šio
pardavėjo patvirtinantis dokumentas (pridėtinės vertės mokesčio sąskaita
faktūra, sąskaita faktūra, mokėjimo kortelės sąskaitos išrašas, mokėjimo
kortelės skaitytuvo čekis ir kita) (toliau – prekės pirkimo–pardavimo
dokumentas).
22. Jeigu vartotojas nepateikia prekės
pirkimo–pardavimo dokumento, prekė keičiama arba vykdomi kiti prašyme nurodyti
vartotojo reikalavimai tik pardavėjui sutikus.
23. Dideles ir sunkias (daugiau kaip 10
kilogramų svorio) netinkamos kokybės ne maisto prekes kokybei įvertinti,
keisti, taisyti ar grąžinti veža pardavėjas, jeigu vartojimo pirkimo–pardavimo
sutartyje nenustatyta kitaip. Tokių prekių kokybė, vartotojui ir pardavėjui
susitarus, gali būti įvertinama ir vietoje, kurioje prekė faktiškai naudojama
ar laikoma.
PREKIŲ, KURIOS PARDUOTOS PAGAL NUOTOLINES AR NE
PREKYBOS PATALPOSE SUDARYTAS SUTARTIS, GRĄŽINIMAS
25. Prekės, kurios vartotojui parduotos
pagal vartojimo pirkimo–pardavimo nuotolines ar ne prekybos patalpose sudarytas
sutartis, grąžinamos Civilinio kodekso 6.22810 ir 6.22811 straipsniuose
nustatyta tvarka.
PARDAVĖJO
PAREIGOS
26.1. parduoti prekes ir teisės aktų
nustatyta tvarka pateikti vartotojui, atsiskaičiusiam už jas, prekių
pirkimo–pardavimo dokumentą;
26.2. parduoti prekes kartu su jų
priklausiniais ir priedais tokios būklės, kuri atitiktų vartotojo išsirinktą
pavyzdį;
26.4. parduodamas ne maisto prekes,
pateikti vartotojui įstatymų reikalavimus atitinkančią prekės kokybės
garantiją, jeigu parduodamai prekei kokybės garantija suteikta;
26.5. prekes, kurioms nustatytas tinkamumo
naudoti terminas, parduoti tokiu laiku, kad vartotojas turėtų realią galimybę
panaudoti šias prekes iki jų tinkamumo naudoti termino pabaigos;
26.6. sudaryti sąlygas vartotojui
apžiūrėti prekę, ją pasimatuoti ar patikrinti, kaip ji veikia, arba
pademonstruoti, kaip ją naudoti, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į prekės
pobūdį ar sudaromos sutarties rūšį;
26.7. prieš sudarydamas vartojimo
pirkimo–pardavimo sutartį Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinamą
informaciją apie parduodamas prekes;
26.8. Civilinio kodekso nustatytais
atvejais ir sąlygomis ir Taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka pakeisti prekę,
vykdyti kitus teisėtus vartotojo reikalavimus;
26.9. vartotojui grąžinus netinkamos
kokybės prekę, grąžinti jam už netinkamos kokybės prekę sumokėtus pinigus iš
karto po netinkamos kokybės prekės priėmimo; jeigu netinkamos kokybės prekės
priėmimo metu pardavėjas neturi reikiamos grąžinti pinigų sumos, jie turi būti
grąžinti vartotojui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prekės priėmimo, jeigu
pardavėjas ir vartotojas nesusitaria kitaip;
26.10. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti
vartotojo nuostolius, jeigu jie turėti dėl to, kad vartotojas įsigijo
netinkamos kokybės prekę, nebuvo pateikta teisės aktuose nustatyta informacija
apie prekę arba ji buvo klaidinama;
26.12. sužinojęs, kad parduodamos prekės nesaugios,
nedelsdamas nutraukti mažmeninę prekybą šiomis prekėmis, informuoti vartotojus,
vykdyti kitas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme ir kituose produktų
saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas pareigas;
VARTOTOJŲ TEISĖS
IR PAREIGOS
27.1. iki vartojimo pirkimo–pardavimo
sutarties sudarymo gauti teisės aktų nustatyta tvarka jam būtiną, teisingą,
išsamią ir neklaidinamą informaciją apie parduodamas prekes, susipažinti su jų
saugą patvirtinančiais dokumentais;
27.2. iki vartojimo pirkimo–pardavimo
sutarties sudarymo apžiūrėti prekę ir pareikalauti, kad pardavėjas, dalyvaujant
vartotojui, patikrintų prekę arba pademonstruotų, kaip ją naudoti, jeigu tai
įmanoma atsižvelgiant į prekės pobūdį ar sudaromos sutarties rūšį;
27.3. reikalauti iš pardavėjo pakeisti
prekę, sumažinti prekės kainą, neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus
(pataisyti prekę);
27.5. į nuostolių, atsiradusių dėl
netinkamos kokybės prekės pardavimo, prekės trūkumų pašalinimo išlaidų, jeigu
pardavėjui per protingą terminą trūkumų nepašalinus juos pašalina vartotojas ar
jo pasitelkti tretieji asmenys, atlyginimą;
27.6. kreiptis į Lietuvos Respublikos
vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytas institucijas ar teismą, jeigu
pardavėjas nevykdo jo teisėtų reikalavimų grąžinti įsigytas prekes, pašalinti
jų trūkumus, sumažinti kainą, pakeisti ir (ar) suteikti informaciją.
29. Kai mažmeninė prekyba vykdoma prekybos
patalpose, vartotojas gali pareikšti pretenzijas dėl neteisingo atsiskaitymo,
jeigu pinigus arba mokėjimo kortele mokamas sumas ir grąžą tikrino
nepasitraukęs nuo kasos ar prekystalio. Pretenzijas dėl neteisingo atsiskaitymo
mokėjimo kortele vartotojas gali pareikšti ir bankui, išdavusiam jam kortelę,
teisės aktų nustatyta tvarka.
REIKALAVIMAI
DARBUOTOJAMS
30. Pardavėjai, kurie vykdo maisto prekių
ir žaislų mažmeninę prekybą, ir (ar) jų darbuotojai privalo laikytis sveikatos
apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų. Jie
privalo tikrintis sveikatą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos
sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems
ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis,
sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“.
PRIEŽIŪRA
31. Pardavėjų veiklą, jų parduodamų prekių
saugą ir kokybę gali tikrinti pagal kompetenciją Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Valstybinės
mokesčių inspekcijos, kitų institucijų valstybės tarnautojai ir darbuotojai
teisės aktų nustatyta tvarka.
32. Priežiūrą atliekančių institucijų ir
įstaigų valstybės tarnautojus ir darbuotojus į pagalbines patalpas (sandėlius,
šaldymo kameras, cechus ir kitur) privalo lydėti už šiose patalpose saugomas
materialines vertybes atsakingas asmuo.
ATSAKOMYBĖ
***********************************************************************
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą