Tikėkimės, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas apgins teismų ir teisinės valstybės garbę

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūčio 12 d. nutartimi sustabdė administracinės  bylos pagal UAB „Vilniaus energija“ skundą Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui dėl  Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto panaikinimo iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą dėl vienodo teisės aiškinimo ir taikymo antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiuose sostinės daugiabučiuose įgyvendinimo.

Kodėl, kas gerbiamam teismui neaišku, kuo jis abejoja ???

Tikrai keista ir nesuprantama, kadangi Šilumos ūkio įstatymas, kurį, kaip ir kitus įstatymus reikia skaityti nuo pradžios iki galo (ypatingą dėmesį atkreipiant į sąvokas), ir taikyti sistemiškai ir vientisai, nustato, kad tuomet, kada daugiabučiame name yra įrengtas šilumos punktas (  karšto vandens ruošimo įrenginys),   apie centralizuotai paruošto, jo tiekimo tinklais pastatui pristatyto ir parduoto karšto vandens tiekėją  net kalba negali eiti.

Juo labiau kad nuo 2011 11 01 Šilumos ūkio įstatymas daugiabučių namų šilumos punktus pagal jų paskirtį (nepriklausomai nuo jų nuosavybės)  priskyrė daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektams.

Ir dar daugiau, Šilumos ūkio įstatymas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didžiųjų miestų šilumos tiekėjams uždraudė būti daugiabučių namų šilumos punktų   prižiūrėtojais.

O mažuose miestuose šilumos tiekėjai gali būti daugiabučių namų  šilumos punktų   prižiūrėtojais tik jų savininkams laisva valia juos pasirinkus.

Populiariai sakant,  šilumos tiekėjams didžiuosiuose miestuose uždrausta. kaip sakoma, dargi prisiliesti prie daugiabučių namų šilumos punktų   ir šildymo ir karšto vandens sistemų, o mažuose miestuose jie gali būti pasirinkti kaip samdomi karšto vandens   su daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektais ruošėjai.

Betgi  akivaizdu ir nepaneigiama, kad Vilniuje praktiškai absoliuti dauguma daugiabučių namų gyventojų    prieš keliolika metų atsisakė centralizuoto karšto vandens tiekimo ir leido šilumos tiekėjams įrengti šilumos punktus.

Tokiu būdu , vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu   Vilniuje jau keliolika metų DE FAKTO egzistuoja taip vadinamas antras karšto vandens ruošimo būdas – BE KARŠTO VANDENS TIEKĖJO.

Deja  daugiabučių namų šilumos vartotojai, patys (pasisamdę šilumos punktų   prižiūrėtojus – karšto vandens ruošėjus) ruošdami sau karštą vandenį dar papildomai moka karšto vandens kainą – mokestį už nesuteiktą karšto vandens tiekimo paslaugą - ~ 3 litus už kubą karšto vandens ....

Nes  nors ir karšto vandens tiekėjo nėra, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato karšto vandens kainą ir priverčia šilumos tiekėjus ją taikyti su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis, tame tarpe bylinėjimusi.

Kodėl? - todėl kad, matote, nepasirinktas karšto vandens tiekimo būdas be karšto vandens tiekėjo .....

Taigi todėl ir yra, kaip yra – yra tai, kas  vadovaujantis sveiko proto logika, būtų nesuvokiama.

Todėl tikėkimės, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas apgins teismų ir teisinės valstybės garbę ir pagaliau  padės tašką, šioje, Gineso rekordų vertoje,   situacijoje.

*******************************************************************************

Teismas sustabdė „Vilniaus energijos“ ir Metrologijos inspekcijos ginčo nagrinėjimą

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūčio 12 d. nutartimi sustabdė administracinės  bylos pagal UAB „Vilniaus energija“ skundą Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui dėl  Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto panaikinimo iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą dėl vienodo teisės aiškinimo ir taikymo antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiuose sostinės daugiabučiuose įgyvendinimo.

UAB „Vilniaus energija“ prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo panaikinti kaip neteisėtą Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2012-10-22 Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą.

Šiame akte konstatuojama, kad UAB „Vilniaus energija“ elgesys, kai atsiskaitymams su karšto vandens vartotojais naudoja karšto vandens skaitiklių, neturinčių metrologinės patikros, rodmenis, vertintinas kaip karšto vandens vartotojų interesų pažeidimas, karšto vandens skaitikliai yra vartotojų, o ne pareiškėjos nuosavybė.

Pasak Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus, 2–ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiems vartotojams nei karšto vandens kainos, nei atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavime mokesčiai nėra ir negali būti taikomi.

Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Akte pareiškėjai nurodyta atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros tvarkaraščius.

UAB „Vilniaus energija“ mano, kad Akto nurodymai neatitinka teisės aktų reikalavimų, faktinės situacijos ir objektyviai negali būti įgyvendinti dėl ne nuo UAB „Vilniaus energija“ priklausančių priežasčių.

 Pasak pareiškėjos, vykdant inspekcijos reikalavimus, ji privalėtų visiems Vilniaus miesto karšto vandens vartotojams, kurie pareiškėjai nėra pateikę įrodymų, patvirtinančių jiems priklausančių skaitiklių metrologinės patikros atlikimą, suvartoto karšto vandens kiekį apskaičiuoti ne pagal vartotojų deklaruotą karšto vandens kiekį, o pagal Vandens vartojimo normoje RSN 26-90 nustatytą normatyvą – 92 1 per parą 1 žmogui.

Tokie veiksmai, pareiškėjo manymu, ir vartotojams, ir šilumos tiekėjams būtų nuostolingi.

Pareiškėja teigia neteikianti karšto vandens daugiabučiam namui Algirdo g. 18, Vilniuje, nes šio namo gyventojai pasirinko 2–ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjo perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo (UAB „Vilniaus vandenys“).

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams.

Vilniaus apygardos administracinis teismas rugpjūčio 12 d. nutartimi sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėtas UAB „Vilniaus energija" kasacinis skundas dėl vienodo teisės aiškinimo ir taikymo antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (be karšto vandens tiekėjo) pasirinkusiuose Vilniaus miesto daugiabučiuose įgyvendinimo.

Ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Cituojant ar platinant šią informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.

Daugiau informacijos:                                       
Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė
Vilniaus apygardos administracinio teismo
pirmininkės padėjėja ryšiams su visuomene
Tel. (8 5) 264 1270, mob. 8 698 16 692
el. paštas  baltaduone@vaateismas.lt
www.vaateismas.lt